Nors laikas yra nematomas ir neapčiuopiamas, o enciklopedijose apibrėžiamas abstrakčiai — kaip procesų matavimas, kaip įvykių ir būties judėjimas „į priekį“, kaip materijos egzistavimo trukmė, jo įvaizdžių netrūksta. Kaip rodo italų  menotyrininkės Camillos Tornos tyrimas, kiekvienas žmogus, net trejų metų vaikas, gali pavaizduoti, kas yra laikas, o grafinius įvaizdžius galima suklasifikuoti kaip taškų, linijų, apskritimų, paviršių, trukmių-intervalų, simbolių ir  konceptualių galvosūkių variantus. Menininkų kuriami laiko įvaizdžiai sudėtingesni ir jungia visas šias kategorijas. Jų tipologija nagrinėjama antrame skyriuje, pradedant nuo tradicinių nuorodų — laikrodžių, daiktų, kurių materijoje laikas  rašo savo istoriją ar tiesiog „praslenka“ pro žiūrovą tylinčio kūrinio akivaizdoje, baigiant gamtos ciklų, miesto kaitos stebėjimu ir mėginimais perkelti sąmonės bei vaizduotės laiko patirtis į vizualaus meno kūrinius.

www.leidykla.vda.lt/lt/leidinys/1288184515/chronometrai-isivaizduoti-laika-arbachronopolitika-heterochronija-ir-greitejancio-pasaulio-patirtys-lietuvos-meneheterochronija-ir-greitejancio-pasaulio-patirtys-lietuvos-mene

Kinas — ne tik filmai. Tai daugybės žmonių darbas, komercinės ir autorinės strategijos bei skirtingi būdai rodyti ir žiūrėti. Šį kartą fokuse atsiduria moterys — šiapus ir kitapus ekrano, matomos ir ilgą laiką beveik nepastebėtos Lietuvos  kine: tiek ankstyvuosiuose filmuose, tiek sovietmečio kūryboje, tiek šiandienos kino praktikose. Ši knyga — dešimties straipsnių rinktinė — pirmą kartą lietuviško kino kontekste lyties problematiką gvildena iš trijų skirtingų perspektyvų.  Kokiu statusu kino gamyboje dalyvauja moterys — antrosios režisierės, montuotojos ar kostiumų dailininkės? Kaip galime perskaityti komercinį, autorinį, dokumentinį kiną ir videomeną, jei dėmesį kreipiame į lyčių vaidmenis? Ir kaip lytis  atsiskleidžia konkrečiuose filmuose, žvelgiant iš skirtingų teorinių perspektyvų?

www.leidyklalapas.lt/products/fokuse-moterys-lietuvos-kine

Kas išsigando Šliūpo? Kas tik jo neišsigando! Šis nenuilstantis, kontroversiškas, bet visuomet gerų norų vedamas žmogus savo laiku ne vienam kėlė baimę ir pyktį. Komiksų knygoje „Kas išsigando Šliūpo?“ linksmai ir nepagražintai  atskleidžiama įvairialypė bekompromisė daktaro Jono Šliūpo asmenybė, veikusi XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje Lietuvoje ir išeivijoje tiek švietėjiškame, tiek politiniame, tiek diplomatijos kontekstuose. Knygoje  pristatomas pamirštas ne visada „patogus“ Jonas Šliūpas, atkreipiamas dėmesys į jo veiklos progresyvumą bei aktualumą šiandien.

www.humanitas.lt/produktas/visos-kategorijos/kas-issigando-sliupo/

Naujojoje knygoje Alvydas Valenta Homero epus perskaito postmodernaus XXI amžiaus žmogaus žvilgsniu, ieškodamas paralelių, pasikartojančių konfliktų, situacijų ir siužetinių linijų tarp „Iliadoje“ ir „Odisėjoje“ aprašytų įvykių ir  dabarties. Kiekvienai „Iliados“ ir „Odisėjos“ giesmei pateikiamas autoriaus komentaras, nupiešiama žodinė jos iliustracija. Originaliai naudojama Europos istorinė, kultūrinė medžiaga: netikėti palyginimai, sugretinimai, vaizduotės šuoliai  rinkinį daro originalų, išsiskiriantį bendrame šiuolaikinės poezijos fone. „Iliadoje” taip vaizdingai aprašyti mūšiai ir herojų žygdarbiai atsikartoja Austerlico, Antrojo pasaulinio karo kovų laukuose, Hektoro atsisveikinimo scena gretinama su  lietuvių liaudies karo dainomis, išjojančio į karą brolelio kalbinamu žirgu, leikančia laukti sesele. Patroklo laidotuvės — su Vulfstano aprašytomis pagoniškomis lietuvių laidotuvėmis.

www.slinktys.lt/el-parduotuve/knygos/prierasai-neegzistuojancioms-iliados-ir-odisejosiliustracijoms.htmlbhtmlb

„Naujieji sonetai“ — poeto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Antano A. Jonyno eilėraščių rinkinys, kurį sudaro nauji, 2018–2020 metais parašyti sonetai. Klasikinė forma ir skambesys paradoksaliai dera su ironišku, bet  šiltu ir neabejingu žvilgsniu į pasaulį.

https://www.tytoalba.lt/naujieji-sonetai