2020 metų kovą, o vėliau ir lapkritį Europa skilo į dvi dalis: kurios prekės yra būtinos ir privalo būti laisvai prieinamos žmonėms? Kas gali padėti žmonėms atrasti ramybę krizės metu? Vokietijoje, kur ypač svarbus yra automobilių verslas, antrojo karantino metu automobilių prekyba buvo leista. Italijoje kirpyklų paslaugos buvo pripažintos kaip būtinos. Prancūzijoje, žinoma, būtinąja preke yra laikomos knygos – tai šalis, užauginusi daugiausiai literatūros Nobelio premijos laureatų. Tačiau ir šioje šalyje antrasis karantinas uždarė net ir knygynus, kai tuo tarpu už sienos, Belgijoje, jie liko atverti.
Europos leidėjų federacija apžvelgė, kokie 2020 metai buvo įvairių šalių leidėjams. Pagrindinė išvada šioje studijoje yra ta, jog politinis palaikymas leidybos sektoriui leido išgyventi, o kai kuriose šalyse metus baigti geriau, nei buvo manoma pirmojo karantino metu 2020 metų pavasarį. Mažiausią neigiamą įtaką patyrė tų šalių leidybos sektorius ir jame dirbantys žmonės, kuriose knygos buvo pripažintos būtinomis prekėmis, o kultūra apskritai sulaukė finansinio ir moralinio palaikymo.
Pirmoji apie knygas kaip būtinąsias prekes prabilo Prancūzija dar pirmojo karantino metu. Uždarius visas parduotuves, knygynai netrukus vėl atvėrė duris, sukilus ne tik leidėjams, knygų prekeiviams, bet ir patiems skaitytojams. Prancūzija yra tikra knygų šalis – joje suskaičiuojama apie 3300 knygynų, todėl lapkričio mėnesį, kai antrąkart buvo paskelbtas karantinas, žmonės vėl pasipiktino. Štai Vilnev d'Asko mieste, kuriame gyvena 60 tūkstančių žmonių, vos per kelias valandas prieš karantiną iš bibliotekų buvo pasiskolinta 8000 knygų. Taigi antrasis karantinas sukėlė visą dramą: valdžios sprendimas uždaryti ir knygynus buvo pavadintas tiesiausiu keliu į pragarą. Nepriklausomiems knygynams pasipiktinus tuo, jog žmonės negali ateiti į knygynus, tačiau knygos yra parduodamos prekybos centruose, buvo uždaryti ir knygų skyriai didžiosiose parduotuvėse. Kai žmonės negali įsigyti knygų knygynuose, jie jų ieško internetiniuose knygynuose, o tokioje didelėje šalyje kaip Prancūzija, pirmiausia tai yra Amazon. Prancūzijos ministras Jean Castex ironiškai net buvo pavadintas „geriausiu Amazon darbuotoju visoje Prancūzijoje“. Tad galiausiai, jau šių metų vasarį, knygos Prancūzijoje vėl buvo pripažintos būtinosiomis prekėmis ir knygynams buvo leista atsidaryti.
Tai, jog buvo atšaukta daugybė renginių, knygų pristatymų, leido daugiau laiko rašytojams skirti rašymui. Viena garsiausių Prancūzijos leidyklų „Gallimard“ prieš keletą dienų savo Twitter paskyroje kreipėsi į autorius, prašydama nebesiųsti rankraščių. Jeigu paprastai per dieną leidykla gaudavo 30 rankraščių, tai dabar jų gauna 50. Tačiau tendencija rašyti daugiau, nepaskatino prancūzų daugiau skaityti: Nacionalinis knygos centras išplatino tyrimą, kuris sako, jog 2020 metais prancūzai skaitė mažiau. Viena iš priežasčių – uždarytos bibliotekos ir kai kuriais karantino etapais – fiziniai knygynai, prie kurių skaitytojai yra prisirišę (net 80 proc. jų teigia knygas mėgstantys pirkti fiziniuose knygynuose).
Nuo šių metų kovo pradžios knygynams buvo leista dirbti ir Vokietijoje. Per pirmąsias 8 metų savaites knygų pardavimai, lyginant su 2020 metais, krito 11.7 proc.
