Neseniai viešojoje erdvėje pasirodė nerimas, jog Lietuvoje trūksta knygų apie mums gerai pažįstamus žmones. Ar tikrai Lietuvos leidėjams biografijos, atsiminimai, dienoraščiai yra pamirštas žanras? Anaiptol. Tokios knygos visada skaitytojų mėgiamos, laukiamos, skaitomos ir aptariamos.
Leidyklos „Tyto alba“, „Alma littera“, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla yra tokių knygų ekspertės, kasmet pristatančios bent po keletą knygų apie žinomas Lietuvos ir pasaulio asmenybes – aktorius, rašytojus, muzikus, mąstytojus. Tačiau biografijas, atsiminimus leidžia ir kitos leidyklos – „Aukso žuvys“, „Kitos knygos“, „Odilė“, „Vaga“. Tokios knygos pristatomos Vilniaus knygų mugėje, Sostinės dienose veikiančioje „Knygų aikštėje“. Ir šiemet laukia net kelių tokių knygų sutiktuvės.
Tad kviečiame pasidairyti po atsiminimų, biografijų, dienoraščių lentyną.
| LEIDYKLA „ALMA LITTERA“ išleido: | |
|
Rasa Baškienė „MOTERYS ISTORIJOS VERPETUOSE“ (2022) |
Valdovės, menininkės, mokslininkės, mistikės, herojės, lėmusios miesto ir pasaulio istoriją. Baltarusės, žydės, lenkės, rusės, totorės, austrės, lietuvės, italės, romės – visos jos buvo daugiataučio Vilniaus dalis. Daugelis čia nugyveno gyvenimą, kitos užsukdavo į Vilnių tik trumpam. Žurnalistė Rasa Baškienė savo knygoje „Moterys istorijos verpetuose“ pasakoja apie ypatingų moterų, gyvenusių XIV–XXI a., likimus. Kur rasti? |
|
Serhijus Rudenko „ZALENSKIS“ (2022) |
Šeštasis Ukrainos prezidentas nuėjo ilgą kelią: jis buvo aktoriumi, o tapo ukrainiečių tautos lyderiu; jis buvo žmogus, kurį pasaulio valstybių vadovai sutikdavo smalsiai ir su pašaipa, o tapo politiku, kuris dabar Vakaruose pasitinkamas plojimais. Kur rasti? |
|
Evan Osnos „JOE BIDEN. GYVENIMAS, IDĖJOS, KOVA IR TAI, KAS SVARBU DABAR“ (2021) |
Knygoje atskleista ilga ir turininga Bideno politinė karjera Senate, laikotarpis, kai jis buvo Obamos viceprezidentas, itin sudėtingas laikotarpis po 2016 m., kai buvo nukonkuruotas Hillary Clinton, taip pat apsisprendimas mesti iššūkį Donaldui Trumpui, senatorės Kamalos Harris, kaip svarbiausios politinės bendražygės, pasirinkimas ir pirmieji iššūkiai aukščiausiose pareigose. Kur rasti? |
|
Rita Valantytė „LAUŽYTOJAI“ (2021) |
Trumputės istorijos-etiudai atskleidžia ne tik tuometį žymių žmonių gyvenimą, iliustruotą iškalbingomis nuotraukomis ir išsamiais istoriko Valdemaro Klumbio komentarais apie to meto realybę, bet ir subkultūras, nerašytas institucijų taisykles bei daugelį sovietų laikais, paskui ir pirmaisiais nepriklausomybės metais įsišaknijusių visuomenės normų. Kur rasti? |
|
Elton John „AŠ“ (2020) |
ELTONAS JOHNAS – vienas ilgiausiai šlovės spinduliuose besimaudančių visų laikų dainų kūrėjų ir atlikėjų. Jo gyvenimas – išties unikalus, o septyni (kol kas!) dešimtmečiai kupini svaiginamų aukštumų ir nuopuolių. Dabar jis ryžtasi savais žodžiais ir su jam būdingu atvirumu pasidalyti savo istorija – kiekviena absurdiška ir už širdies griebiančia jos akimirka. Kur rasti? |
|
Barack Obama „PAŽADĖTOJI ŽEMĖ“ (2020) |
Obama kviečia skaitytojus į kvapą gniaužiančią kelionę, pradedant jo ankstyvaisiais politiniais siekiais ir baigiant esmine pergale pirminiuose rinkimuose Ajovoje, atskleidusia tikrąją paprastų piliečių aktyvumo įtaką lemtingam 2008 m. lapkričio 4 d. vakarui, kai jis buvo išrinktas 44-uoju Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu ir tapo pirmuoju afroamerikiečiu, užėmusiu šį aukščiausią šalies politinį postą. Kur rasti? |
|
Michelle Obama „MANO ISTORIJA“ (2018) |
