Švedijos Karalystės ambasadoje šiandien įvyko labai svarbi konferencija „Kaip papasakoti istoriją neatrastam skaitytojui?“ – apie lengvai suprantamų (easy-to-read) knygų leidybą. Konferencijos dalyvius pasveikino Švedijos Karalystės ambasadorė J.E. Inger Buxton, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ir Lietuvos Respublikos kultūros ministras Simonas Kairys. Situaciją apie tai, kad Lietuvoje labai trūksta knygų lengvai suprantama kalba, pristatė Aklųjų bibliotekos direktorė Inga Davidonienė: „pavydu, jog kitų šalių bibliotekose tokių knygų yra, o Lietuvoje kol kas jos visai neleidžiamos.“
Viešnia iš Latvijos, Europos negalios organizacijų forumo viceprezidentė Gunta Anča, teigė, jog nėra paprasta išversti knygas į lengvai suprantamą kalbą, tačiau tikrai įmanoma. Tai rodo latvių, jau išleidusių ne vieną knygą lengvai suprantama kalba, pavyzdys: šiuo metu į lengvai suprantamą kalbą jie verčia Lietuvos skaitytojams puikiai žinomą Noros Ikstenos knygą „Motinos pienas“ (lietuvių kalba išleido leidykla „Tyto alba“ 2019 metais, išvertė Laura Laurušaitė).
Švedijos patirtimi pasidalijo Laura Vendes, lengvai suprantamos kalbos redaktorė. Ji pasakojo apie tokių knygų leidybą bei svarbiausius lengvai suprantamų tekstų elementus. Knygos gali būti ne tik verčiamos (pritaikomos), bet ir specialiai parašytos. Svarbiausia – galvoti apie tokios knygos skaitytoją. „Nebijokite versti klasiką, literatūrą aktualiomis temomis, būtinai stenkitės tai daryti kokybiškai.“ patarimais dalijosi pranešėja. Švedijoje yra net šešios leidyklos, kurios leidžia lengvai suprantamą literatūrą, trys iš jų specializuojasi tik lengvai suprantamos literatūros leidyboje. Ir nors Švedijoje tokios knygos yra leidžiamos, Laura Vendes nekart pabrėžė, kaip svarbu yra turėti valstybės palaikymą ir finansinę paramą.
„Leidžiant knygas lengvai suprantama kalba, reikia konsultuotis su žmonėmis, kurie bus jų skaitytojai. Jie gali net pasiūlyti labiau tinkamą žodį.“ – sakė Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ tarybos narė Ramunė Lebedytė-Undzėnienė. Kas yra tokių knygų skaitytojai? Tai ir žmonės su intelekto sutrikimais, ir vyresnio amžiaus žmonės, ir tie, kurie turi klausos, regos ar prichinių sutrikimų, taip pat – tautinių mažumų atstovai, migrantai. O kartais ir mes visi: 2021 metais pagyvenę žmonės ir imigrantai buvo laikomi labiausiai tikėtinais lengvai suprantamos kalbos kalbos vartotojais, tuo tarpu 2022 metų apklausoje manoma, kad lengvai suprantama kalba galėtų būti naudinga daugeliui įvairių visuomenės grupių.
Medžiaga, kaip rengti tekstus lengvai suprantama kalba lietuviškoms knygoms jau yra paruošta. Gaires pristatė Vilniaus universiteto Taikomosios kalbotyros instituto mokslininkė dr. Justina Bružaitė-Liseckienė. Ji pabrėžė, jog šiandien leidėjams yra daug paprasčiau leisti lengvai suprantamas knygas, nei prieš keletą metų – Gairėse pasakojama apie konkrečius žodžius, šriftą, iliustracijas, patį turinį. Grožinė literatūra yra vienas iš mūsų poreikių, todėl dabar yra pats geriausias laikas rašyti ir leisti knygas lengvai prieinama kalba. Daugiau informacijos, taip pat ir pačias gaires galima rasti šiuo adresu:
Po pristatymų vyko diskusija, kurią moderavo Simona Aginskaitė iš Lietuvos negalios organizacijų forumo, dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja Lauryna Filatovaitė, Švietimo, sporto ir mokslo ministrės patarėjas bendrojo (įtraukiojo) ugdymo klausimais Ignas Gaižiūnas, Literatūros pažinimo programos „Vaikų žemė“ vadovas Justinas Vancevičius ir LLA prezidentė, leidyklos „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė. Justinas Vancevičius pripažino šios konferencijos naudą – informaciją apie lengvai suprantamas knygas jis išgirdo pirmą kartą. Praktiniais pastebėjimais iš Vilniaus knygų mugės pasidalijo Lolita Varanavičienė – skaitytojų, norinčių skaityti lengvai suprantamus tekstus, ateina nuo pirmosios knygų mugės. „Kai kurias knygas kitaip perleidžiame vien dėl to, kad skaitytojai prašo didesnio šrifto.“ Tuo pačiu ji pabrėžė valstybės įsitraukimo būtinumą bei autorystės svarbą.
Visi – ir kalbėję, ir klausęsi – tikimės, jog ši konferencija yra pirmasis, bet labai svarbus žingsnis leidžiant lengvai suprantamas knygas. Galbūt kitais metais jau vartysime pirmas lengvai suprantamas knygas, prašytas lietuvių kalba.
Konferenciją organizavo Švedijos Karalystės ambasada, Lietuvos aklųjų biblioteka, Lietuvos negalios organizacijų forumas ir Lietuvos leidėjų asociacija.
