Vilniaus knygų mugė leidėjams yra tarsi antrosios Kalėdos. Šventė, darbas ir galimybė pristatyti svarbiausias metų naujienas vienoje vietoje. Prieš pat 22-ąją Vilniaus knygų mugę pasirodys arti 100 naujų knygų! Vilniaus knygų mugės lankytojai bus bene pirmieji, galintys jas įsigyti, kai kurių pristatymuose sudalyvauti bei gauti autografus.
Ko ieškoti LLA leidyklų narių stenduose?
|
LEIDYKLA „APOSTROFA“ |
|
|
Algis Mickūnas. Atsiminimų punktyrai
|
Vieno garsiausių pasaulyje lietuvių filosofo – neeilinės neeilinio likimo asmenybės – atsiminimų knyga, gausiai iliustruota ir papildyta nuotraukomis. Ši knyga išsiskirs iš visų kitų Algio Mickūno knygų. Autorius „atsigręžia į savo gyvenimą ir punktyriškai pasakoja apie jį, pasakoja dalykus, apie kuriuos net dešimtmečius su juo bendravusieji niekad nebuvo girdėję. Pradėdamas nuo vaikystės Lietuvos kaime, jis ištaria žodį „rojus“, kuriuo paskui metaforiškai įvardija viską, ką jam teko patirti. Rojus jam yra gyvenimo eidos, o sunkumus, kliūtis ir dramas galì tik kartkartėmis nujausti tarp punktyrų“ (Arūnas Sverdiolas). Pristatymas VKM: Vasario 26 d. 15 val. Konferencijų salė 5.2 |
|
Czesław Miłosz. 31 eilėraštis | 31 wierszy
|
Nauja iš Lietuvos kilusio Nobelio literatūros premijos laureato eilėraščių dvikalbė rinktinė. Į rinktinę sudėti visi vieno geriausių Cz. Miłoszo poezijos vertėjų Tomo Venclovos anksčiau išversti Miłoszo eilėraščiai (nauja redakcija) ir 9 naujai jo paties atrinkti ir išversti į lietuvių kalbą. Knyga papildyta skyriumi „Tomas Venclova apie Czesławą Miłoszą“ su jo esė ir eilėraščiu, skirtais Miłoszui. Pristatymas VKM: Vasario 25 d. 16 val. Konferencijų salė 5.3 |
|
Rolandas Rastauskas. Venecija tiesiogiai
|
Pirmoji Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Rolando Rastausko (g. 1954) prozos knyga. Ji susideda iš trijų dalių apysakos „Berghainas“ ir keleto smulkiosios prozos tekstų. „Tai galbūt pirma literatūriškai vertinga knyga apie naująją „karantininę“ realybę, kai daugelį poelgių ir veiksmų sąlygoja COVID pandemija. Smagu, kad ir šiuo niūroku laiku Rolandas Rastauskas rašo ne gedulo ir raudų intonacijomis, bet ironiškai šmaikščiai, iš kartais dramatiškų, kartais net tragiškų įvykių supindamas pa(į)trauklų ir žaismingą pasakojimą.“ (Alvydas Šlepikas) Pristatymas VKM: Vasario 26 d. 18 val. Konferencijų salė 5.2 |
|
|
|
|
Bernardo Gailiaus „Kraujo kvapas“
|
„Kraujo kvapas“ – slaptojo karo trileris. Romanas užkabina kertinę Lietuvos istorijos temą – partizanų laisvės kovas pokariu. Kūrinio veiksmas vyksta 1949–1950 m. Lietuvos partizanų karo metu ir pasakoja apie partizanų vado Andriaus Karnausko-Drakono žūtbūtinę kovą už savo ir bendražygių išgyvenimą karui krypstant link neišvengiamo pralaimėjimo. Pristatymas VKM: Vasario 25 d. 19 val. Konferencijų salė 5.2 |
|
Piia Leino „Dangus“ (knygų serija „Keliautojai laiku“)
|
„Dangus“ – tai distopinis trileris, kurio veiksmas vyksta 2058 metais, kuomet buvusi Suomijos sostinė po pilietinio karo tapo uždaru miestu valstybe, valdoma nacionalistinio politinio judėjimo Šviesa. Šalies sienos uždarytos, susisiekimo su išoriniu pasauliu nėra, žmonės neturi jokių lūkesčių dėl ateities. Vis dėlto Šviesa siūlo senojo pasaulio pakaitalą – virtualią realybę Dangus. Ši įkandama tik pasiturintiems, be to, sukelia priklausomybę, visi kiti gyvena skurdo, priespaudos, melo ir manipuliacijų sąlygomis. Universiteto mokslininkas Akselis siekia ištirti apatijos pandemijos priežastis. Jis nustebintas bandomojo, itin slapto vaisto galios. Vieną dieną Danguje susipažinęs su Ina, Akselis įkalbina ją susitikti ir realybėje. Nuo tos akimirkos viskas pasikeičia... Europos Sąjungos literatūros premija apdovanotas romanas kelia aktualius klimato kaitos, technologijų įtakos, visuomenės susiskaldymo ir nacionalizmo klausimus. |
|
Jean-Christophe Mončys „Mano tėvas Antas. 100 prisiminimų apie Antaną Mončį“
|
Tėvas Antas ir Krikas – taip vienas kitą meiliai vadino Antanas Mončys, genialus, iki šiol deramai neatrastas skulptorius iš Žemaitijos, beveik visą gyvenimą praleidęs Paryžiuje, ir jo sūnus Jean-Christophe’as. Šioje knygoje – intymūs jos autoriaus, A. Mončio sūnaus, atsiminimai, sustabdytos jo tėvo gyvenimo akimirkos, mintys apie įtraukiantį kūrybos procesą, jo filosofija, įvairios istorijos, išeivijos dailininkų bei intelektualų ratas ir stiprus ilgesys Lietuvai. Kartu tai ir pasivaikščiojimas laiku – XX a. antroje pusėje – ten, kur kūrė, keliavo ir gyveno Tėvas Antas ir jo sūnus Krikas. Jean-Christophe Mončys – aktorius, teatro pedagogas, oratorinio meno mokytojas. Gyvena Paryžiuje ir prancūziškai apie save sako: Je suis Lituanien – esu lietuvis. Pristatymas VKM: Vasario 26 d. 18 val. Konferencijų salė 5.3 |
|
Jáchym Topol „Jautrus žmogus“
|