Atviri, jaudinantys ir įkvepiantys buvusios jungtinių valstijų pirmosios ponios prisiminimai. Vaikystėje Michelle Robinson pasaulis buvo pietinė Čikaga, kur ji su broliu Craigu dalijosi kambariu šeimos bute antrame aukšte, žaidė gaudynių parke; jos tėvai Fraseris ir Marian Robinsonai užaugino ją atvira ir nebijančia reikšti nuomonės asmenybe. Tačiau netrukus gyvenimas paskatino ją išplėsti savo pasaulio ribas ir nuvedė į Prinstono universitetą, kur ji pirmą kartą sužinojo, ką reiškia būti vienintele juodaode auditorijoje, o galiausiai ji buvo užkelta į stiklo bokštą ir tapo įtakinga bendrovių teisininke. Bet vieną vasaros rytą jos kabinete pasirodęs teisės studentas Barackas Obama sujaukė visus kruopščiai kurtus jos planus. Kur rasti? |
|
Robertas Šarknickas „ŠARKOS SIELOS ŠAUKSMAS“ (2017) |
Robertas Šarknickas gimė 1974 m. Kaune. Nuo kūdikystės gyveno įvairiuose Lietuvos internatuose. Vedęs, augina dvi dukras. Teatro ir kino aktorius, režisierius, LR Seimo narys, įvairių projektų, kuriais siekiama atkreipti dėmesį į globos namuose augančius vaikus, autorius. Kur rasti? |
|
Erika Umbrasaitė „VIENOS KRŪTIES ISTORIJA. MOTERIS KATĖ IR JAUNAS MĖNULIS“ (2015) |
Prieš dešimt metų iš vėžio gniaužtų ištrūkusio žmogaus alkis gyvenimui, saugaus ir įprasto gyvenimo išsižadėjimas vardan senos svajonės ir aistros Prancūzijai, prancūziško kaimelio jaukiai pikantiškos gyvenimo istorijos, meilės džiaugsmai ir ašaros, artimo žmogaus netektis, kelionės, nuotykiai, keisti nutikimai ir susitikimai Paryžiuje, Venecijoje, Romoje, Vilniuje ir San Paule. Pavojingai didelė juodo humoro ir optimizmo dozė. Kur rasti? |
|
Nijolė Narmontaitė „AKTORIAI, REŽISIERIAI IR KASININKĖS.KO NEMATĖ ŽIŪROVAI“ (2014) |
Jeigu nori sau ar kam kitam pakelti nuotaiką, čiupk šią knygą. Čia sudėtos smagios, keistos, kartais mistiškos istorijos, kurios nutiko aktoriams, režisieriams ir kasininkėms. Užrašytos ir teatrinės legendos, keliaujančios iš lūpų į lūpas. Aktorės Nijolės Narmontaitės kalbinti kolegos papasakojo savo nuotykius scenoje, filmavimo aikštelėse, gastrolėse. „Klausydamasi tų istorijų tiek juokiausi... Kaip niekada gyvenime“, – sako knygos autorė. Kur rasti? (Šią ir visas kitas 5 knygas) |
|
Dovilė Zelčiūtė „KELIONĖ SU OSKARU KORŠUNOVU. TEATRINIS KOLIAŽAS. ESĖ, REPETICIJŲ FRAGMENTAI, SPE KTAKLIŲ, GASTROLIŲ ĮSPŪDŽIAI, INTERVIU, RECENZIJOS“ (2014) |
Žinomos rašytojos, poetės, eseistės Dovilės Zelčiūtės knyga, kurioje – ketveri metai, praleisti su Oskaro Koršunovo teatru. Esė, repeticijų fragmentai, spektaklių, gastrolių įspūdžiai, recenzijos, pokalbiai. Knygoje užfiksuotas Oskaro Koršunovo režisuotų spektaklių „Išvarymas“, „Katedra“, „Miranda“, „Žuvėdra“ gimimas, žiūrovams nematomi spektaklių „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“, „Meistras ir Margarita“, „Hamletas“, „Dugne“ užkulisiai ir kasdienybė. Kur rasti? |
|
Dagnė Jakševičiūtė „GYVENOM SOCIALIZME. PRISIMINIMAI APIE JUOZĄ BALTUŠĮ“ (2013) |
Aktorė Dagnė Jakševičiūtė yra išleidusi knygą apie savo motiną, garsią aktorę Moniką Mironaitę. Knygoje „Gyvenom socializme“ ji prisimena patėvį, lietuvių literatūros klasiką Juozą Baltušį. Tokį, kokį jį pažinojo pati, kiti namiškiai, draugai, bendradarbiai, galbūt ir priešai. Kur rasti? |
|
Gražina Bigelytė „JAUSMŲ GAMA“ (2012) |
Gražina Bigelytė (1938 –2009) – pirmoji Lietuvos televizijos diktorė, legendinė asmenybė. Daugiau nei trisdešimt metų ji žavėjo žiūrovus ypatinga inteligencija, kerinčio tembro balsu ir reto grožio išvaizda. Nuo mokyklos laikų rašė eilėraščius, vėliau dienoraštį ir trumpus prozos tekstus. Juose laimingų dienų atšvaitai, grubi realybė, žeidžianti sielą, bandymai atsispirti gniuždančiam laikui. Paskutiniaisiais metais rašytuose tekstuose plakasi nerami prisiminimų ugnis, kai parašoma mažiau, negu žinoma ir išjausta. Kur rasti? |
|
Laimonas Tapinas „LAIŠKANEŠYS, PASIKLYDĘS DYKUMOJE. VYTAUTO ŽALAKEVIČIAUS GYVENIMO IR KŪRYBOS PĖDSAKAIS“ (2009) |
