Filmą lietuviškai subtitravo istorikė Saulė Valiūnaitė. Peržiūra Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rengiama kartu su Jidiš knygos centru. Lietuvoje filmas rodomas pirmą kartą.

Avromas Suckeveris (1913–2010) – vienas žymiausių pasaulyje žydų poetų, „New York Times“ vadintas „didžiausiu Holokausto poetu“, gimė Smurgainyse (dab. Baltarusija), nuo 1920 m. gyveno Vilniuje. Priklausė žydų rašytojų ir dailininkų grupei „Jung Vilne“ („Jaunasis Vilnius“). Nacių okupacijos metais kalėjo Vilniaus gete, slapta gelbėjo naikinamas žydų knygas. 1943 m. ištrūkęs iš geto, su naciais kovojo kaip partizanas. Po karo su bendraminčiais Vilniuje įsteigė Žydų muziejų. 1949 m. išvyko iš Lietuvos, gyveno Izraelyje.

Poeto eilėraščiuose atsispindi jo vaikystė bei jaunystė Sibire ir Vilniuje, dvasinis ir fizinis pasipriešinimas Antrojo pasaulinio karo metais ir gyvenimas po karo Izraelyje. Lietuvoje yra išleista A. Suckeverio poetinės prozos knyga „Žaliasis akvariumas“ (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas 2013, vert. Mindaugas Kvietkauskas), poezijos knyga „Kapo vaikas“ (Vilniaus žydų viešosios bibliotekos labdaros ir paramos fondas, 2020, vert. Laurynas Katkus). Poeto ranka Vilniaus gete 1943 m. parašytas ciklas „Dešimt eilėraščių“ parengtas Nacionalinės bibliotekos kartu su YIVO institutu Niujorke (YIVO Institute for Jewish Research) ir jidiš, lietuvių (vert. Mindaugas Kvietkauskas) bei anglų kalbomis publikuotas žydų kultūros dokumentinių šaltinių serijoje „Žydų paveldo skaitymai“ (Reading Jewish Heritage).

Už literatūrinę veiklą A. Suckeveris Izraelyje 1969 m. apdovanotas Itziko Mangerio premija, Vyriausybės vadovo premija, 1985 m. – prestižiniu Izraelio prizu. 2008 m. Prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo A. Suckeverį Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Filmas „Kas pasiliks?“ leidžia pažvelgti į poeto gyvenimą iš arčiau – rodomi šeimos namų vaizdo įrašai, naujai įrašyti interviu su poeto artimaisiais ir jį pažinojusiais žmonėmis, archyviniai įrašai, tarp jų ir A. Suckeverio parodymai Niurnbergo karo nusikaltimų tribunole 1946 m., prisiminimai bei apmąstymai apie poeziją ir pasipriešinimą naciams. Filme tyrinėjamos kalbos, geografinės ir laiko ribos.

Filmo prodiuserė ir bendraautorė Ch. P. Whitney yra kilusi iš Šiaurės Kalifornijos. Jidiš kalbą Christa atrado studijuodama lyginamąją literatūrą Smith koledže (JAV), mokėsi jos Vilniaus jidiš institute, organizacijoje „The Workmen's Circle“ ir Jidiš knygos centre. Pastaruosius dešimt metų Ch. P. Whitney vadovauja Jidiš knygos centro Wexlerio žodinės istorijos projektui, keliauja įrašinėdama interviu, tvarko vaizdo įrašų archyvą, kuria dokumentinius filmus ir interneto laidas apie įvairius jidiš kalbos ir kultūros aspektus.

Filmo bendraautorės, montažo režisierės Emily Felder montuoti filmai rodomi JAV muziejuose, bibliotekose ir mokyklose. E. Felder, studijuodama antropologiją Masačusetso Amhersto universitete, susidomėjo archeologija, vizualine etnografija ir istorijų pasakojimu. Dirba Jidiš knygos centro Wexlerio žodinės istorijos projekte. Jos montuotus filmus rodo JAV visuomeninis transliuotojas PBS.

Filmo peržiūra vyks Nacionalinės bibliotekos Konferencijų salėje, V a.