Vasario 27 – kovo 2 d. jau dvidešimt penktą kartą Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyks tarptautinė Vilniaus knygų mugė, kurios tema šiemet – „Kukutis eina į mugę“. „Audioteka“, jau daugiau nei dešimtmetį dalyvaujanti mugėje, prisideda prie tradicijos pristatyti literatūros naujoves, tarp kurių svarbią vietą užima audioknygos. Ruošdamiesi artėjančiam renginiui, kalbamės su „Audiotekos“ leidybos vadove Inga Vilime apie audioknygų kūrimo subtilybes, augantį populiarumą ir kintančius skaitytojų bei klausytojų įpročius.
Žvelgiant į Vilniaus knygų archyvą, galima pastebėti, kad būtent čia pristatomos įvairios literatūrinės naujienos – vienos pirmųjų elektroninių knygų CD diskuose, knygų prekyba internetu. Ar į šį inovacijų metraštį galėtume įtraukti ir audioknygas?
Tikrai taip. Nors tuo metu dar nedirbau „Audiotekoje“, leidyklos įkūrėjas Aurimas Mikalauskas pirmąją audioknygą – Andriaus Tapino romaną „Vilko valanda“ – pristatė 2014 m. Vilniaus knygų mugėje. Šią datą simboliškai laikome „Audiotekos“ gimtadieniu, nors knygos įgarsinimo darbai prasidėjo gerokai anksčiau. Pirmasis pasirodymas viešumoje tapo svarbiu pradiniu tašku, o praėjusiais metais Vilniaus knygų mugėje jau paminėjome „Audiotekos“ dešimtmetį.
Įdomu tai, kad „Vilko valanda“ – iki šiol viena geriausiai paruoštų audioknygų. Jos gamyba reikalavo išskirtinių pastangų: buvo kuriama originali muzika, įtraukti specialūs garso efektai, o tekstą įgarsino pats knygos autorius. Todėl ji dar ir dabar neretai tampa dažno klausytojo pasirinkimu.
Anksčiau mums buvo svarbu parodyti skaitytojams, kad toks knygos formatas egzistuoja, ir pristatyti galimybę klausytis knygų lietuvių kalba. Pirmuosius „Audiotekos“ gyvavimo metus pažindinome skaitytojus su pačiu formatu. Šiandien tokie klausimai kyla vis rečiau – dabar dažniau teiraujamasi, kada tam tikra knyga bus išleista audioformatu. Beje, tik pernai Vilniaus knygų mugėje pirmą kartą nebesulaukėme klausimo, ar audioknygas parduodame diskuose, nors prieš dvejus ar trejus metus šis klausimas vis dar kartais būdavo užduodamas.
Tiesa, dėl pirmosios audioknygos – Vilniaus knygų mugės šimtadienio metu svečiams buvo rodytas archyvinis reportažas iš pirmosios knygų mugės. Jame užfiksuotas Juozas Erlickas, leidyklos „Tyto alba“ stende pasirašinėjantis ant savo audiokasetės. Dar tą vakarą leidyklos vadovei Lolitai Varanavičienei sakiau, jog būtent ji kartu su poetu pirmoji pradėjo leisti audioknygas Lietuvoje. Interpretacijų, kada pasirodė pirmoji lietuviška audioknyga, gali būti įvairių, bet juk knygos atsirado iš garsinių pasakojimų, o šie – daug anksčiau nei raštas. Audioknygos tiesiog grąžina pasakojimus į mūsų kasdienybę tuo pirminiu – garso – formatu.
Nors ilgą laiką reikėjo vykdyti ir edukacinę veiklą, supažindinant skaitytojus su audioknygomis, tačiau turbūt dabar galime kalbėti apie jau kelerius metus stabiliai augantį susidomėjimą šiuo formatu?
Taip, audioknygų sfera kasmet sparčiai plečiasi. Per pastaruosius kelerius metus „Audioteka“ kaip platforma augo itin dinamiškai – pajamos iš audioknygų kasmet didėjo maždaug 50 procentų, o leidinių skaičius taip pat žymiai išaugo. Dar 2019 m. „Audiotekoje“ patys išleidome 23 audioknygas. Tuo metu dar nė viena leidykla neteikė audioknygų platinimui. 2024 m. finišavome su 248 knygomis, iš jų 155 buvo pateiktos kitų leidyklų platinimui. Dabar mes jau nebe vieni – daug leidėjų ruošia ir platina audioknygas, kurios vis dažniau randa vietą žmonių virtualiose lentynose ar ausinėse.