L. Tapino knyga „Laiškanešys, pasiklydęs dykumoje“ apie iškilią kultūros asmenybę – lietuvių kino kūrėją, režisierių ir scenaristą Vytautą Žalakevičių. Knygoje atskleidžiamas nelengvas, prieštaringas režisieriaus charakteris ir likimas, nagrinėjamos dažnai dramatiškos jo kūrybos peripetijos to laiko fone, be galo įdomiai pasakojama apie visą filmų „virtuvę“. Kur rasti? |
| LEIDYKLA „AUKSO ŽUVYS“ išleido: | |
|
Jean-Christophe Mončys „MANO TĖVAS ANTAS: 100 PRISIMINIMŲ APIE ANTANĄ MONČĮ“ (2022) |
Šioje knygoje – intymūs jos autoriaus, A. Mončio sūnaus Jean-Christophe’o, atsiminimai, sustabdytos jo tėvo gyvenimo akimirkos, mintys apie įtraukiantį kūrybos procesą, jo filosofija, įvairios istorijos, išeivijos dailininkų bei intelektualų ratas ir stiprus ilgesys Lietuvai. Kartu tai ir pasivaikščiojimas laiku – XX a. antroje pusėje – ten, kur kūrė, keliavo ir gyveno Tėvas Antas ir jo sūnus Krikas. Kur rasti? |
|
Aurimas Švedas „IRENA VEISAITĖ. GYVENIMAS TURĖTŲ BŪTI SKAIDRUS“ (2019) |
Praeities tyrinėtojo ir savąsias patirtis apmąstančios asmenybės dialoguose atsiveria įvykių prisodrinta vieno gyvenimo istorija, aprėpianti keturias, radikaliai skirtingas, epochas – tarpukarį, pirmosios sovietinės ir nacių okupacijos laiką, sovietmetį, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą ir įtvirtinimą. Istorijos ir atminties akistatoje išryškėja ne tik Irenos Veisaitės biografijos kontūrai, bet ir XX amžiaus akivaruose dingusio Lietuvos žydų pasaulio vaizdai, atkuriami knygos herojės sutiktų iškilių kultūros pasaulio asmenybių portretai, atgyja jos matytų legendinių spektaklių fragmentai, suskamba prieš daugelį dešimtmečių pasakyti ar išgirsti prasmingi žodžiai. Knygoje taip pat pateikti profesorės Irenos Veisaitės tekstai, pasisakymai, laiškų ištraukos, kurie papildo, pagilina, padeda naujai interpretuoti pokalbiuose gimusią gyvąją istoriją. Kur rasti? |
| LEIDYKLA „KITOS KNYGOS“ išleido: | |
|
Silvia Foti „VĖTRA LIETAUS ŠALYJE. JONO NOREIKOS ANŪKĖS PASAKOJIMAS“ (2022) |
Žurnalistė Silvija Kučėnaitė-Foti (gim. 1961) užaugo Čikagos lietuvių bendruomenėje, klausydamasi istorijų apie savo senelio nuopelnus kovojant už Lietuvos laisvę. Jis – Birželio sukilimo organizatorius, Štuthofe jį kalino naciai, o grįžusį į Lietuvą nužudė KGB. Kur rasti? |
|
Sylvie Simmons „TAVO ŽMOGUS. LEONARDO COHENO GYVENIMAS“ (2021) |
Iš litvakų dvasininkų šeimos kilęs dainų autorius ir atlikėjas Leonardas Cohenas pasaulio muzikos scenoje užima ypatingą vietą. Šioje knygoje jautriai ir įžvalgiai pasakojama apie žmogų, sukūrusį tokias nepamirštamas dainas kaip „I’m Your Man“, „Hallelujah“, „Dance Me to the End of Love“ ir daug kitų nemarių baladžių. Muzikos pasaulio metraštininkė Sylvie Simmons tyrinėja ryškų Coheno gyvenimą ir bando įminti jo genialumo mįslę. Fridos Kahlo biografijos ir Patti Smith memuarų skaitytojus įkvėps šis muzikinės ikonos portretas. Kur rasti? |
|
Hayden Herrera „FRIDA“ (2020) |
Fridos Kahlo gyvenimas ir kūryba buvo iššūkis jos laikmečiui. Ši moteris įkūnijo svarbias XX a. iliuzijas ir siekiamybes – Meksikos revoliuciją ir moters emancipaciją, liudijo begalinę aistrą gyventi ir kurti. Tokia aistra įveikia net fizinę negalią. Kur rasti? |
|
Marina Abramović „EITI KIAURAI SIENAS“ (2018) |
2010-aisiais 750 tūkst. žmonių atvyko į Niujorko „MoMa“ muziejų pamatyti Marinos Abramović darbų retrospektyvos ir pabendrauti su menininke – tik žvilgsniu – per neįtikėtiną 700 valandų trukmės performansą. Šis įvykis dar kartą pademonstravo neeilinę menininkės vidinę stiprybę. Kur rasti? |
|
Patti Smith „TIESIOG VAIKAI“ (2017) |
