„Poetas Antanas Šimkus nevargina skaitytojų nei publikacijų, nei knygų gausa. Pirmąją knygą „Skradžiai“ išleido 1999 m., antrąją „Sezonas baigtas“ 2010 m., po jos 2012 m. išėjo knyga vaikams „Vaizdai iš gyvenimo bobulytės ir kt.“. Nuo to laiko, kai tapo žurnalo „Metai“ vyriausiuoju redaktoriumi, tame žurnale ir kitur vis pasirodo jo eseistikos apie literatūrą, kultūrą, žiniasklaidos padėtį. Ji savita – apmąstymus lengvai supina su asmeniškomis patirtimis ir įdėmiu gyvenimo stebėjimu.

Antanas Šimkus poeziją rašo taip, lyg nebūtų nei skaitęs, nei girdėjęs, kokias naujų kylančių bangų keteras gaudo nūnai populiarėjantys poetai. Žinoma, ir girdėjęs, ir skaitęs, bet vis tiek ramiai eina savo keliu. Literatūrinė bendruomenė, kai buvo jaunas, matydavo jį kartu su Valdemaru Kukulu. Kai kas iš tos literatūrinės draugystės išliko: eilėraštis turi atkurti dvasios būseną ir žvelgti aukštyn.

Vis dėlto svarbu, kai eilėraštis nėra iš nieko. Būta, įsiminta, pajausta, norėta išsakyti. Išsisakoma be pasidraskymų, bet matykime, kad Antano Šimkaus poezijoje daug vėjo. Skatinimo matyti, kas nematoma: Praskrido šešėlis, o slibino niekas nematė. Na, ir ironijos: Nes tamsūs mūsų šviesūs reikalai. Gali taip atrodyti, kai vakaras dega“, – Valentinas Sventickas.

https://www.rsleidykla.lt/Knyga/grozine-literatura/poezija-pjeses/Vakaras-dega/

Kiti įvertinimai:
Kūrybiškiausia metų knyga 2022
Tropo premija 2023

„Gelmių šviesa" – poetinis esė apie sunkias žmogaus dvasines būsenas. Autorė derina egzistencinio liudijimo ir kultūrinius, psichologinius klodus atveriančių metaforų kalbą, vedančią į gilesnį žmogaus esmės supratimą, vidinį susitaikymą ir ramybę nelengvoje šių dienų realybėje. Ieškoma gyvybę ir kūrybą teigiančios filosofijos rūsčioje tikrovėje, apimančioje augimą iš vidinės sumaišties ir istorinės traumos nulemto emocinio prislėgtumo, ieškoma į ką atsiremti susiduriant su pandemijos, susvetimėjimo ir sutrikdytos ekologinės pusiausvyros keliamomis problemomis.

https://www.knygos.lt/lt/knygos/gelmiu-sviesa/