Tai grotestiškas, juodojo humoro kupinas kelio romanas, kurį skaitydamas negali nuspėti, ar piligrimai į galutinę stotelę atvyks geresni, apsivalę nuo nuodėmių. Ir ar apskritai atvyks. XXI amžiaus antrasis dešimtmetis. Aktorius Rainis ir jo žmona Sonia su dviem vaikais keliauja po Europą ir vaidina teatro festivaliuose. Patyrę daugybę nesėkmių, susidūrę su vis didėjančiu nepakantumu svetimtaučiams, galiausiai grįžta į gimtąsias vietas netoli Prahos. Netrukus Rainis apkaltinamas uošvio nužudymu ir vėl yra priverstas leistis į kelionę. Šįkart – per savo šalį. Jis keliauja pėsčiomis, automobiliu, laivu, egzistencinėse periferijose susitikdamas su įvairiausiais žmonėmis ir klausydamasis jų istorijų. Giminaičiai, reketininkai, girtuokliai, prostitutės, niekšeliai ir pranašai – visi turi ką papasakoti ir kur palydėti. Keisti, gaivališki veikėjų pokalbiai primena būvį, kai kiekvienas netikėtose vietose ieškojome gyvenimo prasmės, žmogiškumo ir Dievo. Jáchym Topol (g. 1962 m.) – čekų poetas, šiuo metu – NVO Václavo Havelo bibliotekos programų vadovas. Tėvo disidentinė veikla rašytojui uždarė kelius į universitetą, todėl per gyvenimą teko dirbti įvairius darbus: sandėlininko, statybininko, dujininko. Kelis kartus buvo kalintas už savilaidą ir pogrindinę veiklą. Labiausiai žinomi romanai Sesuo (Sestra, 1994), Šalta šalis (Chladnou zemí, 2009). Už romaną Jautrus žmogus (Citlivý člověk, 2017) rašytojas buvo įvertintas Čekijos literatūros premija. |
|
|
|
|
Vytautas V. Landsbergis „Rudnosiuko klišės”
|
Šioje knygelėje rasite be galo daug rudnosiukiškų klišių. Iš kur jos čia atklydo, kam ir kodėl? Ogi tam ir todėl, kad Rudnosiukui visąlaik rodėsi, jog gimtųjų Rudnosiukiškių gyvenime per mažai gerų klišių. Dažnai nebežinoma, kokiomis klišėmis vadovautis sudėtingoje nūdienoje. Užtat Rudnosius pamėgo traukti iš palovio senas, apdulkėjusias, laiko patikrintas klišes, jas truputį dar paklišinti, kitąsyk net perklišinti ir paleisti klipatuoti atgal į pakankamai jaukų, bet nepakankamai klišą Rudnosiukiškių gyvenimą. Pristatymas VKM: Vasario 25 d. 12 val. Konferencijų salė 5.1 |
|
Vytautas Landsbergis „Debesies laivu“
|
„Debesies laivu“ – užrašų, straipsnių, interviu ir poezijos knyga apie žymiausią XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių menininką Mikalojų Konstantiną Čiurlionį. Jos autorius – vienas svarbiausių Čiurlionio palikimo tyrinėtojų, muzikologas ir meno istorikas Vytautas Landsbergis. Knygą sudaro užrašai iš asmeninio archyvo, sakytos kalbos, spaudoje skelbti straipsniai ir interviu apie menininką. Tai – medžiaga, sukaupta per beveik septyniasdešimt tyrinėjimo metų. Kitaip tariant, šią knygą galime laikyti wunderkammern1 apie Čiurlionį – tai faktų, pamąstymų, įrašų rinkinys. Pristatymas VKM: Vasario 25 d. 15 val. Konferencijų salė 5.3 |
|
|
|
|
Liu Cixin „Mirties pabaiga“
|
Anksčiau išleistų „Trijų kūnų problema“ ir „Tamsus miškas“ romanų finalas – kinų mokslinės fantastikos rašytojo Liu Cixin „Mirties pabaiga“. Nuo Pasaulio pabaigos mūšio praėjo pusė šimtmečio. Tamsaus miško atgrasymo sistema sulaikė ateivių planetą Trisoliarį nuo puolimo ir Žemė suklesti kaip niekada anksčiau. Vis dėlto gyvenimas taikos sąlygomis žmones užliūliuoja. Kosminių skrydžių technologijos inžinierė Čeng Sin iš XXI amžiaus nubunda naujaisiais laikais. Ji vienintelė prisimena seniai pamirštą Trisoliario krizės pradžią. Trapiai taikai tarp civilizacijų iškyla pavojus. Ar žmonijai pavyks išsiveržti į žvaigždes, ar teks žūti savo lopšyje? |
|
Jeannette Fischer „Psichoanalitikė kalbasi su Marina Abramović. Menininkė kalbasi su Jeannette Fischer“
|
Nors pokalbių su performanso menininke Marina Abramović, kuri pavasarį atvyks į Kauną, yra daug ir laisvai prieinamų, dažniausiai jie nuslysta paviršiumi. Taikydama psichoanalizę Jeannette Fischer bando atrasti šios menininkės asmenybės ir jos kūrybos gelmines jungtis. Ši išskirtinė prieiga atskleidžia daug nežinomų M.Abramović pusių. Moterų dialogas rodo atidų tarpusavio ryšį. Pristatymas VKM: Vasario 26 d. 20 val. Konferencijų salė 5.1 |
|
Silvia Foti „Vėtra Lietaus šalyje“
|
Beletrizuotuose atsiminimuose „Vėtra Lietaus šalyje“ autorė pateikia 20 metų trukusį savo tyrimą apie galimus senelio veiksmus 1941-aisiais. Tai sunki pačios autorės kelionė siekiant sužinoti tiesą apie savo šeimą, rašoma pranešime spaudai. Viena pagrindinių šių metų mugės viešnių – Jono Noreikos-Generolo Vėtros anūkė, žurnalistė Silvia Foti (mergautinė pavardė Kučėnaitė, gim. 1961). Ji užaugo Čikagos lietuvių bendruomenėje, dažnai girdėdama apie savo senelio nuopelnus kovojant už Lietuvos laisvę. Jis – Birželio sukilimo organizatorius, Štuthofe jį kalino naciai, o grįžusį į Lietuvą nužudė KGB. Pristatymas VKM: Vasario 26 d. 15 val. Kino salė |
|
Eglės Frank „Mirę irgi šoka“
|
Eglės Frank novelių knygą „Mirę irgi šoka“ galima vadinti durimis link tamsių moteriškojo archetipo navų, alsuojančių paslaptimi, aistra ir laisve. Novelėse – daug moters veidų, daug jos personažų. Novelių moterys nebijo ieškoti ir atrasti tai, kas labai jas traukia, nors neįprasta. Tvarkingas, vienaplanis gyvenimas knygos pasaulyje būtų lygus nepakeliamai tuštumai ir beprasmybei. Pristatymas VKM: Vasario 24 d. 16 val. Rašytojų kampas |
|
Asia Kazanceva „Kodėl krečiame kvailystes?
