Knyga – dovanų klasika, kuria nudžiuginti artėjant Naujiesiems verta ir save, ir namiškius. Islandai metų pabaigoje, savaitę iki Kalėdų, turi taip vadinamą knygų potvynį, kai leidėjai siūlo daug naujų leidinių, o gyventojai juos dovanoja artimiesiems.
Dalijamės nedidele dalimi naujausių LLA narių leidyklų knygų. Jame sau ir artimiesiems patiksiantį kūrinį ras poezijos, komiksų mylėtojai, ieškantys literatūros vaikams ar besižavintys istorinėmis asmenybėmis. Šventiniame knygų sąraše: net 24 kūriniai, kviečiantys sužinoti apie australų genetiko Davido A. Sinclairo atrastą amžinos jaunytės puslapį, pasinerti į italų režisieriaus Federico Fellini intymų pasaulį, pasimėgauti dabarties klasiko Antano A. Jonyno naujaisiais sonetais ir žavėtis daugybe kitų istorijų.
Šiltos ir gyvenimiškos istorijos
Šias iššūkių metais išsiilgusius šviesos ir paprastumo, leidykla „Baltos lankos“ kviečia pasinerti į šiltą, vilties kupiną istoriją. Britų rašytojos bei tinklaraštininkės Clare Pooley knyga „Tiesą pasakius“ (iš anglų kalbos vertė Rita Pilkauskaitė) būtent ir yra tas spindulys dabartiniu neramiu laiku.
Kūrinyje pasakojama apie žalsvąjį sąsiuvinį, keliaujantį iš rankų į rankas po Londoną, vienišių miestą. Galiausiai, šeši nuoširdūs, keisti, kartais juokingi, kartais skaudžiai liūdni nepažįstamieji, jame išguldę slapčiausius savo išgyvenimus, susiburia kavinėje. Visi knygos herojai savaip patirs, ką reiškia būti sąžiningiems: kai kam bus lemta nusivilti, o kai kam – netikėtai atrasti meilę.
Naujų atradimų nuolatos kupinas ir lietuvių literatūros klausikas Juozas Erlickas. Leidyklos „Tyto alba“ išleistoje knygoje „Mylimieji“ – prozos tekstai, atrinkti paties autoriaus. Rašytojas dalinasi buities ir būties pagrindais, įžvalgomis apie žmogų, šalį, pasaulį ir įvairius gyvenimo reiškinius. Čia ir praktiniai patarimai, kaip tvirtai išstovėti pučiant permainingiems ir ne visada palankiems vėjams, ir dar daug kitų egzistenciškai būtinų dalykų.
Gyvenimo prasmės kupinas ir austrų rašytojo bei aktoriaus „Visas gyvenimas“. Knygą išleido leidykla „Baltos lankos“, iš vokiečių kalbos išvertė Rūta Jonynaitė. Šis kūrinys primena didžiųjų literatūros klasikų kūrybą. Kaip Johno Williamso „Stouneris“ ar Ernesto Hemingwėjaus istorijos, tai skaidrus pasakojimas apie paprasto žmogaus gyvenimą, stiprų ryšį su gamta ir gebėjimą susitaikyti su vienatve, pastarojoje atrandant paguodą ir gyvenimo grožį.
Miego ir jaunystės mįslės
Norinčius leistis į paslaptingą mokslo pasaulį, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla ragina tai padaryti verčiant pirmuosius Matthew Walkerio knygos „Kodėl mes miegame“ puslapius. Šis autorių visame pasaulyje išgarsinęs bestseleris pasirodė 2017-aisiais, o šiemet buvo išverstas į lietuvių kalbą (iš anglų kalbos vertė Jovita Liutkutė).
Walkeris yra neurofiziologijos mokslų daktaras, Kalifornijos universiteto neuromokslų ir psichologijos profesorius, Miego bei neurovizualizacijos laboratorijos direktorius. Tarptautine sensacija tapęs kūrinys yra paremtas ekspertinėmis mokslinėmis įžvalgomis ir daugeliui skaitytojų atvers akis. Autorius knygoje pateikia revoliucingų žinių apie miego fenomeną, atskleisdamas, kaip jis veikia kiekvieną mūsų fizinės ir psichinės gerovės aspektą.
Ne mažiau intriguojanti ir australų genetiko Davido A. Sinclairo „Gyvenimo trukmė. Kodėl senstame ir kodėl tai neprivaloma“ (Iš anglų kalbos vertė Mantas Geležauskas). Šio leidyklos „Kitos knygos“ šiemet išleisto kūrinio autorių, nusipelniusį Harvardo medicinos mokyklos mokslininką, žurnalas „Times“ pavadino vienu įtakingiausių pasaulyje. Stabėtis neverta – D. A. Sinclairas knygoje pateikia drąsią naują teoriją, kodėl senstame, teigdamas, jog „Senėjimas yra liga ir ji – pagydoma“.
