---

Trečiasis Sandros Bernotaitės (g. 1975) romanas „Akys chimeros“ pasakoja apie tikrą įvykį vieną konkrečią dieną – 1939 m. liepos 25-ąją. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse iš Kauno prieplaukos į Gelgaudiškį garlaiviu „Klaipėda“ išjuda jungtinė lenkų ir lietuvių kultūros atstovų grupė. Tikrų istorinių įvykių fone – žaižaruojanti to meto kasdienybė ir sudėtingo likimo rašytojų kompanija.

Norėdamas suprasti tą laikmetį, iš kurio tėmyja akys, tikros, gyvo žmogaus, su mažyte istorija, nereikšmingu nutikimu ir kasdienybės detalėmis, privalai pamiršti, kas su juo bus. Istorijos angelas nusigręžęs nugara ateitin. Nusigręžk tuojau pat ir tu, mano prašymu, tamsta.

---

Violeta Kelertienė, literatūrologė: „Lietuvoje besilankanti lenkų rašytojų grupė pakviesta diplomatiškai viešnagei, tačiau svečiai gauna daugiau, negu tikėjosi, ir tikrai ne to, ko tikėjosi. Mums šis jų nuotykis, neeilinis romanas šiuolaikiniame lietuvių literatūros lauke, sukels daug juoko ir šelmiško malonumo skaitant.“

Saulius Keturakis, literatūrologas: „Tai galėjo būti XX a. ketvirtojo dešimtmečio Lietuvos literatūrinės terpės ir kasdienybės enciklopedija, tačiau po atlikto tyrimo Sandra Bernotaitė parašė romaną. Dėl to išlošia tiek mūsų kultūros istorija, tiek proza.“

Gediminas Kasparavičius, istorikas: „Autorei pavyko puikiai perteikti Europos prieškario nuotaikas. Kūrinyje gausu aplinkos aprašymų, taip pat skonio, garsų, kvapų, kuriais vaizduotėje mėgausis ir skaitytojas, drauge su veikėjais eidamas Kauno Laisvės alėja ar plaukdamas pro įstabaus grožio Nemuno slėnius.“