|
Žmonija įveikė raupus ir marą, išrado atominę energiją, nuskrido į Mėnulį, visur išvedžiojo internetą, tačiau kasdien vis tiek susiduria su savo kvailumu. Nors žinome, kaip blogai ir vėl apsiryti, gerti alkoholį, rūkyti ir vartoti narkotikus, mūsų tai nejaudina ir toliau darome tą patį. Smegenys apvilia ir puoselėjant santykius. Kaip paaiškinti, kad vyrai dažniau linkę į neištikimybę, o moterys tampa nevaldomos prieš artėjančias mėnesines? Kodėl jaučiamės nelaimingi, nors trokštame džiaugtis gyvenimu? Remdamasi moksliniais tyrimais – o kartais ir asmenine patirtimi – neurobiologė Asia Kazanceva (gim. 1986) į visus šiuos klausimus knygoje „Kodėl krečiame kvailystes? Kaip smegenys mus verčia elgtis blogai atsako patraukliai ir suprantamai. Lengvas stilius – tik meistriška maskuotė, slepianti korektišką, kompetentingą ir daugiabriaunę neurobiologijos pasiekimų apžvalgą. |
|
Robert M. Sapolsky „Elgesys: kaip mokslas paaiškina geriausius ir blogiausius mūsų poelgius“. Vertė Matas Geležauskas
|
Kodėl elgiamės taip, kaip elgiamės? Mes, žmonės, galime įgyvendinti ne tik žiaurius smurto aktus, bet ir įspūdingus gerumo žygdarbius: ar vienai mūsų prigimties pusei lemta nugalėti kitą? Kas vyksta organizme tam tikro poelgio metu, likus sekundei, kelioms sekundėms, valandoms, dienoms ar net metams iki jo? Į šiuos klausimus atsakymų ieško neurobiologijos profesoriaus Roberto M. Sapolskio knyga „Elgesys: kaip mokslas paaiškina geriausius ir blogiausius mūsų poelgius“ (iš anglų kalbos vertė Matas Geležauskas). Ji pretenduoja tapti psichologijos mokslo klasika ir šiandien daro didžiulę įtaką kitoms mokslo sritims – biologijai, genetikai, sociologijai, istorijai, filosofijai. Pristatymas VKM: Vasario 26 d. 13 val. Konferencijų salė 1.2 |
|
Michael Schuman „Supervalstybė grįžta: pasaulio istorija pagal Kiniją“
|
Pasaulio istorija iš kinų perspektyvos pasakoja apie Kinijos istorinius įvykius ir jų reikšmę šiandieninei Kinijos politikai. Žurnalisto ir istoriko Michaelo Schumano knyga „Supervalstybė grįžta. Pasaulio istorija pagal Kiniją“padės suvokti, koks yra Kinijos vaidmuo pasaulyje, ko siekia ši šalis ir kodėl mums svarbu ją suprasti. Pristatymas VKM: Vasario 25 d. 17 val. Konferencijų salė 1.2 |
|
Kęstutis Šapoka „Sakmė apie Juozą“
|
Antrasis Kęstučio Šapokos romanas „Sakmė apie Juozą“ – antiutopija, analizuojanti naujojo normalumo realybę. Čia dokumentuojama psichosocialinė pandemijos pradžios Lietuvos tikrovė, sutrikusių žmonių santykiai, šiandieninė buitis. Pasitelkiant realius žiniasklaidos pranešimus ir garsių Lietuvos žmonių pasisakymus demaskuojamos visuomenės baimės ir reakcija į šiandieninį pasaulį – čia ir dabar vykstančią antiutopiją. Pristatymas VKM: Vasario 24 d. 15 val. Konferencijų salė 5.2 |
|
LEIDYKLA „LAPAS“ |
|
|
Marija Drėmaitė ir Rasa Antanavičiūtė „Neįgyvendintas Vilnius“ (antrasis tiražas)
|
Skaitytojų pamėgta knyga „Neįgyvendintas Vilnius“ – tai pasakojimas apie laiko ir ideologijų keičiamą XX a. miestą. „Neįgyvendintas Vilnius“ kviečia pažinti urbanistines utopijas, architektūrines ir memorialines vizijas, taip ir netapusias realybe. Daugiau nei šimtas knygoje pristatomų projektų pasakoja apie siekį sukurti geresnę visuomenę, tenkinant modernių miestiečių poreikius. Pristatymas VKM: Vasario 25 d. 18 val. Kino salė |
|
Reinier de Graaf „Keturios sienos ir stogas: sudėtinga paprastos profesijos prigimtis“
|
44-iose esė pasaulinio garso architektas Reinier de Graaf meistriškai dokumentuoja profesinę kasdienybę, neatsietiną nuo politikos, ir svarsto, ką iš tiesų reiškia būti architektu šiuolaikiniame pasaulyje. Autorius rašo atvirai ir drąsiai – prajuokindamas, papiktindamas, kviesdamas polemizuoti, o kartais, regis, nustebindamas ir save patį: kokia vis dėlto sudėtinga paprastos profesijos prigimtis. Pristatymas VKM: Vasario 25 d. 17 val. Kino salė |
|
Rem Koolhaas „Karščiuojantis Niujorkas: retroaktyvus manifestas Manhatanui“
|
Vienu svarbiausių XX a. antrosios pusės laikomas tekstas kviečia pažvelgti į Manhataną kaip architektūrinės ekstazės šaltinį. Tai – nuo žmonių ir naujų technologijų srauto sproginėjanti erdvė, pagimdžiusi revoliucinį gyvenimo būdą: grūsties kultūrą. Savo vizionieriškoje, architektūrine logika grįstoje knygoje Koolhaasas kalba apie miesto konstravimą montažo principu – svaigulį keliantis intelektualinis iššūkis privers permąstyti miesto sienose tvinksinčią kultūrą. Pristatymas VKM: Vasario 25 d. 17 val. Kino salė |
|
Jun’ichirō Tanizaki „Odė šešėliams“
|
Klasika tapusioje esė vienas iškiliausių japonų rašytojų Jun’ichirō Tanizaki skaitytojus kviečia panirti į prieblandą. Atsigręždamas į architektūrą, teatrą, muziką, maistą ir net tualetų dizainą, Tanizaki tyrinėja japonų estetiką, per šimtmečius neatsietą nuo šešėlių žaismo. Šis meistriškai parašytas tekstas nusilenkia tradicinei japonų estetikai: jos tamsai, medžiagiškumui, meditatyvumui. Tačiau tarp eilučių – ir ne be Tanizaki šypsnio – kelia klausimus apie mūsų aplinką keičiantį technologinį progresą, Vakarų ir Rytų supriešinimą bei estetinę nepriklausomybę. Pristatymas VKM: Vasario 25 d. 19 val. Kino salė |
|
„LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRAS“ leidybos skyrius |
|
|
Milda Jarušaitienė, Ramunė Driaučiūnaitė „Užrašyti žodžiai liudija. 1941 metų tremtinių ir politinių kalinių dienoraščiai ir atsiminimai“
|
Knygoje „Užrašyti žodžiai liudija. 1941 metų tremtinių ir politinių kalinių dienoraščiai ir atsiminimai“ pristatomos ištraukos iš 1941 m. tremtinių Teodoros Akvilinos Bliūdžiuvienės, Akvilės Petronėlės Bliūdžiūtės, Dalios Grinkevičiūtės, Danutės Adelės Markevičiūtės, Jono Tallat-Kelpšos, Stasio Tallat-Kelpšos, Algimanto Katiliaus, Kazimieros Narbutienės, politinių kalinių Aleksandro Stulginskio ir Juozo Duoblio dienoraščių ir atsiminimų. Juose asmeniniai žmonių išgyvenimai atskleidžia sukrečiančią ištremtų ar lageriuose įkalintų žmonių kasdienybę: tai nepakeliamos, alinančios gyvenimo sąlygos, betikslis, sekinantis fizinis darbas, nuolatinis maisto stygius, blaškymasis tarp vilties ir nevilties, kai vieni pasinerdavo į pasyvią rezignaciją, o kiti išsaugojo norą kovoti ir nepasiduoti. Išlikę 1941 m. tremtinių ir politinių kalinių dienoraščiai ir atsiminimai – pirminis šaltinis ir faktinis okupacinės valdžios vykdyto nekaltų žmonių naikinimo įrodymas.
