Vilniaus knygų mugė kasmet atveria galimybes skaitytojams susitikti su mėgstamais ir atrasti naujus rašytojus, iliustruotojus ir knygų kūrėjus iš viso pasaulio. Jos programoje visada yra erdvės plėtoti sudėtingas, drąsias ir aktualias temas. Du neabejotinai svarbūs 2023-iųjų mugės momentai bus Vilniaus 700-asis gimtadienis ir kovos už laisvę forpostas Europoje – Ukraina.
700 metų jubiliejų švenčiantis žalias, laisvas, gražus, jaunas, muzikalus, skaitantis Vilnius ir yra neįkainojama laisvė, už kurią vis dar kovoja Ukrainos didvyriai. Knygų mugės tema turėtų priminti, kad kiekvienas mūsų esame už ją atsakingas. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO 23-ioji Vilniaus knygų mugė vyks vasario 23–26 dienomis. Didžiausias dėmesys joje bus skiriamas kūrėjams iš Ukrainos, Ukrainos literatūrai ir visos Europos laisvės kovų literatūrai. Šios temos atsispindi ir Vilniaus knygų mugės vizuale – Ukrainos vėliavos spalvomis išsilieja 700 eilučių laisvei.
Karo žinia ištirpo vienybėje
Ukrainos tema į 2023-iuosius tarsi persikelia iš šių metų, kai popandeminį susitikimo su knygų kūrėjų ir skaitytojų bendruomene džiaugsmą užtemdė pirmąją mugės dieną prasidėjęs Rusijos karas Ukrainoje. „Buvome sukrėsti, – prisimena viena mugės organizatorių, Lietuvos kultūros instituto vadovė Aušrinė Žilinskienė. – Kiekvienas renginys, kiekvienas susitikimas mugėje prasidėdavo ir baigdavosi žodžiais, reiškiančiais palaikymą Ukrainai“.
Šis sukrėtimas pagimdė vieningumo jausmą. Knygų mugė tapo ne tik Ukrainos palaikymo ir savitarpio pagalbos erdve, bet ir mobilizavo bendriems veiksmams. Per parą mugės organizatoriams su 13 Lietuvos, Latvijos ir Estijos organizacijų pavyko suderinti ir išsiųsti raginimą Frankfurto, Londono ir Bolonijos tarptautinėms knygų mugėms, kad šios blokuotų Rusijos nacionalinio stendo dalyvavimą pasaulinės svarbos mugėse. Jau antrąją mugės dieną LITEXPO nusidažė geltona ir mėlyna spalvomis, o visuotinio sukrėtimo fone mugė tapo vienybės ir susikaupimo švente, kurioje ištirpo ribos tarp autorių, klausytojų, pirkėjų ir atsitiktinių lankytojų. Rašytojai atsisakė premijų savo apdovanojimus skirdami Ukrainą remiančioms organizacijoms, dalį savo pelno Ukrainai atidavė leidėjai, o diskusijų ir pokalbių moderatoriai savo užmokestį taip pat skyrė ukrainiečiams.
Septyni šimtai eilučių laisvei
Lietuvos leidėjų asociacijos vadovė, Vilniaus knygų mugės organizatorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė pasakoja, kad anksčiau planuota 2023 metų mugę skirti 700 metų jubiliejų švenčiančiam Vilniui. „Dabar, natūraliai, šalia iškilo ir Ukrainos tema. Mugėje skirsime daugiau dėmesio šios šalies literatūrai – per pastaruosius metus buvo išleista, o ir iki mugės dar pasirodys įvairių knygų, išverstų iš ukrainiečių kalbos – ir suaugusiems, ir vaikams. Tikimės sulaukti ukrainiečių rašytojų, kviesti skaitytojus į pokalbius ir diskusijas su jais“, – sako R. Elijošaitytė-Kaikarė.
Vaikų rašytoja, poetė, 23-iosios Vilniaus knygų mugės organizacinio komiteto narė Evelina Daciūtė teigia, kad kalbėti apie laisvę niekada nebus per daug. Ypač šiuo laikotarpiu, kai ryškiai matyti, kokia ji yra svarbi ir trapi. „Septyni šimtai eilučių laisvei – ir daug, ir tik pati pradžia. Ne be reikalo diktatūros pirmiausiai nutildo kūrėjus, o paskui verčia giedoti jų giesmes apie menamas laisves. George'as Orwellas yra rašęs: „Laisvė reiškia laisvę sakyti, kad du plius du yra keturi. Jei tai pripažįstama, visa kita – savaime suprantama“. Atrodo, viskas aišku, bet kai nutinka karas ir laisvė yra užgniaužiama, atsakymai būna iškraipomi, o sąlygos – perrašomos. Kartais nutinka, kad laisvė išslysta pamažu, po kruopelę. Tik patekęs į narvą, supranti, kad jos netekai. Kaip šiuos procesus atpažinti? Kaip išlikti budriam?“ – svarsto rašytoja.