Audioknygų populiarumą puikiai iliustruoja ir išklausytų valandų skaičius. Gruodžio pradžioje dar svarstėme, ar pavyks „Audiotekos“ platformoje pasiekti 2,5 milijono per metus išklausytų valandų, tačiau šį tikslą gerokai viršijome. Nepaisant to, Lietuvoje dar yra nemažai skaitytojų, kurie šio formato nėra atradę ar prisijaukinę.
Auga net tik klausytojų, bet ir leidėjų susidomėjimas. Vis daugiau leidėjų ir platintojų mato šios srities potencialą, atsiranda naujų platinimo kanalų, įrašų studijų. Lietuvoje audioknygų populiarumas dar sparčiai kyla, o pasauliniu mastu šis augimo šuolis įvyko anksčiau ir dabar augimo tempai jau lėtesni. Nors su kitomis audioknygų platformomis esame konkurentai, kartu esame ir kolegos. Visi siekiame to paties – kad knygos būtų žmonių gyvenimo dalimi. Mūsų kaip „Audiotekos“ misija – sugrąžinti knygą į užimto žmogaus kasdienybę. Norime, kad net labai užimti žmonės galėtų klausytis knygų tada, kai skaitymui laiko visai nėra – vairuodami, bėgiodami ar vaikščiodami, kai neturi galimybės atsisėsti ir atsiversti knygos.
Vilniaus knygų mugė padeda skleisti minėtą misiją. Didžiajai daliai leidėjų, leidžiančių daugiausia popierines knygas, tai yra itin svarbus renginys tiek kultūrine, tiek ir finansine prasme, o mums svarbiausia pabendrauti, būti pamatytiems, supažindinti skaitytojus su tokiu formatu. Mugė taip pat suteikia progą gyvai susitikti su naujais ir jau ištikimais audioknygų klausytojais, o jiems – susipažinti su „Audiotekos“ komandos nariais, kurie jiems rašo naujienlaiškius, atsakinėja į skambučius, išrenka leidinius leidybai ar balsus knygoms.
Anksčiau literatūros lauko diskusijose neretai būdavo keliama priešprieša tarp elektroninių knygų ir popierinių knygų. Kur šiame ginče ar debatuose įsipaišo, Jūsų nuomone, audioknygos? Stebint iš šono, atrodo, kad audioknygoms pavyko išvengti priešpriešos.
Iš tiesų, stebint skirtingų knygų formatų lauką, sunku būtų kalbėti apie tikrą priešpriešą – bent jau aš to taip nevertinu. Pati derinu skirtingus formatus: mano namuose rasite daugybę popierinių knygų, po ranka visada turiu skaityklę ir, žinoma, klausausi audioknygų. Mano suvokimu, formatai ne kovoja, o papildo vienas kitą. Aplinkybės, laikas ar nuotaika lemia, kuris formatas tuo metu yra tinkamiausias. Priešprieša tarp popierinių ir elektroninių knygų greičiausiai atsirado todėl, kad abu šie formatai reikalauja visą dėmesį sutelkti į tekstą – į puslapį, nesvarbu, fizinį ar skaitmeninį. Tai ginčas apie pojūčius, patogumą, svorį ar vietą lentynose. O štai audioknygos yra derinamos su kitomis gyvenimo veiklomis. Be to, augantis audioknygų populiarumas, mano nuomone, neturi neigiamos įtakos popierinių knygų pardavimams: iš gaunamų atsiliepimų matome, kad dažniausiai audioformatą atranda žmonės, kurių santykis su knyga apskritai buvo nutrūkęs. Audioknyga tampa vienu iš kelių, kaip skaitytojas vėl grįžta į literatūros lauką: galbūt iš pradžių stumdydamas vaiko vežimėlį parke klausosi knygų apie tėvystę, o vėliau ima ir romanų klausytis.
Kokie yra audioknygų klausytojai, su kuriais susitinkate Vilniaus knygų mugėje?
Galime nupiešti bendrą portretą: tipiniai klausytojai, kur kas dažniau nei tradiciniai skaitytojai, yra vyrai nei moterys, priklausantys 25–35 metų amžiaus grupei, ir, greičiausiai, aktyvų gyvenimo būdą mėgstantys miesto gyventojai. Tačiau yra daugybė klausytojų, kurie neatitinka šių rėmų: išklausę audioknygas, atsiliepimus „Audiotekos“ programėlėje palieka nuo močiučių iki alfa kartos atstovų. Tai pastebime ir Vilniaus knygų mugėje: į stenda užsuka tiek vyresnio amžiaus žmonės, besidomintys mūsų pristatomomis knygomis, tiek vaikai, mūsų stende mėgstantys paklausyti audioknygos. Taip pat sulaukiame daug atsiliepimų iš žmonių, turinčių galimybę dirbant klausytis audioknygų, tad esame gavę komplimentų, jog paįvairiname derliaus nuėmimą, siuvimo procesus, tolimas keliones ar kitus darbus.