Dainininkės, poetės Patti Smith ir fotografo Roberto Mapplethorpeʼo nuostabios meilės ir draugystės istorijos fone pasirodo Jimas Mirrisonas, Jonas Mekas, Janis Joplin, Andy Warholas ir kiti žymūs kūrėjai. Kur rasti? |
| „LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRAS“ išleido: | |
|
Rimantas Stankevičius „NEPADARIUSI TAUTAI GĖDOS. ONOS ŠIMAITĖS GYVENIMO FRAGMENTAI“ (2021) |
Iš Lietuvoje dabar žinomų kelių tūkstančių žydų gelbėjimų pagal veikimo įvairovę, trukmę sunku surasti prilygstantį buvusios Vilniaus universiteto bibliotekininkės Onos Šimaitės pagalbai. Neva negrąžintų į biblioteką knygų rinkimo tikslais ji gavo leidimą lankytis gete. Tai sudarė galimybę matyti Vilniaus geto gyvenimą iš vidaus, patirti tai, kas ne geto gyventojams buvo nematoma, nežinoma. Šimaitė padėjo slėptis pabėgusiesiems iš geto, parūpindavo geto gyventojams fiktyvius dokumentus, maisto, pinigų, išnešdavo iš geto kultūros vertybes. Tuo ji pelnė pagarbą, dėkingumą. Po suėmimo 1944-ųjų balandį ir kankinimų, Šimaitė buvo išvežta į koncentracijos stovyklą Vokietijoje, vėliau Prancūzijoje. Ją išlaisvinus 1944 m. rudenį, į Lietuvą nebegrįžo. Gal ir todėl ne vieną dešimtmetį JAV, Izraelyje, Prancūzijoje žinomumas apie šios kilnios asmenybės veiklą padedant žydams, pagarba jai buvo didesnė nei Lietuvoje. Kur rasti? |
| „LIETUVOS RAŠYTOJŲ SĄJUNGOS LEIDYKLA“ išleido: | |
|
Vanda Juknaitė „TA DŪZGIANTI IR KVEPIANTI LIEPA YRA“ (2021) |
„Ta dūzgianti ir kvepianti liepa yra“ iš pradžių buvo sumanyta kaip rašytojos autobiografija. Dėl sunkios ligos tarp dangaus ir žemės atsidūrusiai knygos autorei kilo mintis pažvelgti į savo gyvenimą iš anapus. Todėl tekste labai ryškus istorinio laiko naratyvas. Tačiau nejučia, pamažu tekstas virsta pastangomis susitaikyti su mirtimi. Pro kančios tamsą nelauktai prasiveržia gyvybės šviesa, neužgesinama gyvenimo meilė. Kur rasti? |
|
Aldona Ruseckaitė „DŪŽTANČIOS FORMOS“ (2021) |
Romanas apie Vytautą Mačernį. Karo metais Mačernį lydėjo sudėtingų išgyvenimų gama. 1943 m. uždarius Vilniaus universitetą, Vytautas grįžo į gimtąją Šarnelę. Vytautas ir Bronė jau buvo gavę Vilniaus miesto burmistro leidimą tuoktis (1943 08 12), tačiau vestuvės neįvyko. Sudėtingus sužadėtinių jausmus temdė karo metai, draugų planai emigruoti, kai 1944 m. Rusija okupavo Lietuvą. Nors sviedinio skeveldra nutraukė Mačernio gyvenimą, jo poezija įveikė laiko išbandymus. Kur rasti? |
|
Tenzinas Geičė Tetongas „JO ŠVENTENYBĖ XIV DALAI LAMA“ (2021) |
Ši XIV Dalai Lamos biografija – palaiminta paties Jo Šventenybės – autentiškiausias liudijimas apie vieno iškiliausių pasaulio dvasinių lyderių gyvenimą. Knygos autorius Tenzinas Geičė Tetongas keturis dešimtmečius buvo artimas Dalai Lamos pagalbininkas, šeimos draugas, asmeninis sekretorius, lydėjęs Jo Šventenybę kone į visas užsienio keliones. Kur rasti? |
|
Juozas Baltušis „VIETOJ DIENORAŠČIO. III TOMAS. 1984–1990“ (2020) |
Juozas Baltušis (1909–1991) – žymus Lietuvos prozininkas, dramaturgas, publicistas. Kur rasti? |
|
Vytautas Landsbergis „KAČERGINĖS PAVEIKSLĖLIAI“ (2019) |
Žymaus politiko, muzikos ir dailės tyrinėtojo Vytauto Landsbergio memuariniai vaizdeliai bei nuotraukos iš šeimos albumo aprėpia 1936–1944 m. laikotarpį. Kūriniams būdinga dokumentinio tikrumo ir beletristinio pasakojimo jungtis. Vaiko ir paauglio akimis matomos Kačerginės gyvenimo realijos, artimi žmonės, tada buvę ar vėliau tapę Lietuvai žinomomis asmenybėmis (Landsbergiai, Jablonskiai, Lozoraičiai, Sodeikos ir kiti), intymia kalba prisiliečiama prie vaizduojamo laiko svarbiųjų situacijų. Kur rasti? |
|
Aldona Ruseckaitė „PADAI PILNI VINIŲ“ (2019) |