|
|
Benas Navakauskas „Didžiosios tremtys. Altajus ir Jakutija. 1941 m.“
|
„Didžiosios tremtys. Altajus ir Jakutija. 1941 m.“ – antroji Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro leidžiamos serijos „Didžiosios tremtys“ knyga. Ji skirta paminėti 1941 m. birželio 14–18 d. įvykdytam pirmajam Lietuvos gyventojų trėmimui. Trėmimo metu iš Lietuvos į Altajaus krašto stepes ir kalnus išvežta beveik 7300 žmonių. 1942 m. vasarą daugiau nei 2800 Lietuvos tremtinių iš Altajaus perkelti į Jakutiją. Daugelis jų atsidūrė Lenos ir Janos upių deltose, Laptevų jūros pakrantėse – tolimiausiose ir atšiauriausiose tremties vietose. Knygoje aprašyta daugiau kaip 200 nustatytų Lietuvos gyventojų tremties ir kalinimo vietų, tremtinių kapinių Altajaus krašte ir Jakutijoje. Gausiai naudojami pirmą kartą publikuoti tremtinių ir politinių kalinių liudijimai, autentiškos tremtinių ir ekspedicijų į buvusias tremties vietas dalyvių nuotraukos, pateikiami tremtyje, lageriuose ir kalėjimuose Altajaus krašte bei Jakutijoje žuvusių Lietuvos gyventojų sąrašai. Knygoje publikuojamą medžiagą kaupė Atminimo programų skyriaus programos „Tremties ir kalinimo vietos“ darbuotojai. |
|
Rimantas Stankevičius „Nepadariusi tautai gėdos. Onos Šimaitės gyvenimo fragmentai“
|
Iš Lietuvoje dabar žinomų kelių tūkstančių žydų gelbėjimų pagal veikimo įvairovę, trukmę sunku surasti prilygstantį buvusios Vilniaus universiteto bibliotekininkės Onos Šimaitės pagalbai. Neva negrąžintų į biblioteką knygų rinkimo tikslais ji gavo leidimą lankytis gete. Tai sudarė galimybę matyti Vilniaus geto gyvenimą iš vidaus, patirti tai, kas ne geto gyventojams buvo nematoma, nežinoma. Šimaitė padėjo slėptis pabėgusiesiems iš geto, parūpindavo geto gyventojams fiktyvius dokumentus, maisto, pinigų, išnešdavo iš geto kultūros vertybes. Tuo ji pelnė pagarbą, dėkingumą. Po suėmimo 1944-ųjų balandį ir kankinimų, Šimaitė buvo išvežta į koncentracijos stovyklą Vokietijoje, vėliau Prancūzijoje. Ją išlaisvinus 1944 m. rudenį, į Lietuvą nebegrįžo. Gal ir todėl ne vieną dešimtmetį JAV, Izraelyje, Prancūzijoje žinomumas apie šios kilnios asmenybės veiklą padedant žydams, pagarba jai buvo didesnė nei Lietuvoje. Knygoje pateikti Šimaitės tekstai apie Vilniaus geto laikotarpį, jo atspindžiai pokariniame gyvenime, aprašomi mažiau Lietuvoje žinomi jos gyvenimo Izraelyje ir Paryžiuje fragmentai. |
|
LEIDYKLA „LIETUVOS RAŠYTOJŲ SĄJUNGA“ |
|
|
Elvina Baužaitė „Tiesos vertikalė. Knyga apie Vytautą Anužį“
|
„Tai teatro meno asmenybės biografija ir aktoriaus kūrybinės esaties manifestas“, – pristato knygą Elvina Baužaitė, knygos autorė ir sudarytoja, menotyrininkė, kultūros straipsnių publicistė. „Mano visi didžiausi vaidmenys – tai buvimas tiesos vertikalėje: neri į gylį, kad suvoktum praeitį, atvedusią į šiandieną; tada kyli ir kentėdamas tiesiesi į ateities aukštį, nes tiki, kad tiesa yra ten“, – savo kūrybos kelią apibūdina aktorius Vytautas Anužis. Pristatymas VKM: Vasario 26 d. 19 val. Konferencijų salė 5.3 |
|
Nick Hornby „Tokie kaip tu“
|
Tai kasdienybės poetu vadinamo garsaus britų rašytojo įžvalgi, išmintinga ir šmaikšti istorija apie meilę. Apie užgimusį, atrodytų, neįmanomą jausmą. Išsiskyrusi keturiasdešimtmetė Liusė, viena auginanti du mokyklinio amžiaus sūnus, sutinka gerokai jaunesnį Džozefą, priklausantį kitai klasei, kultūrai ir kartai. Nejau jis ir bus TAS? Visiškai kitoks, bet pats geriausias. Nickas Hornby – septynių bestselerių autorius, lietuviškai išleistos jo knygos „Apie vaikiną“, „Kaip būti geru žmogumi“, „Ilgesnis kelias žemyn“. Pagal daugelį jo knygų sukurti sėkmingi filmai ir serialai, rašytojas nominuotas „Oskarui“ už dviejų filmų scenarijus, pagal jo scenarijų sukurtas trumpametražis TV serialas „State of the Union“ (rež. S. Frears) neseniai pelnė 3 „Emmy“ apdovanojimus. |
|
Laurynas Katkus „Nakvynė Berlyne“
|
L. Katkus po beveik dešimtmečio pauzės grįžta su nauja prozos knyga, atgaivinančia primirštą apysakos žanrą. Keistos, pasakiškos situacijos tampa atspirties tašku pasakojimams apie Nepriklausomybės kartą, jos siekius, pasirinkimus ir patirtis. Atidus, neretai humoristinis žvilgsnis, naujos šnektos, žiniasklaidos žargonas ir slengas vykusiai sintetinami ir jungiami su literatūrine kalba. „Hipnotizuojantys skaitiniai [...] Prieš plauką kalbos kultūros zuikio iškamšą glostanti tatuiruota slengo ranka“, – apibūdino knygą Donatas Petrošius. Laurynas Katkus – žinomas rašytojas, eseistas ir vertėjas. Jis išleido keletą poezijos ir esė rinkinių, romaną „Judantys šešėliai“. Anglų ir vokiečių kalbomis pasirodė penkios L. Katkaus knygos. Pristatymas VKM: Vasario 24 d. 17 val. Rašytojų kampas |
|
Czesław Miłosz „Pavergtas protas“ (naujas leidimas)
|
Ši Nobelio premijos laureato knyga – viena garsiausių XX a. eseistikos knygų. Tai ne tik antistalinizmo tyrinėjimas, bet ir literatūros traktatas, esė apie žmogų, istorijos mechanizmą, kultūrą ir politiką. Autorius tyrinėja totalitarizmą, remdamasis daugiausia Lenkijos socializmo patirtimi. Skyriuje „Baltai“ ir kitur kalbama apie Lietuvą. |
|
Aldona Tüür „Kiltų nuoma“
|
Ieva, dirbanti kiltų nuomoje nedideliame Škotijos mieste. Kiltų nuomos savininkė Anabelė, po vyro mirties sau netikėtai pamilstanti jaunesnį svetimšalį. Ana – jauna tatuiruočių salono administratorė, išgyvenanti šeimos dramą. Trijų moterų gyvenimo keliai susiduria ir keičia vienas kitą. Romane veikia ir spalvingi kiltų nuomos klientai, ir pagrindinių veikėjų vyrai, bet centre – savasties, savumo ir svetimumo, atsitiktinumo ir lemties, meilės ir mirties temos. Tai debiutinis Aldonos Tüür romanas, pradėtas autorei studijuojant magistrantūroje Dandi universitete (Škotija). Šiuo metu ji dėsto kūrybinį rašymą KTU ir plačiajai visuomenei, rašo tinklaraštį, bendradarbiauja spaudoje. Pristatymas VKM: Vasario 25 d. 13 val. Rašytojų kampas |