Vilniaus knygų mugė E. Daciūtei labiausiai kalba apie laisvę susitikti ir bendrauti. Susitikimai knygų mugėje tarsi nuima suvaržymus, galima drąsiai prieiti prie kūrėjų, jų klausti, kalbėtis. „Mes visi į mugę susirenkame dėl knygų, – sako ji, – knygos mus jungia, čia prasideda dialogas, pasidalinimai apie tai, kas šiandien svarbu. Pati esu pririnkusi nemažai istorijų iš anksčiau vykusių mugių, jos man – tarsi deimančiukai prisiminimų skrynelėje. Ir jei visi kalbėtume apie knygas, tai gal ir karai, kaip dinozaurai, išnyktų?“
Vilniaus knygų mugė – scena Ukrainai
Ukrainai ir jos knygos kultūrai Vilniaus knygų mugėje bus skirta speciali programa, kurią kartu ruošia net trys organizacijos: Lietuvos kultūros institutas, Kyjivo tarptautinis festivalis „Knygų arsenalas“ ir Ukrainos knygos institutas. Mugės lankytojai – tiek skaitantys lietuviškai, tiek ukrainietiškai – Ukrainos nacionaliniame stende galės susipažinti su knygomis apie Ukrainą, Lietuvoje jau išleistais Ukrainos autorių kūriniais, susitikti su pačiais autoriais, gauti jų autografų,“ – pasakoja Lietuvos kultūros instituto projektų vadovė Aistė Žukauskaitė, atsakinga už tarptautinę Vilniaus knygų mugės renginių programą.
„Ukraina visuomet buvo mūsų artima kaimynė, o jos knygų kūrėjai yra nuolatiniai mūsų knygų mugės svečiai. Vilniuje jau yra dalyvavę rašytojas Andrejus Kurkovas, poetė Marianna Kijanovska, rašytoja Hasha Šijan, vertėjas ir kultūros tyrinėtojas Oleksandras Butsenko, kaligrafas Oleksijus Čekalas, rašytoja Ksenija Zastavskaja ir kiti. Su dalykiniais vizitais mugėje yra lankęsi Ukrainos leidėjai, tad ir Lietuvos autorių knygos kasmet yra leidžiamos Ukrainoje. Taigi, šiais metais, kalbant apie 700 Vilniaus metų, per kuriuos miestas ir visa mūsų šalis patyrė, ką reiškia laisvė ir nelaisvė, būtų tiesiog nesąžininga mikrofono nesuteikti Ukrainos knygų kūrėjams, kurie šiuo metu laisvės istoriją rašo pačiu brangiausiu rašalu – krauju,“ – teigia A. Žukauskaitė.
Planuojama, kad pokalbiai apie Vilniaus jubiliejų ir apie Ukrainos kovą už laisvę bus matomi ir girdimi svarbiausiuose mugės renginiuose – taip pat skirtuose vaikams ir paaugliams. Ukrainos vaikų knygų kūrėjai Vilniaus knygų mugėje dalyvaus ne pirmą kartą. „Mugės lankytojai neabejotinai prisimena Romanos Romanyshyn ir Andrijaus Lesivo (studija „Agrafka“) kūrybinius užsiėmimus ir jų sukurtas knygas, – ne taip seniai Lietuvoje išleistą „Kaip karas pakeitė Rondą“. 2016 metais šis menininkų duetas ir kino režisierė, rašytoja Iryna Tsilyk kartu su Lietuvos menininkais Vilniaus knygų mugėje ir keliuose Ukrainoje miestuose yra vedę specialias kūrybines dirbtuves Ukrainos karo pabėgėliams vaikams iš Ukrainos“, – pasakoja A. Žukauskaitė.
Vilniaus knygų mugės Jaunųjų skaitytojų programoje dalyvaus Ukrainos vaikų ir paauglių literatūros kūrėjai. „Mugės tema – 700 eilučių laisvei – atkreipia dėmesį į laisvės svarbą žmogui, visuomenei ir valstybei. Primena, kad laisvė nėra savaime atsirandanti gėrybė, o vertybė, už kurią kiekvienas esame atsakingas. Todėl prasminga apie laisvę rinktis, skaityti, mąstyti, kalbėti, mokytis mokykloje ar spręsti dėl savo ateities, su jaunaisiais skaitytojais diskutuoti jiems suprantama kalba“, – teigia Lietuvos kultūros instituto projektų koordinatorė Ignė Alėbaitė, atsakinga už Jaunųjų skaitytojų salės programą.
Vilniaus knygų mugė – didžiausias literatūros festivalis Baltijos šalyse – taip pat yra laisvės išraiška. Mugės organizatoriai jau ruošia temas mugės lankytojų pamėgtam „Diskusijų klubui“, kuriame intelektualai aptars ryškiausias kultūrines, socialines ir politines aktualijas, kviečia trumpųjų pokalbių apie naujausias knygas turnyro „Šortai“ dalyvius, organizuoja susitikimus su Lietuvos ir užsienio rašytojais, poetais, vertėjais, iliustruotojais, knygų menininkais. Ypatinga programa rengiama paaugliams, o edukacinės programos – vaikams ir jų tėvams. Bus tęsiamos ir teminės ekskursijos Knygos meno ekspozicijoje.
Tarptautinė, 23-ioji Vilniaus knygų mugė – 700 eilučių laisvei – vyks 2023 metų vasario 23 – 26 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Mugės organizatoriai – Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos kultūros institutas bei Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO.