Kelionės po egzotinius kraštus ir Prahos požemius
Nors karantino sugriežtinimas apribojo galimybę laisvai keliauti po šalį, jau dabar planuoti vasaros išvykas kviečia leidyklos „Terra Publica“ knyga „Ypatinga Lietuva. Keliaujame po Lietuvos saugomas teritorijas“. Tai trečiasis atnaujintas kūrinio leidimas, kuriame autoriai ragina pažinti ir atrasti gražiausias mūsų krašto vietoves.
Jaunesniems ir vyresniems skaitytojams skirtoje knygoje ypač patraukliai pateikta informacija apie 5 Lietuvos nacionalinių parkų, 30 regioninių parkų ir 6 rezervatų lankytinas vietas su maršrutų žymomis, žemėlapiais, GPS koordinatėmis ir trumpais kiekvieno objekto aprašymais.
Leidykla „Baltos lankos“ dalijasi japonų autorės Hiro Arikawa kūriniu „Keliaujančio katino kronikos“ (išvertė Marijus Kriaučiūnas), pasakojančiu apie jautrią katino ir žmogaus draugystę – gerumo, pasiaukojimo ir besąlygiškos meilės istorija. Knyga, kurioje skaitytojai į pasaulį žvelgia sarkastiškomis keturkojo akimis, yra priminimas, jog net ir mažiausios smulkmenos gali suteikti laimės.
Pastarosios kupina ir nuotykių ieškotojos, keliautojos, kelionių organizatorės, fotografės ir rašytojos Eglės Aukštakalnytės Hansen knyga „Laukinė motina Gamta“ (leidykla „Tyto alba“). Ji kviečia į nepaprastai spalvingą, paslaptingą, ryškų ir įdomų pasaulį, kuris nustebins ir sužavės kiekvieną. Kelionių knyga, praturtina kokybiškomis pačios autorės darytomis laukinės gamtos nuotraukomis, nukelia į ekskursiją po egzotinius pasaulio kampelius ir leidžia susipažinti su nykstančiais bei retais gyvūnais.
Visiškai kitoks yra šiuolaikinio čekų prozininko, poeto ir filosofo Michalo Ajvazo „Kitas miestas“. Šį Lietuvos rašytojų sąjungos išleistą ir Vyto Dekšnio išverstą kūrinį galima pavadinti kerinčia urbanistine ode Prahai. Tai istorija apie keistą, sapnišką vietą, pilną šmėklų, ekscentriškų padarų, kalbančių gyvūnų ir stiklo statulų. Į ją galima patekti tik naktimis pro nedideles dureles, siauras gatveles ar bibliotekų koridorius. Čia po kojomis atsiveria slapti keliai, bibliotekos virsta džiunglėmis, o tiesiai priešais langus kyla vandenynų bangos.
Užburiantys herojai ir pasakojimo būdai
Federico Fellinio knyga „Intymus žodynas. Tekstai ir vaizdai“ (išleido leidykla „Odilė“, iš italų kalbos išvertė Audrius Musteikis) yra raktas, atveriantis geresnį supratimą apie didį menininką ir jo kūrybą, o kartu – ir praėjusį amžių. F. Fellinio kūrinys – tai grakštūs pasakojimai, nusakantys autoriaus patirtą, suprastą ir kurtą pasaulį. Knygoje pateikiamos poetiškos miniatiūros, kuriomis režisierius išsako savo požiūrį į kūrybą, religiją, politiką, meną ir menininkus, paradoksų kupiną gyvenimą, o atviras pasakojimo būdas ypač priartina skaitytoją prie intymios išpažinties.
Iš arti pažvelgti į kitą istorinę asmenybę – pirmąją Nepriklausomos Lietuvos valstybės ponią Sofiją Smetonienę – kviečia lietuvių autorių Jolitos Bernotienės bei Ingridos Jakubavičienės leidyklos „Aukso žuvys“ išleista knyga. Kūrinio herojei gyvenime buvo skirti dideli ir nevienareikšmiški vaidmenys: dvarininkaitė bei ūkvedė, žmona ir mama, Prezidento partnerė bei patarėja, diplomatė ir visuomenės veikėja, šeimininkė bei aistringa kortuotoja, bėglė ir emigrantė. Visas šias puses ir atskleidžia knyga „Ponios Smetonienės virtuvė“, į kurią kviečiami Lietuvos istorijai bei gastronomijai neabejingi skaitytojai.