Romanas apie Salomėją Nėrį. Kaunas, Maskva, Penza, Ufa, vėl Maskva ir galop Kaunas. Salomėjos Nėries gyvenimas, kūryba ir pažiūros sukasi spirale: būdama toli nuo įtaką jai darančių žmonių, poetė virsta pati savimi, rašo talentingus eilėraščius ir be galo ilgisi Lietuvos. Atsidūrusi bolševikinėje apsuptyje tiek 1940 m. Lietuvoje, tiek vėliau Maskvoje, ji įtiki nauju socialistiniu gyvenimu, prisiderina, nors ilgainiui ima vis labiau suprasti, kad šitas kelias jai svetimas. Grįžusią į Lietuvą ją apninka dvejonės ir baimė, kodėl tiek daug pažįstamų išvežta į Sibirą ar pasitraukė į Vakarus, o realių okupacinio režimo veiksmų poetė vis dar negali iki galo suvokti. Kur rasti? |
|
Daiva Šabasevičienė „JUOZO BUDRAIČIO TEATRINIS LIKIMAS“ (2018) |
Šioje monografijoje išsamiai pristatoma Lietuvos nacionalinės premijos laureato, aktoriaus Juozo Budraičio teatrinė kūryba ir vaidmenys, sukurti 1979–2018 m., apžvelgiamos aplinkybės, paskatinusios garsų kino aktorių ateiti į teatrą, apibendrinamos jo vaidmens kūrimo strategijos, aktoriaus asmenybės, vaidmens ir personažo santykiai bei aktoriaus kūrybinių principų organiškas ryšys su režisieriaus pasaulėžiūra, leidęs J. Budraičiui tapti šio laikotarpio autorinio teatro režisūrinių ieškojimų protagonistu. Kur rasti? |
|
Aldona Ruseckaitė „ŽEMAITĖS PASLAPTIS“ (2015) |
Romane pateikiami lietuvių literatūros klasikės Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės-Žemaitės (1845-1921) biografiniai fragmentai, paremti dokumentine medžiaga. Rašytojos gyvenimas buvo ilgas ir spalvingas, asmenybė įdomi, iki senatvės gyvybinga. Iš gausių archyvinių faktų autorė pasirinko Žemaitės vėlyvos meilės liniją, pasiremdama jos laiškais, sukūrė dramatišką, skausmingą, bet ir šviesią, labai patrauklią istoriją. Kur rasti? |
|
Marcelijus Martinaitis „VISKAS TAIP IR LIKS. 1988–2013 METŲ UŽRAŠAI / SU VIRŠELIO DEFEKTAIS“ (2018) |
M. Martinaičiui rūpėjo ne tik literatūros ir jos kūrėjų padėtis kintančioje visuomenėje. Kelių kartų sąmonėje Marcelijus Martinaitis – ne tik poetas, bet ir kultūrininkas, Vilniaus universiteto dėstytojas. Jo eseistinis žodis tapo ypač svarbus Atgimimo laikotarpiu. Martinaitis buvo veiklus sąjūdininkas, nepriklausomos valstybės formuotojas, Aukščiausiosios Tarybos deputatas. Vėliau nebedalyvavo politikoje, tačiau liko aktyvus politinių ir kultūrinių procesų stebėtojas ir neretai kritikas. Užrašuose kalbama apie kultūros ir politikos santykį, biurokratiją, socialinę atskirtį, lietuvių tautos išlikimą. Aktualūs pamąstymai apie sostinę Vilnių, paveldą ir urbanistiką. Akivaizdus sistemingas M. Martinaičio gilinimasis į nacionalinės savasties dalykus, įsipareigojimas tautos kultūrai, lietuvių kalbai. M. Martinaitis turėjo ryškią nepriklausomos Lietuvos viziją ir stiprų socialinio teisingumo pojūtį. Kur rasti? |
|
Julija Šukys „EPISTOLOFILIJA. UŽRAŠYTAS ONOS ŠIMAITĖS GYVENIMAS“ (2016) |
Knyga apie žydų gelbėtoją. Turbūt nėra kitos lietuvių moters, kuri būtų taip plačiai žinoma pasauly iš įvairiomis kalbomis išleistų knygų, enciklopedijų bei vadovėlių, kaip Ona Šimaitė. Kukli pedagogė, publicistė, bibliotekininkė, II-ojo pasaulinio karo metais dirbusi Vilniaus universiteto bibliotekoje, tapo garsiausia Vilniaus geto žydų gelbėtoja. Jai vienai pirmųjų iš Lietuvos piliečių buvo suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolio vardas, o Jeruzalėje Teisuolių alėjoje auga jos vardo medis. Kur rasti? |
| LEIDYKLA „ODILĖ“ išleido: | |
|
Witold Gombrowicz „DIENORAŠTIS II“ (2020) |
Witoldas Gombrowiczius Paryžiuje leisto lenkų žurnalo "Kultura" redaktoriui Jerzy Giedroycui 1952-ųjų rugpjūčio 6-ąją rašė: „Turiu tapti savo paties komentatoriumi, dar geriau – savo paties režisieriumi. Turiu nukalti mąstytoją Gombrowiczių, genijų Gombrowiczių, kultūros demonologą Gombrowiczių ir daug kitų nepakeičiamų Gombrowiczių.” Rašytojo "Dienoraštis" ir yra šio beprotiško užmojo įgyvendinimas. Witoldas Gombrowiczius pradėjo jį rašyti 1953-iaisiais Argentinoje, Buenos Airėse, ir užbaigė Prancūzijoje, Vanse, 1969-aisiais. Kur rasti? |