|
MOKSLO IR ENCIKLOPEDIJŲ LEIDYBOS CENTRAS |
|
|
Alfonsas Eidintas „Antanas Smetona ir Justas Paleckis istorijos dramoje. Prezidento vairuotojo užrašai“
|
Tragiškiausias tautai ir Lietuvos valstybei įvykis – 1940-ųjų sovietų okupacija – iki šiol yra karštų diskusijų visuomenėje tema. Vis dar ieškoma atsakymų į labiausiai jaudinančius klausimus – kodėl nepasipriešinta, kodėl net protestas nepareikštas, dažnai nepelnytai akcentuojant ne pagrindinį veiksnį – kitos valstybės agresiją, o vidaus politinių jėgų nesutarimus, kariuomenės, visuomeninių organizacijų, pavienių politikų kaltę dėl tikro ar menamo nepasirengimo, aplaidumo, neryžtingumo. Okupacija skaudi ypač dėl sugriautų žmonių gyvenimų – politinių persekiojimų, areštų, trėmimų, žudynių, Holokausto. Šioje knygoje autorius grįžta prie Antano Smetonos išvykimo birželio 15-ąją problemos – kodėl jis, skirtingai nei Latvijos ir Estijos prezidentai, pasitraukė iš Lietuvos su šeima, kaip elgėsi opozicinės jėgos, kodėl Maskvos įgaliotiniai pereinamuoju iš okupacijos į aneksiją laikotarpiu prezidentu pasirinko Justą Paleckį. Tai savotiškas knygos „Antanas Smetona ir jo aplinka“ tęsinys. Joje skelbiamas unikalus dokumentas – prezidento antrojo vairuotojo Jono Balčiūno vairavimo dienynas, kiti dar neskelbti dokumentai. Atveriamas ir atskleidžiamas antrasis Antano Smetonos aplinkos ratas – Prezidentūros svečiai, giminės, adjutantai, gydytojai, prezidento dvaro, vadinamojo Užugirio kiemo, architektai, technikai, sodininkai, miškininkai, tarnai, pagaliau, tie žmonės, kurie nuvežė prezidentą prie Vokietijos sienos – Prezidentūros vairuotojai Jonas Abeltinis ir Jonas Balčiūnas. Jie, neturėdami kito pasirinkimo, vėliau vežiojo „naujos“ valdžios vadovą Justą Paleckį, jo šeimos narius ir kitus sovietizuojamos Lietuvos pareigūnus. Knygoje skelbiami dokumentai nekupiūruojami, pateikiami visi leidžiant skaitytojui pačiam susidaryti nuomonę apie jų autorius ir herojus. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis, skiriamas mokslo visuomenei, studentams, tyrinėtojams, istorikams ir politologams, visiems, kurie domisi Lietuvos istorija. Pristatymas VKM: Vasario 27 d. 14 val. Konferencijų salė 5. 2 |
|
Rūstys Kamuntavičius „Gudijos istorija. Baltarusijos istorija“
|
Pirmasis knygos leidimas, pasirodęs 2021 metų liepą, buvo parduotas per rekordiškai trumpą laiką – pusmetį. Iki šiol nė vienas Lietuvos istorikas nėra publikavęs išsamios Gudijos istorijos sintezės. Nėra net vertimų iš užsienio kalbų. Taip nutiko nepaisant fakto, kad nuo XIII amžiaus šiandieninių lietuvių ir gudų protėviai šimtus metų gyveno bendroje valstybėje – Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Pirmą kartą istorijoje abi tautos viena nuo kitos buvo atskirtos tik tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo. Antrą kartą politinė atskirtis įvyko po 1990-ųjų ir tęsiasi iki šių dienų. Žvelgiant iš tokios perspektyvos jokia kita kaimyninė tauta – nei latviai, nei lenkai, nei rusai – neturėjo tokios ilgos bendros istorijos su lietuviais. Ši Gudijos istorija nėra parašyta pagal principą „kaip iš tikrųjų buvo“, vardinant įvykius ir procesus, kurie kadaise įvyko. Jos tikslas yra palyginti lietuvišką ir gudišką pasakojimą apie iš esmės bendrą praeitį, apimančią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. Kodėl šie pasakojimai skiriasi? Kas lemia, kad Lietuvoje nusistovėjo vienos, o Gudijoje kitos „tiesos“? Kokią įtaką tai daro tautų formavimuisi ir bendravimui vienai su kita? Išskirtinis dėmesys skiriamas XIX, ypač XX, amžiaus abiejų tautų istorinio kelio vyksmui – kokie buvo šio kelio panašumai, kaip radosi ir plėtojosi skirtumai? Knygoje siekta papasakoti Gudijos istoriją per mūsų pačių praeities matymo prizmę ir istorinį kontekstą. |
|
LEIDYKLA „MUZIKIJA“ |
|
|
Gabriel Pacheco iliustruota knyga pagal P. Čaikovskio baletą „Gulbių ežeras“
|
Ši istorija nutiko seniai, tuomet, kai burtai ir kerai galėjo pakeisti pasaulio tvarką. Burtininkai buvo stipresni už gamtos jėgas, už gyvenimą, net už mirtį, bet ne už meilę... Viename gūdžiame miške ant ežero kranto gražuolė princesė Odeta liūdėjo į dausas iškeliavusių tėvų. Netikėtai pasirodė nepažįstamasis – tai fon Rotbartas, piktasis grafas. Jis pareikalavo, kad princesė taptų jo žmona. Odeta grafą atstūmė. Įtūžęs grėsmingasis fon Rotbartas užkeikė gražuolę: saulei patekėjus Odeta virto baltąja gulbe ir tik pakilus mėnuliui ji vėl atvirsdavo žmogumi. Sugriauti kerų galią galėjo tik tyra meilė... Pasaka parašyta pagal 1877 metais sukurtą rusų kompozitoriaus Piotro Čaikovskio baletą „Gulbių ežeras“. Nepaprastą nuotaiką kuria įtaigios žinomo pasaulyje iliustruotojo Gabriel Pacheco iliustracijos. Jos lyg P. Čaikovskio baleto „Gulbių ežeras“ scenų sustingę paveikslai. Knygoje vaizdai yra lygiaverčiai žodžiams. Iliustracijos skaitytoją nukelia į subtilų pasaulį, kupiną filosofinės gelmės, keistų būtybių, simbolių, vaizdinių metaforų. Knygoje yra QR nuorodos, kurias nuskenavus, galima pasiklausyti baleto muzikos ištraukų. VKM susitikimas su autoriumi: Vasario 24 d. 17 val. leidyklos „Muzikija“ stende (4.06) |
|
Sonata Latvėnaitė-Kričenienė, Jolanta Vaišvilienė „Vienaragio mįslė“
|
