LR Seime šiuo metu svarstomas 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Ypač lauktas dokumentas, prieš kurio rengimą buvo išdalyta pažadų, vienas iš jų – didesnis bibliotekų fondų finansavimas. 2021 m. bibliotekų fondams finansuoti buvo skirta 2.658 mln. Eur, vienam žmogui tenkanti suma – 0.95 Eur, o 2022 m. biudžeto projekte numatyta suma: 2.312 mln. Eur, vienam gyventojui tenkanti suma – 0,83 Eur. Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir įstaigų federacijos (IFLA) rekomenduojama suma dokumentams įsigyti yra 1.22 Eur vienam gyventojui.
Nuo pirmųjų biudžeto projekto dienų LR Seime Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos bibliotekininkų draugija ir Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija argumentuoja, kodėl svarbu bibliotekų fondus pildyti naujomis knygomis. Skaitytojai pasirenka nepirkti knygų dėl pačių įvairiausių priežasčių – knygos brangsta, žmonės neturi didelių namų joms kaupti, į pirkimą žiūrima tvariai. Tad bibliotekos lieka pagrindine vieta, kurioje skaitytojai galėtų rasti norimas knygas, jeigu jų būtų pakankamai ir prie norimos knygos nereikėtų stovėti eilėje, kuri gali trukti ir iki vienerių metų.
Didžiausia problema yra įsigyjamų knygų ir dokumentų egzempliorių skaičius. Nepaisant to, kad finansavimas nuo 2010 metų po truputį vis kilo, brangstant paslaugoms, kylant žaliavų kainoms ir atlyginimams, o 2009 m. padidėjus PVM nuo 5 iki 9 proc., knygos kaina taip pat augo. Jeigu 2008 metais už skirtą 2.519 mln. Eur sumą galima buvo įsigyti beveik 418 tūkst. egzempliorių, tai 2022 m. už numatytą 2.312 mln. Eur sumą pavyktų įsigyti tik apie 254 tūkst. knygų ir kitų dokumentų egzempliorių, o greičiausiai ir dar mažiau, nes pasaulis šiuo metu susiduria su neregėta popieriaus krize. Tokiu atveju bibliotekų fondai yra pasmerkti neatsinaujinimui, bibliotekų skaitytojai – nuolatinėms eilėms prie naujausių knygų, o mokiniai ir mokytojai – knygų kopijavimui.
LR Seimo kultūros komitete užregistruotas pasiūlymas – prie numatytos sumos pridėti 1.1 mln. eurų. Ši suma leistų pasiekti rekomenduojamą 1.22 Eur žmogui vidurkį. Jau šių metų birželio 16 d. LR Seimo kultūros komiteto posėdyje buvo priimtas sprendimas: „Siekiant aprūpinti visuomenę informacija, užtikrinant kokybišką bibliotekų fondų komplektavimą dokumentais ir elektroniniais ištekliais ir pripažinti knygos, kaip pirmo būtinumo prekės poreikį, kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Lietuvos Respublikos finansų ministeriją prašant pagal galimybes skirti 2022 m. papildomai 1 mln. EUR daugiau nei numatyta 2021 m. bibliotekų fondams komplektuoti.“ Deja, tuomet šios išmintingas Kultūros komiteto pasiūlymas nebuvo išgirstas. Tačiau būdami tikri, jog dėmesys švietimui ir ugdymui kultūra nėra apsimestinis, tikimės kad šis pasiūlymas bus patvirtintas LR Seimo Biudžeto ir finansų komitete jau šį trečiadienį bei už jį bus nubalsuota LR Seimo plenariniame posėdyje.
Pandemija atskleidė bibliotekų vertę ir reikalingumą gyventojams bei jų emocinei ir psichologinei sveikatai. Prisiekdamas naujasis Estijos prezidentas Alaras Karisas savo kalboje sakė: „Estija turi būti protinga ir išsilavinusi šalis. Ji turi būti ne penketuke šalių, turinčių labiausiai išsilavinusius gyventojus, o valstybe, turinčia labiausiai išsilavinusius gyventojus pasaulyje.“ Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos vyriausybės programoje ir švietimui, ir skaitymo skatinimui taip pat yra skiriamas didžiulis dėmesys, tačiau ar jis nelieka tik eilutėmis programoje? Viena iš programos iniciatyvų siekia „Sukurti tvarias ir inovatyvias skaitymo gebėjimų skatinimo priemones“, tačiau juk pati inovatyviausia, o tuo pačiu ir pati paprasčiausia priemonė yra duoti vaikui į rankas knygą, kai tuo tarpu mokyklų bibliotekų formavimui tikslinis finansavimas visiškai neskiriamas ir viešosios bibliotekos lieka vienintele galimybe patenkinti visuomenės interesą skaityti.
Paradoksalu, tačiau būtent 2020 metai bibliotekoms buvo geriausi nuo 2008-ųjų: dėl COVID-19 sukeltos pandemijos bibliotekų fondams finansuoti papildomai skirti 1.7 mln. buvo gyvybiškai svarbūs ir gelbėjo bibliotekas, skaitytojus, knygų kūrėjus, leidėjus. Bibliotekininkai dalijosi džiaugsmu, kurį suteikė naujomis knygomis pasipildžiusios lentynos: „Naujos knygos ne tik džiugina skaitytojus, jos viena iš skaitymo skatinimo priemonių. Tiek vaikai, tiek suaugę naujas knygas ima į rankas su jauduliu ir dideliu džiaugsmu bei noru kuo greičiau jas perskaityti. Į biblioteką atėjusiam žmogui nauja, dažais kvepianti knyga padaro puikų įspūdį, jam norisi dar ir dar kartą sugrįžti į biblioteką.“ O knygų per pandemiją žmonės iš bibliotekų užsisakinėjo tikrai gerokai daugiau – vien iš Vilniaus centrinės bibliotekos ir filialų per savaitę pasiimama vidutiniškai 11.000-12.000 knygų į namus. Džiaugiamės, jog žmonės nori skaityti, tad knygų prieinamumas turėtų būti didžiausias prioritetas.
2018 m. LRKM užsakytame tyrime „Lietuvos bibliotekų informacijos išteklių fondo valdymo koncepcija“ nustatyta, jog didžiausia problema yra „finansavimo lėšų neatitikimas bibliotekų poreikiams formuojant informacijos išteklių fondą. <...> Dėl lėšų stygiaus ir kasmet kylančių kainų įsigyjamas mažas vieno dokumento egzempliorių skaičius (vidutiniškai tik 1,5), todėl nėra patenkinamas vartotojų poreikis gauti naujus dokumentus ir sudėtinga vykdyti skaitymo skatinimo programas, susidaro didelės skaitytojų eilės, nes trūksta dokumentų; fondas nepakankamai atnaujinamas, sensta ir neatitinka vartotojų poreikių.“ (https://lrkm.lrv.lt/uploads/lrkm/documents/files/IIF_valdymo_koncepcija.pdf).
Vienas iš LRV pažangos rodiklių yra „Mokinių dalis, pasiekianti bent 2 lygį (iš 6) pagal PISA, išaugs iki 95 proc. (šiuo metu – 86,1 proc.); mokinių dalis, pasiekianti 5–6 lygį pagal PISA, išaugs iki 20 proc. (šiuo metu – 11,1 proc.)“ – tokio rodiklio galime pasiekti tik užtikrinę skaitymo įgūdžius, knygos prieinamumą, o jis įmanomas per nuoseklų viešųjų bibliotekų fondų finansavimą bei mokyklų bibliotekų aprūpinimą naujausiomis knygomis.
