Renginiai

Marijos Gimbutienės knygos „Senoji Europa“ pristatymas

329019547_589931059265010_8895779065639995953_n
Kategorija
Literatūrinis renginys
Data
Šeštadienis, vasario 25, 2023 15:00 - 15:45
Vieta
Laisvės pr. 5, Litexpo
Vilnius, Lietuva
Organizuoja
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Vasario 25 d. 15 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į Marijos Gimbutienės knygos pristatymą „Senoji Europa“ pristatymą Vilniaus knygų mugėje, LITEXPO Rašytojų kampe.
Archeologės dr. Marijos Gimbutienės dėka istorijos ir archeologijos moksle atsirado nauja civilizacija – Senoji Europa. Ją mokslininkė siejo su žemdirbystės ir sėslaus gyvenimo būdo pradžia bei suklestėjimu, gyvulių auginimu, keramikos lipdymu, namų statyba, amatų ir prekybos ryšių plėtra, o svarbiausia – simbolių, kuriuos ji pavadino raštu, atsiradimu. Daugiasluoksnėse gyvenvietėse sparčiai daugėjo gyventojų. O šie lipdė ne tik puodus! Jie savo rankomis kūrė moters figūras ir skulptūrėles. Gimbutienės nuomone, tai Deivės – senosios Europos žmonių tikėjimo ir vienybės – simboliai. Platūs, paryškinti sėdmenys, krūtys, pilvas – moters kūno elementai, simbolizuojantys amžinąsias vertybes, be kurių neįsivaizduojamas naujos gyvybės atsiradimas. Įsijautusi į figūrėlių vizualinį paveikumą, Gimbutienė jas įpynė į archeologijos kontekstą ir visa tai susiejo su tikėjimu, kurį pavadino Deivės religija, įsivyravusia Europoje, mokslininkės manymu, VII–IV tūkstantmetyje prieš Kristų.
Ši religija, anot Gimbutienės, turėjo įtakos matristinės pasaulio sampratos atsiradimui. Giminei vadovavo senelė ir motina, jos tvarkė ir apeiginį, dvasinį gyvenimą. Gimdymas, kūdikių maitinimas, žmogaus, gyvūnų ir žemės santykis yra globojamas didžiosios gimdančios Deivės Motinos, arba Didžiosios Deivės. Deivė Motina buvo apsupta moteriško deivių panteono – jų vardus ir vaizdžius aprašymus rasime šioje knygoje. Į šį deivių ansamblį Gimbutienė įtraukė ir vyriškosios giminės dievus – jaunus, stiprius, aistringus ar liūdnus, susimąsčiusius. Tačiau jų vaidmens nesureikšmino.
Gimbutienės teigimu, senųjų kultūrų įtaka neišnyko. Iki mūsų dienų ji išliko kaip Vakarų kultūrų pagrindas. Moteriškasis pradas negali būti sunaikintas. „Tikime, kad senųjų protėvių gebėjimas moteriškąjį pradą įpinti į savo kasdienį dvasinį gyvenimą padės mums atgauti pusiausvyrą ir pagydyti neramų šių laikų pasaulį“, – rašė knygos autorė.
Pristatyme dalyvaus filosofas, mitologijos tyrėjas, Vilniaus universiteto profesorius dr. Vytautas Ališauskas, archeologė, Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Agnė Čivilytė ir Vilniaus dailės akademijos prorektorius menui ir mokslui dr. Marius Iršėnas.
Šį ir kitus leidinius nuo šiol taip pat galima įsigyti internetu www.melc.lt.