Kodėl mes išsigandome ateities? Kada ir kokiomis aplinkybėmis būsimojo laiko teritorija tapo mums egzistencinių grėsmių zona? Kodėl pastaruoju metu taip sunku kurti viltingos ateities scenarijus? Kokios aplinkybės sukėlė laiko patyrimo ir vaizduotės (mąstant apie ateitį) krizę? Kokios naujos idėjos ir praktikos padeda įveikti šią krizę? Ar situaciją gali pakeisti „utopijų rezervatus“ ir ambicingus žmonijos bei žemės performavimo projektus kuriantys Silicio slėnio vizionieriai bei praktikai, kuriantys technologines inovacijas ir disponuojantys milijardais?

Dvidešimtoji Šiaurės vasara bus kitokia ir dėl to, jog po jos dėsime daugtaškį. Nesakome, kad šis Forumas paskutinis, jis paskutinis kol kas: atėjo laikas petraukai.

Tačiau dabar tariame – iki pasimatymo šiemet Biržuose rugpjūčio 16–18 dienomis!