Atnaujinto dizaino ir tiražo muzikinės istorijos „Vienaragio mįslė“. Iš muzikinės kompozicijos gimusi profesionalaus dailininko iliustruota knyga su muzikiniu žodynėliu vaikams padeda tyrinėti klasikinio meno pasaulį. Edukacinėje knygelėje nuotaikingai plėtojamos dvi plotmės – ką reikia vaikams žinoti einant į koncertą filharmonijoje ir mitinio Vienaragio nuotykiai. Svetimame pasaulyje atsiradęs, nepriimtas vietinių ir savo namų besiilgintis Vienaragis tapo mūsų pasaulio išgelbėtoju – tai įveiktų sunkumų alegorija. Vienaragio mįslė“ – pirmoji edukacinio ciklo „Klasikinė muzika vaikams“ knyga su kompaktine plokštele. Šią knygą su vaiku skaitykite neskubėdami, fone „prisijaukindami“ nepaprastą muzikinį ritmų ir garsų skambesį – kartu su vaiku atrasite visuminį muzikos, žodžio ir dailės pasaulį. Skaitydami Vienaragio istoriją skatinkite vaiką improvizuoti judesiais, kurkite savo personažus ar įasmeninkite esamus. Pasiūlykite vaikui save įsivaizduoti Vienaragio stebuklingoje šalyje. Galbūt iš pradžių teks aptarti kilusias mintis, o galbūt nepaprastas fantazijos pasaulis įtrauks lyg sūkurys. Visa tai ugdo, lavina vaiko vaizduotę, įkvėpia kūrybai, edukacinį procesą paverčia žaidimu, o svarbiausia – leidžia patirti išskirtinį laiką drauge. |
|
LEIDYKLA „ODILĖ“ |
|
|
Ariel Andrés Almada ir Sonja Wimmer „Broliai ir sesės“
|
Na, o mažiausiųjų skaitinius papildysime ką tik pasirodžiusia paveikslėlių knyga. Tai skaitytojų jau pamėgtų „Dukrytės“ ir „Sūnelio“ tęsinys. Šių knygelių ciklas gimtojoje Ispanijoje sulaukė milžiniško pasisekimo. |
|
Tadeusz Konwicki „Baina“ |
Seriją „Neatrasti Vilniaus tekstai“ šiai mugei papildysime Tadeuszo Konwickio romanu „Baina“, sulaukusiu didžiausio pasaulinio pripažinimo. „Baina“ – bene didžiausio pasaulinio pripažinimo pelnęs T. Konwickio romanas, išverstas į anglų, prancūzų ir kitas pasaulio kalbas. Tai postmodernus pasakojimas, nukeliantis skaitytoją į XIX amžiaus Vilniaus kraštą, į Buivydžių apylinkes. Autorius pasakoja apie savo močiutę bajoraitę Heleną Konwicką ir jos meilę žydui Elijui. Stiprių, konvencijas laužančių asmenybių aistros, fantasmagoriški, laiko rėmus griaunantys istorijos paveikslai, pasakotojo vaizduotės žaismė ir jo atvira atjauta kenčiantiems personažams – visa susilieja į įtaigų poetinį audinį. Greta močiutės Helenos, jos tėvo, 1863 metų sukilėlio, romane veikia ir Schickelgruberio šmėkla, caro ispravnikas Džiugašvilis, poeto Puškino sūnus, berniukas Pilsudskis, ir žinoma, pats pasakotojas, komentuojantis ir užsklendžiantis seną meilės įvykių kroniką: „O aš jau turiu palikti savo močiutę Heleną Konwicką, ir esu laimingas, kad galėjau ištverti su ja net iki šito akimirksnio, laimingas, kad man neplyšo širdis, nesprogo galva, laimingas, kad ištisą žiemą ir pavasarį skridau tarsi gervė šiaurės link, savo tėviškės, jau tiek metų maitinančios mano sielą, pusėn, ar gal lėkiau iki pat dangaus zenito, į nežinomą laiką, nusidriekusį priešais mus...“ |
|
Moišė Kulbakas „Mesijas, Efraimo sūnus“
|
Svarbi Knygų mugės naujiena bus Lietuvos ir pasaulio žydų literatūros klasiko Moišės Kulbako romanas „Mesijas, Efraimo sūnus“. Tai vienas garsiausių ir originaliausių jidiš kalba sukurtų Kulbako kūrinių. Parašytas Berlyne 1922 m. ir persmelktas ligi tol neregėto magiškojo realizmo. Gaivališka menininko vaizduotė siurrealistinius, ekspresionistinius vaizdus čia sulieja su Lietuvos žydų žodine tradicija ir stipria mistine dvasia. Ši dermė primena įspūdingus Marco Chagallo paveikslus. Romanas pagrįstas iš Talmudo kilusia žydų legenda, kad žemėje visuomet gyvena 36 slapti šventieji, be kurių nematomos veiklos pasaulis sugriūtų. Kulbakas kuria istoriją apie tokius nežinomus šventuosius, gyvenančius istorinėje Lietuvoje – Gudijoje ir Žemaitijoje. Nusigyvenęs malūninkas Benjė, nuo savo bendruomenės pabėgęs rabinas Simcha, valkata filosofas Gimpelis, krikščionis pirtininkas Kirilas – pasaulyje įkalintos šviesos trokštančios sielos, vejamos keisto nerimo, patraukia į kelionę, neturinčią jokio paaiškinamo tikslo. Šioje fantastinėje, pilnoje humoro ir mistinių patyrimų kelionėje, pamažu aiškėja klajūnus genančio nerimo priežastis – artėjantis Mesijo atėjimas į Lietuvos žemę. Kulbako romanas – žėrinčių fragmentų, kuriuos galima skaityti ir kaip atskiras noveles ar eilėraščius proza, mozaika, įtraukianti šiuolaikinį skaitytoją į modernų literatūrinį žaidimą. Kartu tai apokaliptinis filosofinės gelmės ir drąsaus poetinio potėpio paveikslas – iki šiol iškalbingas ir jaudinantis. „Šiame romane pasakomi patys giliausi, žmogaus mąstymą keičiantys žodžiai", - teigia „Mesijo, Efraimo sūnaus" vertėjas į lietuvių kalbą, literatūros tyrinėtojas Mindaugas Kvietkauskas. Pristatymas VKM: Vasario 26 d. 19 val. 15min forumas |
|
Jono Meko šimtmetį sutinkame su jo „Raštais“ |
Džiaugiamės, kad Jono Meko šimtmečiui pavyko parengti pirmąjį jo Raštų tomą, skirtą Poezijai, kurtai ir lietuviškai, ir angliškai. Angliškus eilėraščius į lietuvių kalbą išvertė Kornelijus Platelis. Pristatymas VKM: Vasario 26 d. 17 val. Konferencijų salė 5.1 |
|
Česlovas Milošas (Czeslaw Milosz) „Valdžios užėmimas“
|
Pirmąsyk lietuviškai pasirodys Nobelio premijos laureato Czeslawo Miloszo romanas „Valdžios užėmimas“, kuris jam pelnė Europos literatūros premiją. (Išsamų įvadinį straipsnį parašė literatūrologas dr. Mindaugas Kvietkauskas). Pristatymas VKM: Vasario 25 d. 16 val. Konferencijų salė 5.3 |
|
Valdas Papievis „Ėko“
|
Paryžietišką literatūros ir muzikos performansą Knygų mugei yra pažadėjęs Valdas Papievis. Tai europinės tapatybės, šiuolaikiška, jaunatviška knyga, iliustruojanti, kaip jautrus introvertas gali atsiverti Kitam ir taip įprasminti savo egzistenciją net ir tada, kai viskas aplinkui griūva. Čia taip pat laukia naujos pažintys, meilės, šventės, nuorodos į mėgtų rašytojų ir paties autoriaus tekstus bei kiti šmaikštūs netikėtumai. Prozos meistras Valdas Papievis perkuria save iš naujo. Pristatymas VKM: Vasario 25 d. 16 val. Konferencijų salė 5.1 |
|
Pier Paolo Pasolini „Mano laiko religija ir kiti eilėraščiai“
|
