„Gelmių šviesa" – poetinis esė apie sunkias žmogaus dvasines būsenas. Autorė derina egzistencinio liudijimo ir kultūrinius, psichologinius klodus atveriančių metaforų kalbą, vedančią į gilesnį žmogaus esmės supratimą, vidinį susitaikymą ir ramybę nelengvoje šių dienų realybėje. Ieškoma gyvybę ir kūrybą teigiančios filosofijos rūsčioje tikrovėje, apimančioje augimą iš vidinės sumaišties ir istorinės traumos nulemto emocinio prislėgtumo, ieškoma į ką atsiremti susiduriant su pandemijos, susvetimėjimo ir sutrikdytos ekologinės pusiausvyros keliamomis problemomis.