Visuomet, kai lankytojai praeina pro „Audiotekos“ stendą, atrodo, kad jūs ten puikiai leidžiate laiką, gera nuotaika užkrečiate praeivius.
Nors, kaip ir visi kiti dalyviai, per mugę kartais pavargstame, mūsų stiprioji pusė ir geros nuotaikos šaltinis – komanda, mums gera dirbti kartu. Kadangi nemaža dalis darbuotojų dirba nuotoliniu būdu, o ir knygų garsinimas, sakykime, yra itin intymus procesas, kuriame dažniausiai dalyvauja tik garsistas, atlikėjas ir vienas leidybos komandos narys, mes retai susitinkame gyvai. Vilniaus knygų mugė mums tampa pasimatymo vieta, kur sutinkame seniai matytus kolegas, gyvenančius ne Vilniuje. Stende tikrai puikiai leidžiame laiką, juo dalindamiesi su tais, kurie užsuka į stendą.
Su ilgametėmis Vilniaus knygų mugės organizatorėmis kalbėjome apie pastaraisiais metais pastebimą didelį skaitytojų susidomėjimą lietuvių autorių kūriniais, kurie dominuoja perkamiausių knygų sąrašuose tiek grožinėje, tiek negrožinėje kategorijose. Ar tokios pat tendencijos pastebimos ir audioknygų sferoje?
Tikrai taip, pernai ir užpernai apie 20–25 procentus mūsų naujo asortimento sudarė lietuvių autorių knygos. Klausytojai itin noriai ieško pačių populiariausių lietuvių autorių kūrinių: praėjusią Vilniaus knygų mugę didžiausios eilės driekėsi prie „Laisvės TV“ stendo, kur autografus dalino Benas Lastauskas, o „Audiotekos“ platformoje jo knyga „Tiems, kurie neskaito“ buvo pati klausomiausia. Iš dalies populiarumą lemti galėjo tai, kad garsinis ir popierinis formatas pasirodė panašiu metu, o audioknyga buvo įgarsinta penkiais balsais. Vien apie šią knygą platformoje yra keli šimtai klausytojų atsiliepimų.
Populiarios išlieka ir kitos lietuvių autorių knygos, tokios kaip Rimanto Kmitos „Pietinia kronikas“ ar Ginos Viliūnės romanai, nuo liepos iki pat metų pabaigos nesibaigia komplimentai Beatos Nicholson knygai „21 taisyklė geram gyvenimui“. Įprastai, jei lietuvių autoriaus knyga yra laukiama, rašytojas – gerai žinomas, skaitytojai nori ir audioformato.
Kas, be didelio skaitytojų susidomėjimo, lemia, kad popierinė knyga įgaus ir audioformatą?
Vienas svarbiausių veiksnių – pačių leidėjų sprendimas iš anksto, perkant autorines teises, planuoti knygų leidimą įvairiais formatais. Nemažai įtakos padarome ir mes, nuolat dalindamiesi įžvalgomis apie tai, kas yra klausoma, kokių knygų klausytojai laukia. Tai skatina leidėjus apsvarstyti galimybę knygą išleisti ir audioformatu. Kartais tokį sprendimą paskatina ir sėkmingai perkamas jos popierinis formatas.
Kai kurie lietuvių autoriai, ypač tie, kurie pirmieji pradėjo dirbti su „Audioteka“, pavyzdžiui, Dovydas Pancerovas, prisipažino, jog jau rašydami knygas mąsto apie jų skambesį audioformatu. Toks požiūris keičia patį tekstą – autorius iš anksto atsižvelgia į tai, kaip knyga skambės įgarsinta.
Kaip atrodo audioknygų kūrimo procesas?
Jei teisinę sferą paliksime atskirai, audioknygų kūrimo procesas prasideda nuo teksto ir jo žanro, nuotaikos įvertinimo. Pagal tai parenkame, kas garsins knygą. Nors daugiausia knygų yra įgarsinamos vienu balsu, kartais, atsižvelgiant į knygos turinio pobūdį, pavyzdžiui, kai knygoje yra keli skirtingi pasakotojai, renkamės daugiabalsį garsinimą.
