Balandžio 12 d., antradienį, 17 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Renginių erdvėje (III a.) vyks susitikimas su akcijos „Metų knygos rinkimai 2021“ poezijos kategorijoje nominuotų knygų autoriais: Mantu Balakausku, Lina Buividavičiūte, Antanu A. Jonynu, Alvydu Valenta ir Dovile Zelčiūte. Renginį ves literatūros kritikė, žurnalo „Literatūra ir menas“ kritikos skilties redaktorė dr. Virginija Cibarauskė. Šiemet geriausią 2021 metų poezijos knygą skaitytojai renka iš šio penketuko: Apmaudas: eilėraščiai / Mantas Balakauskas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020. – 61 p. – ISBN 978-609-480-178-5 Literatūros kritikė dr. V. Cibarauskė pabrėžia, kad antroji M. Balakausko poezijos knyga lietuvių literatūros kontekste išsiskiria atviru, kampuotu, nesentimentaliai jausmingu kalbėjimu, eilėraščiai artimi išpažintinei poezijai. Poeto eilėraščių lyrinis subjektas yra iliuzijų mirtį išgyvenantis jaunas vyras. Pasak kritikės, M. Balakauskas parodo, kad po apmaudo luobu gali slypėti jautrumas, refleksyvus požiūris į pasaulį – nesvetingą, tačiau vienintelę mūsų tikrovę. Tamsieji amžiai: eilėraščiai / Lina Buividavičiūtė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2021. – 80 p. – ISBN 978-609-480-274-4 Literatūrologė dr. Dovilė Kuzminskaitė teigia, kad eilėraščių rinkinyje „Tamsieji amžiai“ Lina Buividavičiūtė toliau plėtoja „Helsinkio sindrome“ užčiuoptas temas: motinystę, psichikos sutrikimus, moters individualybės paieškas. Bet, skirtingai nei „Helsinkio sindromas“, naujoji poezijos knyga sudaro stilistiškai vientiso rinkinio įspūdį. Jame literatūrologė mato švaresnį poetinį kalbėjimą, tikslesnius įvaizdžius. Į rinktinę sugulę eilėraščiai vieni kitus papildo, kurdami nenuobodžią dermę. Naujieji sonetai, 2018–2020 / Antanas A. Jonynas. – Vilnius: Tyto alba, 2020. – 49 p. – ISBN 978-609-466-500-4 „Antano A. Jonyno „Naujieji sonetai“ ištesi tai, ką žada pavadinimas“, – sako dailės kritikė ir parodų kuratorė dr. Jurgita Ludavičienė. Poetas grįžta prie soneto, nuo kurio jis ir nebuvo pernelyg nutolęs. Pasak kritikės, patogiai jausdamasis šioje poetinėje formoje, A. A. Jonynas tiksliai, taupiai, santūriai, o drauge žaismingai ir ironiškai kalba apie kultūrą ir gamtą, apie pasaulį ir būtį, apie poeziją, kuri tai būčiai suteikia prasmę. Visa tai jis daro su klasikine jonyniška elegancija.