Tiesiai iš spaustuvės į mugę atkeliaus Piero Paolo Pasolinio, vieno didžiųjų XX amžiaus italų kino režisierių, poezijos rinktinė „Mano laiko religija ir kiti eilėraščiai“. Pasolinio literatūrinė kūryba Lietuvos visuomenei dar nėra pažįstama. Tuo metu savo tėvynėje ir pasaulyje P. P. Pasolini yra pripažintas poetas, romanistas, eseistas. Kinematografinė šio menininko kūryba glaudžiai susijusi su literatūrine jo raiška: skirtingas jo kūrybos sritis jungė tos pačios temos, tie patys egzistenciniai klausimai. P. P. Pasolinio poezija, visuomenės dėmesio sulaukusi dar prieš kinematografinį jo debiutą, yra išversta į anglų, prancūzų, vokiečių, rusų ir kitas pasaulio kalbas. Lietuviškai iki šiol nieko neturėjome. Pristatymas VKM: Vasario 25 d. 17 val. Konferencijų salė 5.1 |
|
Kornelijus Platelis „Korijantys veidrodžiai“
|
Dvyliktasis Kornelijaus Platelio, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, eilėraščių rinkinys. Originalios metaforos atveria netikėčiausias prasmes, kviečia intelektiniam bendravimui. Svarbiausia tema – tikrovės ir jos atspindžių sąmonėje niuansai. Riba tarp „yra“ ir „atrodo“ bėgant metams gal blunka tartum korijantis veidrodis, tačiau labiau išryškėja universalijos, poetinio žodžio magija. Skaitytojai ras ir žavios intertekstų žaismės, ir aktualių įžvalgų, ir smagaus humoro. Pristatymas VKM: Vasario 24 d. 16 val. Konferencijų salė 1.2 |
|
Jean-Philippe Toussaint „Mylėtis“
|
Pirmąsyk Vilniaus knygų mugėje apsilankys Jean-Philippe Toussaint (Žanas Filipas Tiusenas) – garsus lietuvių kilmės belgų rašytojas, kuriantis prancūzų kalba, kino režisierius. Jo motina – lietuvė, senelis Juozas Lanskoronskis tarpukariu buvo karo atašė Lietuvos ambasadoje Paryžiuje. J.-P. Toussaint'as mugėje pristatys jau skaitytojų dėmesio sulaukusį romaną „Mylėtis“ ir šiuo metu spaudai rengiamą jo tęsinį „Pabėgti“, kuris yra pelnęs vieną garbingiausių Prancūzijos literatūros – Médicis – premiją. Pristatymas VKM: Vasario 26 d. 12 val. Konferencijų salė 5.3 |
|
LEIDYKLA „Phi KNYGOS“ |
|
|
David Humen „Dialogai apie prigimtinę religiją ir prigimtinė religijos istorija“
|
Šiame leidinyje publikuojami du darbai skirti religijai – tai tema, kuria mąstytojas domėjosi nemažą gyvenimo dalį. Traktate Prigimtinė religijos istorija (1757) apmąstoma socialinė ir psichologinė religijos kilmė ir funkcijos, skirtingą religijos formų poveikis jų išpažinėjams. Dialoguose apie prigimtinę religiją polemizuojama su klasikiniais Dievo buvimo įrodymais. Šis drąsus daugiau nei dvidešimt metų (nuo 1749 iki mirties) rašytas ir tobulintas darbas buvo publikuotas tik po autoriaus mirties (1779). |
|
LEIDYKLA „RARA“ |
|
|
Vladimiras Nabokovas „Blyški ugnis“
|
„Šešėlis aš svirbelio, pražudys / Lange jį žydro tolio atspindys“ – šiais žodžiais prasideda 999 eilučių poema, parašyta fikcinio, atsiskyrėliško amerikiečių poeto Džono Šeido. Tūkstantosios savo poetinio magnum opus eilutės sukurti jis nespėjo, nes buvo mirtinai pašautas žudiko. Knygoje šią poemą įrėmina Šeido redaktoriaus, bičiulio ir kvaištelėjusio akademiko Čarlzo Kinboto parašyta įžanga, komentarai ir jo sudaryta rodyklė. Savo ekscentriškais paaiškinimais, kuriuose literatūrinė analizė pinasi su gandais, pramanais ir nostalgiškais nukrypimais, Kinbotas siekia skaitytojui pateikti, jo manymu, teisingiausią poemos interpretaciją. Tačiau kiekvienu komentaru Kinbotas, laikantis save didžiausiu Šeido gerbėju, ardo poetinę tikrovę, supindamas ją su savo paties istorijomis apie gimtąją, rūke paskendusią šalį – Zemblą ir nutrūktgalviškus karaliaus Karolio bei jį sekančio žudiko Graduso nuotykius. Ilgainiui šie du pasauliai susitinka ir mįslingos Šeido mirties aplinkybės ima aiškėti. Pristatymas VKM: Vasario 24 d. 17 val. 15min Forumas |
|
LEIDYKLA „TIKRA KNYGA“ |
|
|
Audra Baranauskaitė, Lina Itagaki „Nukas“
|
Paveikslėlių knyga mažiausiems skaitytojams. |
|
Jurga Vilė, Akvilė Magicdust „Pulpas ir jo žala koja“
|
Antroji knygų serijos „Lašas jūroje“ knyga, kurioje rašytoja Jurga Vilė kviečia vaikus susipažinti su įdomiais ir retai sutinkamais gyvūnais. Kiekvienas iš jų turi savo vietą įvairiaspalviame gyvūnų pasaulyje, kiekvienas yra svarbus. Mes, žmonės, taip pat esame to pasaulio dalis, tik kartais elgiamės taip, tarsi jis priklausytų tik mums. O juk turėtume jį saugoti ir tausoti. Leisti jame laisvai gyventi visiems. |
|
LEIDYKLA „VAGA“ |
|
|
Jovita Kiežė ir Viktorija Vitkauskienė „Avelė Austėja ir spalvoti debesys“
|
Ar Tau teko pajausti, kaip pyktis užtemdo akis, gėda ima deginti iš vidaus, o baimė sustingdo, priverčia virpėti? Avelę Austėją tokie jausmų debesys užpuola nuolat. O, kaip ji vargsta, bandydama jų atsikratyti! Psichologės Jovitos Kiežės ir iliustruotojos Viktorijos Vitkauskienės sukurta knygelė padės vaikams žengti sudėtingu jausmų pažinimo bei valdymo keliu. Ar esi pasiruošęs leistis į šią kelionę? Pristatymas VKM: Vasario 27 d. 11 val. Rašytojų kampas |
|
Konfucijus „Apmąstymai ir pašnekesiai“
|
„Kas siekia pažinti išorinį pasaulį, tas galės džiaugtis, žiūrėdamas į vandenį. Kas rūpinasi doroviniu tobulumu, tas pasirinks kalnus. Vienas – nuolatos judantis, kitas sklidinas vidinės ramybės. Vienas džiugina įvairove, kitas pastovumu.“ Konfucijus (tikrasis vardas 孔丘, Kong Qiu) – kinų filosofas, politikas, mokytojas ir konfucianizmo pradininkas, gyvenęs 551-479 m. pr. Kr., kurio mokymai darė didelę įtaką Azijos tautų civilizacijoms, kultūroms, filosofijai, visuomenėms. Konfucijaus filosofijoje pabrėžiama individo ir valdžios moralė, teisingumas, mokymosi ir tobulėjimo svarba. Konfucijui būdingi giliareikšmiai posakiai, kurie neretai turi ne vieną prasmę, todėl reikalauja išsilavinimo. Visgi paviršinę mintį suprasti įmanoma ir kiekvienas ją gali interpretuoti pagal savo vertybių sistemą ir pasaulėžiūrą. Manoma, kad tai – viena iš priežasčių, kodėl būtent konfucianizmas suklestėjo Šimtų filosofinių mokyklų laikotarpiu bei, taip ilgai išsilaikęs, tapo neatsiejama Kinijos kultūros dalimi. |
|
Hunter Clarke-Fields „Užauginti gerą žmogų“
|