Tuomet prasideda eksperimentavimas: kartais, vos tik atsivertus knygą, iš karto gali pajusti, kad jai tiks vieno iš mūsų atlikėjų balsas, tačiau kartais reikia pasitikrinti ir įsivertinti. Jei leidėjas užsako knygos įgarsinimą mūsų studijoje, mes pirmiausia sukuriame bandomąjį įrašą, kuris leidžia išgirsti tai, ką mes girdime ir ką siūlome. Kartais, priklausomai nuo knygos pobūdžio, organizuojame atranką, kad parinktume tinkamiausią balsą. Įsivertiname ir įsivaizduojame, koks tai galėtų būti balsas, ko mes ieškome, pavyzdžiui, moteriškas, gilus, kad skambėtų tarsi jauno ar vyresnio amžiaus žmogaus. Šiuo atveju nesvarbu atlikėjo amžius, svarbu, kaip skamba pats balsas. Tada su keletu norimus kriterijus atitinkančių atrinktų atlikėjų įrašome knygos ištrauką. Be to, kartais organizuojame „atviro mikrofono“ dienas, kai profesionaliems atlikėjams, dažniausiai aktoriams, pagal jų balso tembrą ir charakterį parenkame keletą skirtingų knygų ištraukų, iš kurių vėliau formuojame naujų balsų bazę.
Kai parenkamas knygos balsas, įrašų metu dalyvauja garsistas, kuris prižiūri techninę pusę, kad viskas skambėtų aiškiai, kokybiškai, atitiktų tekstą. Knygos garsinimo pradžioje būtinai dalyvauja ir leidybos komandos narys, kuris padeda nuspręsti, kokios nuotaikos, tono, tempo norėtųsi garsinamam tekstui. Kartais susitariame, kad netaisysim kalbos klaidų, tarmiškumo, kirčiavimo, nes nebūtinai visi knygos veikėjai turi kalbėti taisyklinga lietuvių kalba.
Įrašų laikas priklauso nuo knygos apimties, tačiau klausytojams itin patinka, kai įgarsiname didelės apimties knygas, kurių dauguma nesiryžta skaityti. Klausyti tokių knygų jiems atrodo paprasčiau. Bet tai iš knygos parengimo pusės reikalauja daug kantrybės ir labai svarbu pasirinkti atlikėją, kuris gali nuolat ir sistemingai įrašinėti didelės apimties tekstą. Kai įrašymas baigtas, prasideda ilgas audioknygos apdorojimo etapas: montavimas, garso takelio kūrimas ir perklausa. Vidutinė „Audiotekoje“ įrašytos knygos trukmė – apie 8–9 valandas. Žinoma, yra ir trumpesnių knygų, bet, pavyzdžiui, „Altorių šešėly“ audioknygos trukmė – 32 valandos, o norint išklausyti „Vėjo nublokšti“ kiekvienai daliai teks skirti po vieną parą. 2023 m. įrašėme ilgiausią „Audiotekos“ knygą – „Miegoti jūroje žvaigždžių“, jos trukmė virš 40 valandų.
Ko klausytojai gali tikėtis audioknygų sferoje artėjančioje Vilniaus knygų mugėje?
Manau, jog tikrai šiais metais skaitytojai ir klausytojai išvys didelę įvairovę – tiek pačių pristatomų audioknygų, tiek ir skirtingų platintojų, kurie nori būti ryškesni, aktyviau pristatyti šį formatą. O mūsų pristatomos naujienos sutaps su pačiomis Vilniaus knygų mugės naujienomis – klausytojai ieškos tų pačių autorių ir knygų, tik skirtingais formatais. Leidėjai bando suspėti išleisti knygas mugei paskutinę minutę, o mes teturime paskutines sekundes: spaustuvės darbas užtrunka kelias savaites, o knygos įgarsinimui reikia skirti daugiau laiko. Be to, dar prisideda ir žmogiškasis faktorius – niekada nežinai, ar neteks laukti, kol atlikėjui baigsis sloga ir bus galima pagaliau įgarsinti tą paskutinį skyrių.
Vilniaus knygų mugės tema – „Kukutis eina į mugę“. Kas Jums yra Kukutis?
Niekaip negaliu prisiminti savo pirmosios knygų mugės, tik pamenu pirmųjų apsilankymų tradiciją. Ryte palikdavau mašiną Karoliniškėse gyvenančios anytos kieme, o vakare sugrįždavau į jos namus su knygų maišais. Pasidalindavome, kuri iš mūsų kokią knygą pirmiau skaitys. Man Kukutis yra kiekvienas į mugę ateinantis skaitytojas, vaikštantis po leidyklų stendus, glostantis knygų viršelius ir svarstantis, kurios iš jų atsidurs jo namų lentynoje. Visi mes esame tokie Kukučiai.
Dvidešimt penktoji Vilniaus knygų mugė „Kukutis eina į mugę“ vyks 2025 m. vasario 27 – kovo 2 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Bilietus platina kakava.lt. Vilniaus knygų mugę organizuoja Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA ir Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO.