|
Viktorija Daujotytė „ŽEMAITĖ: GYVENIMO GRAMATIKA“ (2019) |
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Viktorijos Daujotytės knygoje naujai aktualizuojama lietuvių literatūros klasikės Žemaitės asmenybė, jos kūryba, atveriama šios rašytojos kurta „gyvenimo gramatika“. Atskleidžiamas Žemaitės fenomenalumas atminties kultūros požiūriu. Nagrinėjami jos kūryboje užfiksuoti unikalūs liudijimai apie istorinius, socialinius bei antropologinius virsmus. Išskirtinės prigimties, unikalaus pastabumo kūrėja atminties tyrimams teikė ir tebeteikia ne tik svarbių faktų, bet ir savitų įžvalgų. Kur rasti? |
|
Viktorija Daujotytė „ALEKSANDRA“ (2017) |
„Aleksandra“ – knyga apie Aleksandrą Stulginskaitę-Zelbienę, Pasaulio teisuolę, didelės šeimos motiną, mylimą tetą. Sutelktinė giminės, pirmiausia vaikų, knyga, skirta Motinos pagerbimui. Ir Tėvo – Jono Zelbos – neatskiriamai. Per Aleksandros (1919–2011), ūkininkų dukters, likimą prasišviečia jos kartos paveikslas, Antrojo pasaulinio karo, pokario atšvaitai. Okupacijos pakirto žemaičių ūkininkų gyvenimo orumą, kolchozinė santvarka išardė pamatus, bet, kaip matyti iš Aleksandros ir Jono Zelbų gyvenimo, žmogiškumas liko gyvas, saugomas. Ištiesta ranka žydų tautybės mergaitėms, pasipriešinta baisiam smurtui. Ši knyga yra žmogiškumo liudininkė sunkioje Holokausto byloje. Kur rasti? |
|
Viktorija Daujotytė „GRANAS: ĮTRŪKSTANTI TIKROVĖ“ (2017) |
Tai pirmoji išsami rašytojo Romualdo Granausko gyvenimui ir kūrybai skirta studija, parašyta originaliu eseistiniu stiliumi. Ji apima kūrėjo visumą, esmingiausius jo tekstus. Autorė skatina įsiklausyti, įsižiūrėti, pamatyti rašytojo gyvenimo ir kūrybos vienovę. Rašant šią knygą, pasiremta bendravimo patirtimi, pasitelkti įrašai iš pokalbių. Kur rasti? |
| LEIDYKLA „TYTO ALBA“ išleido: | |
|
Viktoras Gerulaitis „PERONE SU ALFREDU SCHNITTKE“ (2022) |
VIKTORAS GERULAITIS (g.1950 m.) – muzikologas, muzikos istorikas ir publicistas, populiarių knygų, radijo ir televizijos laidų autorius, nenuilstantis muzikos propaguotojas ir renginių vedėjas; daugiau nei 40 metų dėsto visuotinę muzikos istoriją Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Kur rasti? |
|
Doloresa Kazragytė „(NE)PASKUTINIS VEIKSMAS“ (2022) |
(NE)PASKUTINIS VEIKSMAS – jau vienuoliktoji aktorės Doloresos Kazragytės autobiografinių esė knyga, savotiškas dienoraštis. Išorinių įvykių čia nedaug, o štai progų apmąstyti vertybes ir drastiškai pasikeitusį pasaulį – daugybė. Vos spėji paskui Doloresą. Kur rasti? |
|
Rimantas Kmita „UGNIES GIESMĖS“ (2022) |
Rimantas Kmita siekia ne aprašyti, bet suprasti poetą. Suprasti, kodėl jo gyvenimas buvo toks – aštrus, konfliktiškas, maištingas; ir galbūt – kokios buvo Sigito Gedos viduje kunkuliavusių gaivalų priežastys ir ištakos. Vienas raktinių žodžių čia yra pyktis. Jis lėmė nesitaikstymą su neteisybe, nuolatinį konflikto su aplinka (ir su savimi) ieškojimą, tačiau kartu ir skatino vidinę ugnį, be kurios nebūtų poezijos. Pyktis S. Gedos kūryboje analizuojamas ne tik kaip kultūrinė, psichologinė ar fizinė sąvoka, bet ir sociologiniu aspektu – kaip kūrybos sąlyga, veikimo kultūroje būdas. Konkretaus laiko politiniame ir visuomeniniame kontekste poetas išties įgauna ne vieną, o visą tūkstantį veidų. Kur rasti? |
|
Mūza Rubackytė „GIMUSI PO FORTEPIJONU“ (2022) |