Knyga „Užauginti gerą žmogų“ siūlo išmintingą ir naują požiūrį į sąmoningą tėvystę. Remdamasi savo pačios patirtais tėvystės iššūkiais, Hunter Clarke-Fields išskiria pagrindinius įgūdžius, kurių reikia, norint atsikratyti minčių, kad esate nepakankamai geri tėvai, ir sukurti nuoširdesnius, harmoningesnius ir bendradarbiavimu paremtus šeimos santykius. – Dr. Tara Brach, knygos autorė Augindami vaikus siekiate spinduliuoti švelnumą, atjautą ir kantrybę. Tačiau, žinia, tobulų tėvų nebūna, todėl kartais sunkiais ar įtemptais momentais kyla emocijos ir reakcijos, kurios toli gražu neatitinka idealių tėvystės modelių. Taip nutinka ne jums vieniems. Dažniausiai mūsų reakcijos būna giliai įsišaknijusios ir, veikiausiai, išmoktos iš savų tėvų. Kaip ištrūkti iš uždaro rato ir tapti tokiais tėvais, kokiais norėtumėte būti? Hunter Clarke-Fields knygoje Užauginti gerą žmogų apstu praktinių sąmoningumo patarimų, kurie padės jums išlikti kantriems ir neprarasti savitvardos, paskatins konstruktyviai ir atjaučiančiai kurti meile bei abipuse pagarba grįstus santykius su savo vaikais. Hunter Clarke-Fields yra sąmoningumo moderatorė, trenerė, Sąmoninga mama (Mindful Mama) tinklalaidės vedėja bei Sąmoninga tėvystė (Mindful Parenting) kurso internetu kūrėja, mokanti žmones sąmoningumo kasdieniniame gyvenime. Autorė daugiau kaip dvidešimt metų praktikuoja meditaciją ir jogą. |
|
Lindsay C. Gibson „Suaugę emociškai nebrandžių tėvų vaikai“
|
Galbūt jūsų tėvai buvo sunkiai sukalbami, nebrandūs arba emociškai nepasiekiami? Jeigu užaugote su emociškai nebrandžiu, neprieinamu ar savanaudžiu tėvu, motina ar kitu globėju, veikiausiai jus tebekamuoja pykčio, vienišumo, išdavystės ir apleidimo jausmai. Galbūt vaikystę atsimenate kaip metą, kai į jūsų emocinius poreikius nebūdavo atsiliepiama, kai jūsų jausmai nelaikyti svarbiais, kai bandydami atsverti tėvų elgesį prisiėmėte suaugusiesiems skirtų atsakomybių ir rūpesčių. Šitokios vaikystės žaizdos gali būti užgydytos, ir jūs tikrai galite pajudėti pirmyn gyvenimo keliu. Perversmą sukėlusioje knygoje „Suaugę emociškai nebrandžių tėvų vaikai“ klinikinės psichologijos mokslų daktarė Lindsay C. Gibson atskleidžia emociškai nebrandžių ar nepasiekiamų tėvų auklėjimo žalą ir įvardija jų tipus: EMOCIONALŪS TĖVAI – vaikui suteikia nerimą ir nesaugumą, RYŽTINGI TĖVAI – nuolat užsiėmę visko ir visų tobulinimu, PASYVŪS TĖVAI – vengia susidurti su nemaloniais dalykais, ATSTUMIANTYS TĖVAI – atstumia, ignoruoja ir įžeidinėja aplinkinius. Ji taip pat pateikia įvairių būdų, kaip pagyti nuo vaikystėje užgimusių skausmo ir sumaišties, išsilaisvinti nuo emocinio tėvų nebrandumo, sugebėti valdyti reakcijas į tėvus, išvengti naujų nusivylimų, kaip ilgainiui išmokti užmegzti sveikus ir prasmingus santykius bei susikurti geresnį gyvenimą. |
|
Rolandas Maskoliūnas „1922: tarp kanibalizmo ir modernizmo“
|
Vienerių metų neįtikėtinų įvykių, sutapimų ir meninių atradimų kronika 1922-ieji Lietuvoje ir pasaulyje pasižymi stulbinamais kraštutinumais. Iš neseniai pasibaigusio Didžiojo karo pelenų kyla naujos meno išraiškos formos ir idėjos. Paryžiuje gyvenantis airis išleidžia genialią, kritikus supriešinsiančią knygą; JAV savo karjerą pradeda jaunas džiazo trimitininkas, o sunkiai sergantis F. Kafka sėdasi rašyti „Pilį“. Psichoanalizės guru Z. Freudas diskutuoja su dramaturgu A. Schnitzleriu apie senatvę ir mirtį, C. G. Jungas mėgina suvokti meilės poveikį psichikai, o Paryžiuje pirmą ir vienintelį kartą vakarėlyje susitinka M. Proustas, J. Joyce’as ir P. Picassas. Modernizmo vėjai jaučiami ir Lietuvoje, kur jauni akiplėšos paldieninkai su Kaziu Binkiu priešaky kritikuoja Maironį ir šokiruoja kitus klasikus, išleidę „Keturių vėjų pranašą“, o Miunchene studijuojantis Balys Sruoga kursto šį konfliktą. Jo laiškuose mylimajai Vandai atsiskleidžia ne tik kasdienio gyvenimo rūpesčiai ir meilės kančios, bet ir svaiginanti laisve ir galimybėmis, moderni, kitoniška ateitis. Lietuva tampa valstybe su savo Konstitucija, universitetu ir valiuta, o sportiškas lakūnas Steponas Darius – krepšinio, antrosios Lietuvos religijos, pribuvėju. Deja, tuo pačiu metu pasaulyje stiprėja politinės audros. Sovietų Rusijoje žmonės masiškai miršta badu, Stalinas perima iš merdinčio Lenino valdžią į savo rankas, o Adolfas Hitleris Vokietijoje pradeda sakyti neapykantą kurstančias kalbas. Nejau R. M. Rilkės, O. Milašiaus ir kitų rašytojų metafizinio nerimo kupinos poemos iš tiesų pranašauja žmonijai naują katastrofą? Pristatymas VKM: Vasario 24 d. 13 val. Konferencijų salė 1.2 |
|
William B. Irvine „Geras gyvenimas pagal senovės stoikus“
|
Labiausiai norėčiau, kad knygoje išsakytos mintys pasiektų žmones, susimąstančius apie tai, ar tinkamai jie gyvena. Supratusius, kad jiems stinga aiškios gyvenimo filosofijos, ir besiblaškančius savo kasdienėse veiklose, kai vienos dienos darbais paneigiami kitos dienos pasiekimai. […] Rašiau galvodamas apie tai, ką pasakytų senovės stoikai, jei jiems patiems tektų sudaryti patarimų XXI a. žmogui, kaip tinkamai nugyventi savo gyvenimą, sąvadą, – kokia būtų ta jų patarimų knyga? Williamo B. Irvine‘o knygoje „Geras gyvenimas pagal senovės stoikus“, pasitelkus senovės stoikų įžvalgas ir psichologijos mokslo žinias, brėžiamos gairės visiems, kas nori išvengti nuolatinio nepasitenkinimo jausmo, pasiekti taip trokštamą ramybę ir sumažinti nerimą. Autorius pataria nesigręžioti į praeitį, o verčiau tapti dėmesingais savo pačių gyvenimo stebėtojais ir, žinoma, veikėjais. Aprašo, kaip reaguoti į nemalonias patirtis, identifikuoti nesėkmių ištakas, išgyventi sielvartą, susitaikyti su neišvengiama senatve, kaip atsispirti garbės ir kuo didesnio turto pagundoms. Williamas B. Irvine‘as – filosofijos profesorius, dėsto valstybiniame Wrighto universitete Ohajaus valstijoje, JAV. Septynių knygų autorius, taip pat rengiantis straipsnius tokioms žiniasklaidos gigantėms kaip Time, BBC, Huffington Post. |