2020 metų balandį leidėjų žurnalas Publishers Weekly paskelbė kampaniją #BooksAreEssential, kaip palaikymą visiems žmonėms, dirbantiems leidybos sektoriuje: rašytojams, knygų dailininkams, leidėjams. Žurnalo viršeliui buvo panaudota Suomijos iliustruotojos Piritos Tolvanen piešinys, kuriame pavaizduota skaitytoja, prisidengusi Knyga kaip medicinine kauke. „Knygos yra būtinos ilsintis po sunkios darbo dienos, po pamokų su vaikais, jos tiesiog suteikia prasmę, kai atrodo, jog viskas aplinkui griūva. Jos yra svarbios žmogaus psichinei sveikatai, išsilavinimui, kultūros palaikymui, ypač krizės metu.“ – rašoma žurnalo pranešime.
Šių metų vasarį knygos buvo pripažintos kaip būtinoji prekė ir mūsų kaimyninėje Latvijoje. Latvijos leidėjų asociacijos vadovė Renāte Punka: „Knyga yra vienintelis kultūros produktas, kurį tu gali įsigyti vos peržengęs knygyno slenkstį.“ Atsakydama į pastabą, jog knygą galima pasiskolinti bibliotekoje, ji argumentavo, jog populiariausių knygų, taip pat kaip ir Lietuvoje, eilėje tenka laukti ne vieną mėnesį. Knygų pardavimai internetu Latvijoje sudaro 30 proc. visų pardavimų. Siūlymą knygas pripažinti būtinosiomis prekėmis Latvijoje palaikė kultūros ministerija. Sausio mėnesį, lyginant su 2020 metų sausio mėnesiu, knygų pardavimai Latvijoje krito 70 proc. Net ir didžiausi knygynų tinklai buvo priversti uždaryti kai kuriuos savo knygynus.
Jungtinės Karalystės knygų prekiautojų asociacijos vadovė Meryl Halls teigia: „knygomis gali prekiauti atidarytos sodo prekių parduotuvės ir prekybos centrai, tačiau to negali daryti knygynai: vietos, kuriose geriausiai gali patarti, kokią knygą įsigyti.“ Knygynų galimybės išgyventi ir 2021 metus sumažėja drastiškai. Knygų prekiautojų Nielsen Book atliktas tyrimas nustatė, jog pirmojo karantino metu žmonės dvigubai daugiau laiko praleido skaitydami. Labiausiai skaitė detektyvus ir populiariąją literatūrą.
Tarp įvairiose šalyse skaitomiausių knygų karantino metu – ir lietuviškai išleisti kūriniai: Bernardine Evaristo „Mergaitė, moteris, kita“ (išvertė Akvilina Cicėnaitė, išleido leidykla „Alma littera“); Delia Owens „Ten, kur gieda vėžiai“ (išvertė Anita Kapočiūtė ir Vidas Morkūnas, išleido BALTO leidybos namai), Beth O'Leary „Atskirai kartu“ (išvertė Viktorija Uzėlaitė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), Harriet Tyce „Raudonasis apelsinas“ (išvertė Viktorija Uzėlaitė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), Sally Rooney „Normalūs žmonės“ (išvertė Viktorija Uzėlaitė, išleido leidykla „Alma littera), Douglas Adams „Keliautojo autostopu gidas po galaktiką“ (išvertė Saulius Repečka, išleido „Kitos knygos“), Emily St. John Mandel „Vienuolikta stotis“ (išvertė Nijolė Regina Chijenienė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Italijoje dažniausiai užsakoma knyga – Albert Camus „Maras“.
O kol šalys sprendžia, kas yra būtinosios prekės, Liverpulio universitete atliktas tyrimas, apklausęs 4100 JK gyventojų, teigia, jog žmonės, kurie skaito bent 30 minučių per savaitę, yra labiau patenkinti savo gyvenimu, nei tie, kurie neskaito. Negana to, skaitantys žmonės net 21 proc. mažiau nei neskaitantys patiria depresiją. Skaitymas ne tik mažina stresą, bet gali padėti kūrybiškai pažvelgti į problemas. Klysta manantys, jog skaitymas nėra aktyvi veikla: ji reikalauja įsitraukimo, skatina vaizduotę ir smegenų veiklą.
Tad dabar liko tik išsirinkti knygą.
Apie knygų ir knygynų būtinumą nuo praėjusių metų vasario prirašyta daugybė tekstų. Keletas įdomesnių, analizuojančių procesą giliau:
