Lietuvos nacionalinio muziejaus parodų erdvė Istorijų namai ir Lietuvos leidėjų asociacija tęsia 2021 metais pradėtą literatūrinių pokalbių ciklą „Knyga ir kava“. Ketvirtadienio vakarais po Joninių kviesime pasikalbėti apie šiuolaikinę literatūrą. Šiemet septynis ketvirtadienius kalbėsimės apie poeziją vaikams, apie karo pabėgėlius ir, žinoma, apie Vilnių.
Renginių seriją pradėsime pokalbiu su knygos „Manėm, kad greit grįšim“ viena iš sudarytojų Dalia Cidzikaite (knygą išleido leidykla „Aukso žuvys“). Knygoje – 18 pokalbių apie pasitraukimą į Vakarus 1940-1944: pašnekovai atvirai pasakoja apie bėgimo iš Lietuvos aplinkybes, gyvenimą DP stovyklose Vokietijoje, apsisprendimą emigruoti ir įsikūrimą Jungtinėse Valstijose. Knyga šiemet buvo išleista ne pirmą sykį (2015 m. jai įteikta Patriotų premija už nelengvą istorinę atmintį be interpretacijų, gražiausios 2017 metų knygos konkurso diplomas knygos dailininkei Agnei Dautartaitei-Krutulei už dizaino koncepcijos įtaigumą knygoje.) Dalią Cidzikaitę kalbins leidyklos vadovė Sigita Pūkienė.
Liepos 13 dieną kalbėsimės apie Vilnių. Leidykla „Lapas“ ir Vilniaus muziejus išleido jau dvi Vilniaus temai skirtas knygas, apie kurias pasakos Rasa Antanavičiūtė, knygos „Neįgyvendintas Vilnius“ viena iš autorių ir Rūta Miškinytė, knygos „Vilkas, bokštas ir bažnyčia. Vilniaus suvenyrai“ autorė. Tikimės, jog šis pokalbis pakvies aplankyti ir šiuo metu Istorijų namuose veikiančią parodą „Aš esu vilnietis“ bei šalia Karaliaus Mindaugo paminklo veikiantį Paviljoną: Vilnius prieš 200 metų.
Dar po savaitės, liepos 20 dieną renginiu „Šiuolaikiniai vaikai ir poezija: meilė ar neapykanta?“ dėmesio skirsime poezijai vaikams. Renginyje dalyvaus rašytojos Evelina Daciūtė ir Indrė Pliuškytė-Zalieckienė bei IBBY Lietuvos skyriaus pirmininkė ir leidyklos „Alma littera“ leidinių vadovė Audronė Macijauskienė. Ar vaikai noriai skaito eiliuotas istorijas; ar yra žymesnis tokių kūrinių ar net renginių poezijos tema poreikis? Kokia poezijos reikšmė vaikui – galbūt tai gali būti priemonė mokytis, supažindinti vaiką su esminėmis vertybėmis, lavinti fantaziją, skatinti jį kurti? Ar poezija vaikams Lietuvoje išgyvena atgimimą? O gal kaip tik atvirkščiai?
Rugpjūtį klausime, koks istorinis Vilnius atsiskleidžia iš skirtingų bendruomenių perspektyvų ir aptarsime dvi knygas apie daugiatautį Vilnių – Israelio Coheno „Vilna“ (leidykla „Hubris“) ir Ludwiko Czarkowskio „Vilnius 1867-1875: atsiminimai“ (išleido „Aštuntoji diena“). Taip pat laukia pokalbiai apie muzikantų biografijas – kodėl verta ne tik klausytis, bet ir skaityti, vėliau – apie šiuolaikinę čekų literatūrą, gamtą literatūroje ir literatūrą gamtoje.
Prieš pradedant pokalbius apie knygas prie kavos – puiki galimybė apsilankyti Istorijų namuose vasarą vyksiančiose parodose. Jau minėta paroda „Aš esu Vilnietis“ supažindina lankytoją su Vilniaus 700 metų istorija per 50 įvairiausių sostinėje gyvenusių asmenybių. O meno išsiilgę skaitytojai yra kviečiami įsivaizduoti kitokį, vilties kupiną pasaulį, apsilankę tarptautinėje tekstilės parodoje „Imagine!“ Be istorijos ir meno Istorijų namuose taip pat galima gilintis į savo tautines šaknis, nusileidžiant į slaptąjį rūsį, kur norintiems yra atveriamos Lietuvos nacionalinio muziejaus etnografijos saugyklos.
Renginius „Knyga ir kava“ organizuoja Lietuvos leidėjų asociacija ir Lietuvos nacionalinis muziejus. Jie vyks vasaros ketvirtadieniais nuo birželio 29 dienos.
Lietuvos leidėjų asociacijos veiklas finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