Mūza Rubackytė prisipažįsta – asmeninio ir kūrybinio gyvenimo istorijas į knygą sudėti paskatino artimieji, ilgą laiką buvę vieninteliai jos užkulisinio, nematomo gyvenimo liudininkai. Pasaulinio garso pianistę matome ryškioje šviesoje, kaskart kartu panyrame į užburiančius jos atliekamos muzikos garsus, kartu dalyvaujame muzikos šventėje, matome šlovės akimirkas. O kokia realybė atsiveria, kai koncerto šurmulys nurimsta? Kokį kelią talentingas žmogus nueina, kokią kainą sumoka už ypatingą santykį su muzika? Kur rasti? |
|
Egidijus Aleksandravičius „ADAMKUS“ (2021) |
Egidijus Aleksandravičius – žinomas istorikas bei visuomenės veikėjas, VDU profesorius, Lietuvių išeivijos instituto vadovas. Poros dešimčių knygų autorius ir bendraautoris, Lietuvos ir užsienio redakcijų ir kolegijų narys, akademinių apdovanojimų laureatas. Kur rasti? |
|
Donatas Katkus, Rasa Murauskaitė „UŽRAŠAI IŠ ROKANTIŠKIŲ“ (2021) |
Donatas Katkus – altininkas, dirigentas, muzikologas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, charizmatiškas muzikinės kultūros komentatorius, Valstybinio Vilniaus kvarteto ir Šv. Kristoforo kamerinio orkestro įkūrėjas, Kristupo vasaros festivalio iniciatorius, knygų ir daugybės kritikos straipsnių autorius. Energijos ir puikaus humoro jausmo nestokojantis aštraus žodžio meistras, visą gyvenimą paskyręs muzikai ir kultūrai, iki šiol yra vienas įtakingiausių mūsų kultūros balsų, apie tai, kas svarbiausia, kalbantis patraukliai, drąsiai ir iš esmės. Kur rasti? |
|
Arnas Ališauskas „KOSTAS“ (2020) |
Tokio Kosto Smorigino aš neatsimenu. Taip, yra Nacionalinė kultūros ir meno premija ir daugybė kitų apdovanojimų. Taip, Maestro vaidmenys teatre ir kine, atmintinai dainuojamos dainos, daugybė televizijos laidų ir interviu. Pažįstamas iki skausmo. Tačiau tokio atviro ir subtilaus, gilaus ir emocingo Kosto Smorigino neįsivaizdavau. Net neįtariau esant. Dabar truputį aiškiau, kaip viename žmoguje sutampa juodžiausia tamsa ir skaidriausia šviesa, ir kokią kainą už tai moka šeima. Truputį aiškiau, kaip gimsta spektaklis ir kaip jis miršta. Truputį aiškiau, ką kiekvienas galime jausti ir nujausti, iš už kulisų žvelgdami į repeticiją scenoje, į dainos gimimą prirūkytoje virtuvėje, į Šančių paauglį, turėjusį visus šansus nueiti šunkeliais, bet nuėjusį į garsiausias pasaulio scenas. Jeigu bent dalį šitų patirčių pavyko perduoti skaitytojams, knyga savo pasiekė. - Arnas Ališauskas Kur rasti? |
|
Rūta Oginskaitė „ŽEBRIŪNAS: NUTYLĖJIMAI IR PARADOKSAI“ (2020) |
Arūnas Žebriūnas (1930–2013) – kino režisierius, sukūręs filmus „Paskutinė atostogų diena“, „Mažasis princas“, „Gražuolė“, „Naktibalda“, „Velnio nuotaka“, „Seklio Kalio nuotykiai“, „Riešutų duona“, „Turtuolis, vargšas...“ ir daugelį kitų. Kur rasti? |
|
Lucy Worsley „KARALIENĖ VIKTORIJA: DUKTĖ, ŽMONA, MOTINA, NAŠLĖ“ (2020) |
„Karalienė Viktorija“ – tai vienos garsiausių visų laikų karalienių portretas. Bandymas suprasti ir parodyti, kas iš tiesų buvo ši moteris. Nedidukė sena dama, išvaizda primenanti bulvę, visada vilkėjusi juodais drabužiais? Ar aistringa jauna princesė, romantiška mergina, mėgusi šokti? Galiausiai mums prieš akis iškyla du įvaizdžiai, dvi visai nesusijusios Viktorijos. Kaip šokanti princesė virto gedinčia senute? O juk buvo ir trečioji Viktorija – nepaprastai sėkmingai valdžiusi karalienė. Epochoje, kurioje žmonėms buvo itin neįprasta soste regėti moterį, ji rado būdą tapti visų gerbiama ir mylima, net garbinama valdove. Kur rasti? |
|
Elena Gasiulytė „LIETUVOS VIZIONIERĖS“ (2019) |
Elena Gasiulytė – atsitiktinai gide tapusi filologė, su kolege įkūrusi interaktyvias ekskursijas po Vilnių organizuojančią „Idėjų karalystę“. Kur rasti? |
|
Violeta Palčinskaitė „PASLAPTIES BABILONAI“ (2019) |
