Edukacijų ciklo vedėja menininkė Eglė Jovaišaitė pakvies išeiti į atviras erdves šalia bibliotekos ir padės aptikti meninės kompozicijos sąsajas su pagrindinėmis geometrinėmis formomis ir pamatyti jų apraiškas miesto aplinkoje.
Architektūrinis statinys yra forma, kuri dažniausiai sukuriama kubo variacijomis, taigi miestas pilnas geometrinių formų, tūrinių ir plokščių, įvairių paviršių ir linijų žaismo.
Verta išskirti Fernard’o Leger’o tapybos darbus, kuriuose apstu konusų, kubų, rutulių, kitų formų ir linijų neįtikėtinų derinių, savaip statančių menininko vaizduotės miestą. Reikšminga prisiminti 1943 m. Oscaro Niemeyerio sukurtas Pampuljos Šv. Pranciškaus bažnyčios architektūrines formas, kurių subtilus, plastiškas arkinis išgaubtumas primena natūralias gamtos kalvas, o linijinio piešinio freskos – tarsi vėjo nugairinti ir sustingę ruožai sienoje. Kitas išskirtinių geometrinių formų kupinas objektas – tarp niujorkietiškų dangoraižių išaugusi Jeano Dubuffet’o „Keturių medžių grupė“, 1971 m. sukurta iš plieno, aliuminio ir stiklo pluošto.
Pleneras (pranc. plein air – atviras oras) – kaip rašoma žodynuose, tai tapymas iš natūros gamtoje, tikroviškai pavaizduojant matomus vaizdus, perteikiant natūralias gamtos spalvas. Didelę reikšmę plenerinėje tapyboje turi natūralios šviesos perteikimas. Plenerai atsirado XIX a. pradžioje. Jų pradininkais laikomi anglų tapytojai romantikai Johnas Constable’as ir Richardas Parkesas Boningtonas. Itin populiari ši tapybos forma tapo ir tarp XIX a. prancūzų tapytojų: Camille’io Corot, Jeano François Millet, impresionistų Pierre’o Auguste’o Renoiro, Claude’o Monet, Camille’io Pissarro ir kitų.
Šios edukacijos dalyvių užduotis bus surasti ir tinkamai perteikti miesto aplinkoje architektūrinių detalių variacijas ar visumą, kuri yra meninė kompozicija.
Projekto „Vilnius skaito“ organizatorė – VšĮ „Mūzų bokštas“. Skaityklą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.