Eva Tombak – žurnalistė, rašytoja, jogos ir emocinio rašymo mokytoja. Praeityje – žurnalų „Ieva“ ir „Cosmopolitan“ leidėja ir vyriausioji redaktorė. Šiandien – 9 knygų autorė.

„Popietės laikas: mitai ir tiesa apie senėjimą“ – tai knyga ne tik apie mitus, kuriuos autorė mėgina išmistinti. Knygos pagrindinis taikinys – senėjimo diskriminacija, visuomenės požiūris, kurį atėjo laikas keisti, nes jau labai netrukus, vos po 20 metų, kas ketvirtas pasaulio gyventojas bus pensinio amžiaus.

Mes norime gyventi ilgai, bet nenorime atsidurti popietės laike, kaip Carlas Gustavas Jungas vadina senatvę. Senatvė gąsdina, nes liudija, kad gyvenimas yra baigtinis, ir su tuo sunku tapatintis, ypač kai esame jauni. Iš baimės puolame į kraštutinumus: vieni garbų amžių sieja su bejėgiškumu ir pralaimėjimu, kiti sako, kad tai aukso amžius – nebereikia atlikti socialinių vaidmenų, pagaliau galima gyventi dėl savęs.

„Mirti žmogus bijo iš prigimties, o štai senėjimo baimė – tai kultūros suformuotas požiūris. Aš jo nepriimu. Man popietės laikas – tai gyvenimo kūrinio kodas. Ilga baigiamoji dalis ir kartu kulminacija. Pabaiga svarbesnė nei pradžia, nes pradžia laikina, o pabaiga – amžina. Šia knyga noriu įkvėpti suvokti, kad finišas turi būti skambus, prasmingas, įsimenantis. Ir kad pabaigos, nežinau, gera tai ar liūdna žinia, neįmanoma suvaidinti. Užkopsime į pabaigą ar jos link nusirisime, priklauso nuo to, kokie esame. Ties finišu nėra kada filosofuoti, ar atitinkame standartą.“, – Eva Tombak.