Danutė Kalinauskaitė – pripažinimo sulaukusi prozininkė, laimėjusi ne vieną literatūrinį apdovanojimą (Antano Jonyno, Antano Vaičiulaičio, Lietuvos rašytojų sąjungos premijos), o 2017 m. jai suteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už „mažųjų meninės kalbos formų turiningumą“. Iki šiol išleidusi tris novelių knygas, ji debiutuoja ilgai lauktu romanu „Baltieji prieš juoduosius“.
„Liuksemburge mirė... Ieškomi giminės.“ Tokią žinią iš nežinomo adresato gauna romano pasakotoja. Palikimo istorijos visada žada nuotykį, o ši istorija pareikalaus dar ir stoti į kovą su visa ryjančia užmarštimi, nusitaikiusia į pasakotojos mamos atmintį – tai joje glūdi giminystės su paslaptinguoju palikėju įrodymai. Lenktynės su laiku. Į moterų gyvenimą plūsteli spalvingi tą patį palikimą medžiojantys personažai, mūsų dienų aktualijos susipina su praeities įvykiais. Visa susijungia į vientisą istoriją, kuri prasideda prosenelio perbėgimu iš Vilniaus į Augustavo guberniją XIX a. ir baigiasi mūsų dienomis prabangiame Vilniaus „Plaza“ viešbutyje. Skaitytojas čia ras ir grafinų su krupniku skambesio tarpukario restoranuose, ir pokario badmečiu nosies šnerves išplėšančio skilandžio kvapo, ir 1946 m. Kauną nusiaubusį Nemuno potvynį, ir į ritinį vyniojamą Peterburgan išgabenti ketinamą Vilniaus arkikatedrą...
Ši knyga – tai ir nuotykinis romanas, ir šachmatų partiją primenanti atminties kova su užmarštimi, ir kinematografiška kone du šimtmečius aprėpianti žmonių ir likimų galerija. Kartu tai Lietuvos praeities paveikslas, dramatiškiausi jos momentai iki pat šių dienų.

https://www.tytoalba.lt/baltieji-pries-juoduosius

Danutė Kalinauskaitė – pripažinimo sulaukusi prozininkė, laimėjusi ne vieną literatūrinį apdovanojimą (Antano Jonyno, Antano Vaičiulaičio, Lietuvos rašytojų sąjungos premijos), o 2017 m. jai suteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už „mažųjų meninės kalbos formų turiningumą“. Iki šiol išleidusi tris novelių knygas, ji debiutuoja ilgai lauktu romanu „Baltieji prieš juoduosius“.
„Liuksemburge mirė... Ieškomi giminės.“ Tokią žinią iš nežinomo adresato gauna romano pasakotoja. Palikimo istorijos visada žada nuotykį, o ši istorija pareikalaus dar ir stoti į kovą su visa ryjančia užmarštimi, nusitaikiusia į pasakotojos mamos atmintį – tai joje glūdi giminystės su paslaptinguoju palikėju įrodymai. Lenktynės su laiku. Į moterų gyvenimą plūsteli spalvingi tą patį palikimą medžiojantys personažai, mūsų dienų aktualijos susipina su praeities įvykiais. Visa susijungia į vientisą istoriją, kuri prasideda prosenelio perbėgimu iš Vilniaus į Augustavo guberniją XIX a. ir baigiasi mūsų dienomis prabangiame Vilniaus „Plaza“ viešbutyje. Skaitytojas čia ras ir grafinų su krupniku skambesio tarpukario restoranuose, ir pokario badmečiu nosies šnerves išplėšančio skilandžio kvapo, ir 1946 m. Kauną nusiaubusį Nemuno potvynį, ir į ritinį vyniojamą Peterburgan išgabenti ketinamą Vilniaus arkikatedrą...
Ši knyga – tai ir nuotykinis romanas, ir šachmatų partiją primenanti atminties kova su užmarštimi, ir kinematografiška kone du šimtmečius aprėpianti žmonių ir likimų galerija. Kartu tai Lietuvos praeities paveikslas, dramatiškiausi jos momentai iki pat šių dienų.

https://www.tytoalba.lt/baltieji-pries-juoduosius

Esu Augminas Petronis, man dvidešimt aštuoneri, dirbu kartais įdomų, tačiau apskritai ne itin reikšmingą darbą LR Seime. Mėgstu šeimos ir bičiulių draugiją, knygas ir įvairią keistą muziką.

Jauni menininkai mėgsta sakyti, kad į savo darbus įdėjo daug savęs. Manęs „Nedetektyvuose“ beveik nėra. Pasirodau tik prabėgomis, tik kaip statistas, tik 75–76 psl. Manau, dėl to tik geriau. Neturėjau kūrybinės intencijos išlydyti vidinę savastį, paversdamas ją spaudos ženklų srautu. Norėjau, kad tiems, kas skaitys šias trumpas istorijas, jos teiktų malonumą, kokį keistiems (gerąja prasme) žmonėms teikia tūkstančio detalių dėlionės, lyginamoji kalbotyra ar juostinė fotografija. Bet štai paradoksas: atrodo, didžiausią skaitymo malonumą teikia tos knygos, kuriose siekiama šio to daugiau, nei tik suteikti malonumą.

https://www.rsleidykla.lt/Knyga/grozine-literatura/nedetektyvai/

Gimiau ir užaugau Panevėžio rajone, Šilų miestelyje tarp daržų, šiltnamių, medžių ir paukščių. Baigusi mokyklą atsikrausčiau į Vilnių studijuoti biofizikos ir molekulinės biologijos. Šiuo metu studijuoju biochemiją doktorantūroje Vilniaus universiteto Biotechnologijos institute.
Į knygą pakliuvę tekstai radosi stebint mikro- ir makroobjektus, vidines ir išorines sistemas. Pastebėjau, kad poezijoje galioja tie patys dėsniai kaip ir gamtoje – pavyzdžiui, dideli dalykai, pakankamai nuo jų nutolus, pasidaro absurdiškai maži. Gal ir gerai?

https://www.rsleidykla.lt/Knyga/grozine-literatura/poezija-pjeses/Mikrosfera/

„Žudiko beždžionė“ — viena iš švedų rašytojo ir dailininko Jakobo Wegeliuso sukurtų serijos apie beždžionę Salę Džouns knygų. Beprotiško populiarumo Švedijoje sulaukęs nuotykinis detektyvas 2014 metais buvo įvertintas Augusto  premija kaip geriausia Metų knyga vaikams, pelnė daugybę kitų literatūrinių apdovanojimų. 2020 metais už kūrybą autoriui įteikta prestižinė Astridos Lindgren premija.

www.auksozuvys.lt/products/zudiko-bezdzione

Kiti įvertinimai:

Adomo Druktenio premija 2021