Jūratės Čerškutės monografija „Galvoja fizikas! Ričardo Gavelio prozos sistema“ – literatūrologinis ir monografinis raportas apie vieno įdomiausių XX a. pabaigos lietuvių rašytojų Ričardo Gavelio (1950–2002) prozos sistemą. Knygoje ieškoma atsakymų, kaip Gavelis šią sistemą kūrė, kokios  literatūrinės vaizduotės rašytojas jis buvo, kokiais kūrybiniais principais grindė savo kūrybos formulę ir ar tikrai visais kūriniais rašė vieną ir tą pačią knygą. 

Gavelio prozos biografija pasakoja apie kūrinius, jų recepciją ir pasirodymo kontekstą, apie tai, kaip Gavelis rašė žmogų, miestą, sistemą, visuomenę, kaip specifinius elementus pavertė universalijomis, o patirtį – generalizavo. Monografija, siekianti kiek atitraukti rašytoją nuo jo garsiausio romano „Vilniaus pokeris“, kviečia skaityti ir atrasti visą Gavelio prozą, pažinti patį autorių – savo gyventam laikui įsipareigojusį fiziką, pasirinkusį ne mokslo, o meno kaip mokslo sapno ir pasaulio pažinimo kelią.

https://www.leidyklalapas.lt/products/galvoja-fizikas-ricardo-gavelio-prozos-sistema?srsltid=AfmBOopEc1NRTk_4QFWgYOYhCD2585EpDhNwxXzk10edkvl1LKLBUOt4

Šimtas kartų girdėta: tariamoji nuosaka istorijoje neegzistuoja, negali būti kvailesnio klausimo – kas būtų, jeigu būtų. O tai kodėl tada šimtai patarimų, kaip turėjo elgtis Smetona 1940-ųjų birželį? Kiek patarėjų, mokytojų, smerkėjų! Vadinasi, esame įsitikinę, kad viskas galėjo būti kitaip. Klausimą „kas būtų“ reabilitavęs Alexanderis Demandtas manė: nustatyti „kaip buvo“ – pastanga verta pagarbos, bet tai tik pusė istoriko darbo. Kita pusė – kaip galėjo būti kitaip. Apie tai, regis, mąstė Norbertas „Paskutinėje vasaroje“, o dabar pratęsia – jeigu 1940-ieji būtų buvę kitokie ir Lietuva kartu su Vakarais būtų pasiekusi 1968-ųjų vasarą ir dainavusi kartu su „Portugalais“: nieko man nereikia, man ir taip gerai… – prof. dr. Alfredas Bumblauskas

Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Įsivaizduokite, kad nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, ūkio reformų, sporto varžybų ir rokenrolo šėlsmo. Nebūtame kalendoriuje išryškėjo 1968-ųjų vasara, atnešusi daugybę permainų: senųjų politikų kartai užleidžiant pozicijas, kilo audringi jaunimo protestai, ginčai dėl Antano Smetonos atminimo, mene skleidėsi hipių ideologija, šalies bažnyčias pasiekė Vatikano II susirinkimo nutarimai. Į praeitį ėmė trauktis ištisa epocha, pasaulis keitėsi nuo Vilniaus iki pat Lisabonos ir net... Angolos.

Tai knyga apie neįvykusią istoriją, vaizduotę kaitinančią alternatyvią Lietuvos praeities versiją. Pasakojimas apie ilgesį ir nostalgiją laikui, kuris galėjo būti, bet neįvyko, – tarsi jausminga ir melancholiška fado daina.

Norbertas Černiauskas – istorikas, Vilniaus universiteto dėstytojas, mokslo studijų „Socialiniai pokyčiai Lietuvos valstybėje 1918–1940 metais“ (2016) ir „Išrasta Lietuvoje: daiktai, idėjos, žmonės“ (2018) bendraautoris, vienas iš istorinių vizijų rinktinės „Imagining Lithuania. 100 Years, 100 Visions. 1918–2018“ (2018) sudarytojų ir autorių. Istoriko studija „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ (2021) susilaukė didžiulio atgarsio, tapo „Metų knygos rinkimų“ nugalėtoja dokumentikos ir publicistikos kategorijoje ir iki šiol išlieka viena reikšmingiausių pastarojo dešimtmečio negrožinių knygų.“

https://www.auksozuvys.lt/products/fado-trumpa-neivykusi-lietuvos-istorija?srsltid=AfmBOoqK9l3tOZftdnJCmD8_-8GSpgdEAislwIHw75u6ynbCTcavkU5Q