Garsi poetė, dramaturgė, trisdešimties knygų autorė Violeta Palčinskaitė prieš ketvertą metų išleido atsiminimų knygą „Atminties babilonai, arba Aš vejuos vasarą“, nors buvo tvirtai sau pažadėjusi niekada nerašyti memuarų. Knyga sulaukė didelio skaitytojų dėmesio ir galbūt jis labiausiai paskatino poetę grįžti prie šio žanro. Kur rasti? |
|
Daiva Ulbinaitė „Nustokim krūpčiot. Prezidentė Dalia Grybauskaitė“ (2019) |
Daiva Ulbinaitė – žurnalistė, 2009–2019 m. LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja viešųjų ryšių ir komunikacijos klausimais, Prezidentės Spaudos tarnybos vadovė, iš labai arti stebėjusi Prezidentės veiklą ir politikos užkulisius, valstybei svarbių įvykių ir sprendimų liudininkė. Knygoje „Nustokim krūpčiot“ ji atskleidžia vieno valstybės dešimtmečio, jau dabar vadinamo epochiniu, uždangą. Kur rasti? |
|
Rūta Oginskaitė „GIB A KUK. ŽVILGTELĖK: POKALBIAI OLGOS IR GRIGORIJAUS KANOVIČIŲ NAMUOSE“ (2017) |
Gib a kuk – žydiškas posakis, reiškiantis „Žvilgtelėk“. Jauki ir asmeniška teatro ir kino kritikės Rūtos Oginskaitės šeštoji knyga – tai dvylika žvilgsnių į Grigorijaus Kanovičiaus gyvenimo tarpsnius, amatą ir kūrybą, tautos ir šeimos likimus. Kur rasti? |
|
Violeta Palčinskaitė „ATMINTIES BABILONAI, ARBA AŠ VEJUOS VASARĄ“ (2015) |
Violeta Palčinskaitė – garsi poetė, dramaturgė, scenaristė, vertėja – labiausiai žinoma kaip vaikų rašytoja. Su jos eilėraščiais ir pjesėmis užaugo ne viena skaitytojų karta. Šioje suaugusiųjų knygoje – stulbinama, autoironiška akistata su praeitimi, neeilinio likimo peripetijos, kūrybos ir meilės keliai ir klystkeliai, prisiminimų blyksniai apie Lietuvos kultūros grandus Juozą Miltinį, Donatą Banionį, Juditą Vaičiūnaitę ir kitus. Kur rasti? |
|
Rūta Oginskaitė „JAUSMŲ REPETICIJOS. METAI SU AKTORIUMI VLADU BAGDONU“ (2011) |
Vladas Bagdonas (g. 1949 m.) – unikalaus talento aktorius, žinomas ir kaip dainininkas, teatro pedagogas. Knyga „Jausmų repeticijos“ – pokalbiai su Vladu Bagdonu apie tai, kas išgyventa, ir apie jo šiandieną. Aktoriaus akimis regime jo vaikystės Vilnių, anuomet kaimišką miesto pakraštį ties Savanorių prospektu, septintojo dešimtmečio Konservatoriją, dėstytojus Ireną Vaišytę, Juozą Rudzinską, Ireną Bučienę. Vėliau – Jaunimo teatras, jo užkulisiai, gastrolių po Lietuvą atmosfera, darbas su Dalia Tamulevičiūte, su Eimuntu Nekrošiumi – nuo pirmųjų šio režisieriaus žingsnių iki spektaklių, pelniusių tarptautinę šlovę. Kur rasti? |
|
Dovilė Zelčiūtė „JURGA“ (2008) |
Knygoje apie rašytoją, dailininkę, Nacionalinės premijos laureatę Jurgą Ivanauskaitę (1961–2007) atsiminimais dalijasi septyniasdešimt žmonių: artimieji ir kolegos menininkai, mokyklos ir studijų draugai, jos knygų vertėjai ir leidėjai, profesoriai ir roko muzikantai, aktoriai ir režisieriai, hipiai ir pankai, orientalistai ir krikščionių dvasininkai. Kur rasti? |
| LEIDYKLA „VAGA“ išleido: | |
|
Dovilė Zelčiūtė „AUGAU TEATRE“ (2022) |
Dovilės Zelčiūtės „Augau teatre“ – literatūrinė autobiografija, šypsninga pirmosios meilės istorija, autorės intelektualinio, dvasinio brendimo ištakos. Galima skaityti ir kaip tam tikros epochos metraštį, ir kaip romaną, ir netgi kaip atskiras išbaigtas, jaukias noveles. Gyvenimas regimas kaip teatras, teatras – kaip ribinės situacijos erdvė su savo karaliais, pranašais, pajacais ir varguoliais – tam tikro laikotarpio Kauno dramos teatro aktoriais, jų šeimomis. Pasaulis teatro artistų vaiko, gavusio „kitos realybės skiepą“, akimis. Rašyta su meile ir pagarba, į praeitį pažvelgta brandaus žmogaus žvilgsniu, o tai, kas paauglei atrodė pasaulio pabaiga, dabar dažnai kelia šypseną. Tiesa, motiniškai jautrią, atsargią, tekste apskritai gausu gero humoro. Dovilės Zelčiūtės „Augau teatre“ tiesiog įdomu skaityti, o tai reta, vadinasi, gerai parašyta, meistro darbas. - Donaldas Kajokas Kur rasti? |
