Už uždarų durų, nesitariant nei su socialiniais partneriais, nei su kultūros įstaigomis, Lietuvos Vyriausybės planuojama mokesčių reforma pagrįstai kelia nerimą ne tik verslui, kultūros organizacijoms, bet ir individualia veikla besiverčiantiems žmonėms. Reforma neigiamai palies ir leidybos verslą, ir visą kultūros lauką.
Leidybos sektorius pastaraisiais metais išgyvena sudėtingus laikus – knygos kainą veikia nuolat kylančios spausdinimo išlaidos, augantys žmogiškųjų resursų kaštai. Brangstančios knygos kai kuriems skaitytojams tampa neįperkamos – mažėja knygų tiražai ir prieinamumas.
„Literatūra visais laikais buvo ir yra svarbi kultūros sritis, puoselėjanti ir ugdanti tautos tapatybę, autentiškumą, kalbą, stiprina demokratinę visuomenę. Skaityti – reiškia stiprinti lietuvių kalbą, siekti geresnio išsilavinimo. Negalime pamiršti, kad būtent kalba sunkiais laikais kėlė lietuvių dvasią, ugdė patriotiškumą ir meilę savo šaliai.“ – sako Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Dovilė Zaidė.
Mokesčių pokyčiai palies daugelį kultūros žmonių, kurių dauguma – maketuotojai, vertėjai, redaktoriai, muzikos kūrėjai, atlikėjai – dirba pagal individualią veiklą. Leidėjai skaičiuoja, kad sudėjus visus mokestinės reformos kintamuosius, knygų ir mokyklinių vadovėlių kaina gali didėti mažiausiai 10-15 procentų. „Klaidinga yra individualia veikla užsiimančius žmones prilyginti darbo santykius turintiems: pavyzdžiui, aktyvia koncertine veikla užsiimantys muzikantai negali turėti vieno darbdavio, saugumo, garantijų, išeitinių, priešingai, jie veikia kaip tam tikra verslo forma ir patys prisiima visas iš to kylančias rizikas.“ – sako Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA direktorė Agnė Begetė.
Šalies leidėjai visada daug dėmesio skyrė vaikų ir jaunimo literatūrai, formuojančiai jaunosios kartos skaitymo įpročius ir įgūdžius. Jei knygų lietuvių kalba kainos kils, didėja pavojus, kad Lietuvoje bus perkamos ir skaitomos knygos anglų arba net rusų kalbomis, nes jų kaina, kurią lemia didelė rinka, netrukus bus mažesnė nei lietuviškų.
Štai kodėl daugelis Europos šalių eina priešinga kryptimi ir, skatindamos žmones dalyvauti kultūroje, pridėtinės vertės mokestį leidybai bei kultūros paslaugoms mažina – kaimyninėje Latvijoje nuo 2023 metų sausio galioja dviejų pakopų lengvatinis mokestis: visų formų knygoms – popierinėms ir elektroninėms jis buvo sumažintas iki 5 proc. kaip ir Lenkijoje. Nulinis PVM knygoms taikomas Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, nuo 2024 m. įvestas Čekijoje, o Prancūzijoje knyga laikoma pirmo būtinumo preke, knygoms taikomas lengvatinis 5,5 proc. pridėtinės vertės mokestis.
„Jeigu mes norime lygiuotis į tokias šalis kaip Norvegija, Švedija, Šveicarija savo išsilavinimu, neveikime prieš save patys, laikykimės šių šalių PVM lengvatos knygoms – pagalvokime apie vadovėlius ir kitą edukacinį krūvį šeimoms: knygos yra kompleksinė ugdymo priemonė. Žaliavių įkainiai (popierius, dažai, kartonas, klijai) knygų gamybai kyla kasmet, sudėtinga išlikti konkurencingiems, tad turime išlaikyti bent jau lengvatinį PVM galutiniam gaminiui.“ – sako Lietuvos spaustuvininkų asociacijos tarybos narė Kamilė Kalibataitė.
2023 metais, kai Lietuvoje buvo suvienodintas PVM įvairia forma išleistoms knygoms, padidėjo audio ir elektroninių knygų leidyba ir jų prieinamumas. Pridėtinės vertės mokesčio nors ir buvo sumokėta mažiau, tačiau valstybei šios lėšos grįžo per pelno mokestį. Jei PVM tarifas ir vėl bus padidintas, galime tikėtis atvirkštinio efekto: išaugusios knygų kainos mažins paklausą, taigi, iš leidėjų nebus surinktas nei papildomas PVM tarifas, nei didesnis pelno mokestis.
Lengvatinio PVM didinimas turės poveikį ne tik knygų, vadovėlių, bet ir bilietų į kultūrinius renginius kainoms. Naivu tikėtis, kad brangstanti kultūra į renginius prikvies daugiau lankytojų, taigi, tikėtina, rezultatas bu priešingas – padidinus lengvatinį mokesčio tarifą, biudžete daugiau pinigų neatsiras.
„Kūrybinės ir kultūrinės industrijos yra neatsiejama ekonomikos ir visuomenės dalis, kurianti tiek materialinę, tiek nematerialią vertę. Planuojama mokesčių reforma neproporcingai apsunkins individualiai dirbančių kūrėjų – rašytojų, vertėjų, dizainerių, scenos menininkų, muzikantų – veiklą, didins jų finansinį nestabilumą ir ribos sektoriaus augimą. Didesni mokesčiai ir socialinių garantijų nebuvimas skatins kūrėjus ieškoti alternatyvų užsienyje arba palikti profesinį lauką, silpnindami vietinį kultūros ir inovacijų potencialą. Tarptautinė praktika rodo, kad tvarus kultūros sektorius reikalauja ne tik investicijų, bet ir apgalvotos mokesčių politikos. Jei kultūra tampa mažiau prieinama, ilgainiui mažėja ir jos indėlis į visuomenės raidą bei demokratinį diskursą.“ – sako Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos direktorė Edita Sabalionytė.
Pritariame, kad valstybės saugumas yra svarbiausias visų mūsų prioritetas ir didinti finansavimą šalies gynybai yra būtina. Pritariame verslo asociacijų pasiūlymams: svarstyti didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) 1 proc. punktu. Tokiu būdu jau nuo kitų metų pradžios reikšmingai didėtų finansavimas gynybai; surenkamos lėšos turėtų būti skiriamos išimtinai tik gynybai finansuoti, o ne politinių partijų rinkiminei darbotvarkei tenkinti; įvesti visuotinį mokestį gyvenamosios paskirties nekilnojamam turtui (NT), kuris yra mažiausiai žalingas ekonomikos augimui. Visuotinis NT mokestis neskatina emigracijos, jo neįmanoma perkelti į užsienį, o administruoti lengva ir pigu.
Visuomenė ir verslas taip pat pasigenda valstybės įsipareigojimo mažinti savo išlaidas. Iš kultūros papildomų pinigų į biudžetą nesurinksime. Tik skatindami literatūros sklaidą ir dalyvavimą kultūroje ugdysime kritiškai mąstančią visuomenę.
Lietuvos leidėjų asociacija
Lietuvos spaustuvininkų asociacija
Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija
Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA
