Humoro mados keičiasi nepaprastai greitai ir vargu ar prieš šimtą metų parašytas kūrinys privers šiuolaikinį skaitytoją nusikvatoti balsu. Tačiau klystume manydami, kad praeityje gyveno tik rimti kūrėjai. Šiame susitikime susipažinsime su keliais jidiš kalba rašiusiais ir humorą kūryboje pasitelkdavusiais poetais: Leizeriu Volfu, Eliezeriu Šteinbargu, Iciku Mangeriu ir kitais. Humoras jidiš poezijoje pasireiškia kaip netikėti rimai, kasdienybės įsikišimas į pakilias temas, ironiškas požiūris į žydiškąją tradiciją ir, žinoma, į save. Įvairių autorių kūrybos pristatymą iliustruos keli M. Anušauskaitės išversti pavyzdžiai.

M. Anušauskaitė yra žydų istorijos ir kultūros tyrinėtoja, semiotikė, vertėja, menininkė, komiksų kūrėja, pieštomis knygomis ir internete publikuojamomis istorijomis prisidėjusi prie komiksų žanro suklestėjimo Lietuvoje. Baigė žurnalistikos bakalauro ir semiotikos magistro studijas Vilniaus universitete, verčia poezijos ir prozos tekstus iš jidiš kalbos bei judaikos tekstus iš anglų, veda edukacinius užsiėmimus. Naujausi vertimai – žymaus britų istoriko Israelio Coheno knyga „Vilna. Žydiškojo Vilniaus istorija“, pirmoji išsami Vilniaus žydų istorija, išleista 1943 m. (Hubris, 2022), ir vilnietės žydų mergaitės Bebos Epštein „Autobiografija“ (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2021).

Renginių ciklo „Pasimatymai su žydų literatūra“ tikslas – pristatyti turtingą Lietuvos žydų literatūrą, skatinti visuomenę domėtis jidiš kultūra, kuri yra neatsiejama Lietuvos daugiatautės kultūros dalis. Susitikimuose skaitomi, komentuojami ir aptariami nauji ir klasikiniai jidiš kalba parašyti prozos ir poezijos tekstai, pristatomos jų parašymo aplinkybės, interpretuojamas ir aiškinamas istorinis bei kultūrinis kontekstai. Susitikimus veda vertėjai, literatūrologai, judaikos tyrėjai.

Renginių erdvė, III a.