Istorikai Valdemaras Klumbys ir Tomas Vaiseta įžengė į teritoriją, kurioje lyg ir nieko neturėjo rasti – juk iki šiol vyrauja įsitikinimas, kad seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje tarsi neegzistavo. Tačiau jie skaitytojams ir skaitytojoms prieš akis atveria netikėtai įvairią ir dinamišką seksualumo kultūrą: tuometė spauda mėgaujasi publikuodama seksualizuotus moterų atvaizdus ir tik valdžiai susizgribus tai nevirsta kultūros revoliucija; atsiradus vaizdo grotuvams, piliečiai grupelėmis renkasi žiūrėti pornografijos; gydytojai auklėja vyrus, nesugebančius seksualiai patenkinti savo žmonų; apklausose trečdalis studentų prisipažįsta turėję seksualinių santykių tik iš smalsumo. 

https://www.baltoslankos.lt/mazasis-o-seksualumo-kultura-sovietu-lietuvoje

Kiti įvertinimai:
Metų knygos rinkimai: publicistika ir dokumentika | Metų knyga

„Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų“ – monografija, skirta vienam ryškiausių XX a. lietuvių poetų. Tačiau tai – ne Sigito Gedos biografija ir ne jo kūrybos analizė. Rimantas Kmita sako: Šis pasakojimas apie maištą, apie kūrybinį pyktį, kovą, konkurenciją, įsitvirtinimą kultūroje, apie derybas ir konfliktus ne tik su kitais, bet ir su savimi. Svarbiausias knygos klausimas – iš kur visa tai ateina, kur Gedos fenomeno šaknys?

Rimantas Kmita siekia ne aprašyti, bet suprasti poetą. Suprasti, kodėl jo gyvenimas buvo toks – aštrus, konfliktiškas, maištingas; ir galbūt – kokios buvo Sigito Gedos viduje kunkuliavusių gaivalų priežastys ir ištakos. Vienas raktinių žodžių čia yra pyktis. Jis lėmė nesitaikstymą su neteisybe, nuolatinį konflikto su aplinka (ir su savimi) ieškojimą, tačiau kartu ir skatino vidinę ugnį, be kurios nebūtų poezijos. Pyktis S. Gedos kūryboje analizuojamas ne tik kaip kultūrinė, psichologinė ar fizinė sąvoka, bet ir sociologiniu aspektu – kaip kūrybos sąlyga, veikimo kultūroje būdas. Konkretaus laiko politiniame ir visuomeniniame kontekste poetas išties įgauna ne vieną, o visą tūkstantį veidų.
Todėl ši knyga iš dalies – ir apie tą kainą, kurią už kūrybą sutiko mokėti poetas, o kartu ją mokėjo ir jo artimieji. Ir apie tą laiką, kuriame klestėjo Sigito Gedos poezija, apie santvarkų kaitą, apie vaikystę ir senatvę, apie gyvenimą, kuris buvo kaip nuolatinė kova ir niekad negęstanti ugnis.
Rimantas Kmita – literatūros kritikas, poetas, dramaturgas, rašytojas, monografijos „Ištrūkimas iš fabriko. Modernėjanti lietuvių poezija XX amžiaus 7–9 dešimtmečiais“ bei kultinių romanų „Pietinia kronikas“ ir „Remyga“ autorius.

 https://www.tytoalba.lt/ugnies-giesmes#good_tabs_buttons=0

Kiti įvertinimai:

Knygos apdovanojimai: Knyga kaip įvykis 2023 | Premija

Knygos apdovanojimai: Metų geriausias dizainas 2023 | Premija

Ši dokumentinė knyga — 1940-ųjų birželio dviejų savaičių kaleidoskopas, pašėlusiai įsukantis į to meto Lietuvos ir jos žmonių realijas. 1940 metų birželį Lietuvos žmonės planavo derlių, atostogas, išleistuves ir savo ateitį. Vasaros  savaitgaliai buvo numatyti gegužinėms, ekskursijoms, įvairiausių organizacijų suvažiavimams, sportui, poilsiui ir, žinoma, žemės ūkiui. Vyriausybė taip pat nesnaudė — palaimino šalies elektrifikacijos ir susisiekimo gerinimo projektus bei  patvirtino didžiausią metinį biudžetą. Bažnyčia su nerimu laukė svarbios reformos — civilinės santuokos įteisinimo. Visa Lietuva jaukinosi išsvajotąjį Vilnių ir Vilniją. Darbais, idėjomis ir gandais kunkuliuojanti šalis jau buvo kiek  apsipratusi su Europoje vykstančiu karu. Nepaisant to, prie radijo imtuvų, dienraščių puslapių ar pieninių vyrai pasipypkiuodami aptarinėjo vokiečių žygį Paryžiaus link. Kaip pasisuks karo švytuoklė? Ar rekordiškai speiguotą žiemą  iškentusioje šalyje sužydės sodai? Kokia bus vasara?

www.auksozuvys.lt/products/1940-paskutine-lietuvos-vasara
www.audioteka.com/lt/audiobook/1940-paskutine-lietuvos-vasara

Kiti įvertinimai:

Metų knygos rinkimai: publicistika ir dokumentika | Premija