Grafinių romanų žavesys
Besidomintys praeitimi, sužavėti liks ir vokiečių bei amerikiečių autorės Noros Krug komiksu „Heimat“. Šioje viso pasaulio literatūros kritikų įvertintoje dailininkės ir rašytojos grafinėje knygoje nuspręsta atskleisti ilgai slėptą tiesą apie tamsiąją šeimos istorijos pusę. Leidyklos „Aukso žuvys“ išleistame kūrinyje autorė siekia suprasti, ką reiškia turėti senelius vokiečius, kurie galėjo būti prisidėję prie nacių režimo žiaurumų. Skaudžius istorinius ir asmeninius II pasaulinio karo įvykius pasakoja itin išradingas knygos dizainas, kuriantis šeimos albumo įspūdį. Knygą iš anglų kalbos išvertė Gabrielė Bernotienė.
Lietuvos skaitytojų jau pamėgtas Izraelio intelektualo, istoriko Yuvalo Noah Harari bestseleris „Sapiens. Glausta žmonijos istorija“ (išleido „Kitos knygos“, iš anglų kalbos vertė Tadas Juras) atgimsta istorinio komikso pavidalu. Kuriant knygą „Sapiens. Žmonijos gimimas“ prie Harario prisidėjo komikso meno kūrėjai: Daniel Casanave ir David Vandermeulen. Priešingai nei tekstinis variantas, komikso žanras reikalauja kitų priemonių papasakoti istoriją: taip atsirado veikėjai gidai, kurie skaitytojams žaismingai ir su humoru paaiškina istorinius procesus.
Mažiesiems – kelionė į sapnus ir visatą
Mažiesiems knygų pasiūlymas itin platus. Jų įvairiausius sąrašus galima rasti ir žurnale „Rubinaitis“, ir įvairiuose IBBY Lietuvos skyriaus sąrašuose, verta pasidairyti ir Metų knygos rinkimų penketuke.
Tarp naujausių knygų vaikams – šviesus, lengvas ir puikiai surimuotas „Miegas“. Klausytis knygos teksto mažuosius skaitytojus kviečia kūrinio autorius Marius Marcinkevičius ir iliustruotoja Laura Tulaitė. Leidyklos „Tikra knyga“ šiemet išlestas kūrinys vaikus drauge su įvairiausias gyvūnais, angelais, gamyklomis bei traukiniais palengva nuskraidina į miego karalystę.
Pakilti dar aukščiau ragina „Kelionė po naktinį dangų“. Knygą parašė astronomijos bei kosmoso tyrinėtojas Stuartas Atkinsonas, į komandą pasikvietęs iliustratorių Brendaną Kearnėjų. Šio dueto kūrinyje vaikus po visatą ir naktinį dangų lydės katė Felicija. Ji pamokys surasti žvaigždynus, atpažinti Mėnulio fazes, patars, kaip tapti tikru žvaigždinėtoju. Knygą išleido leidykla „Debesų ganyklos“, vertė Viktorija Uzėlaitė.
Nors „Sniego sesė“ išleista jau pernai, jos negalime nepaminėti artėjant didžiausioms šventėms: viena žymiausių norvegų rašytojų Maja Lundė mažiesiems sukūrė nepamirštamą kalėdinę istoriją. Joje autorė dalijasi užburiančiu pasakojimu apie džiaugsmą ir liūdesį, netekimą tų, kuriuos labiausiai mylime, jų buvimą visuomet šalia. Tai sniego bei paslapčių kupina istorija, namus pripildanti švenčių stebuklo, gerumo ir kalėdinės nuotaikos. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“, o iš norvegų kalbos išvertė Alvyda Gaivenienė.
Kitas vaikus sužavėsiantis kūrinys – vokiečių autoriaus Bobo Konrado „Duoniukų karas“. Knygą išleido Lietuvos rašytojų sąjunga, iš vokiečių kalbos vertė Zita Baranauskaitė-Danielienė. Ši šmaikščiai papasakota istorija yra skirta 5–8 metų vaikams, bet prajuokins ir visus suaugusiuosius. Knygoje keliamas klausimas – ant kurios traškaus duoniuko pusės reikia tepti sviestą: šiurkščios ar lygios? Tokia netikėta problema sukiršino visą kaimelį, o pagrindiniai veikėjai bandys atkurti taiką ir išgelbėti savo atostogas.
Visgi pasaulį išvaduos meilė! Ne veltui talentingos rašytojos ir dailininkės Debi Gliori knygelė „Mylėsiu tave, kad ir kas nutiktų“ linksmai ir nerūpestingai atsako į sudėtingiausius vaikų klausimus (Išleido „Baltos lankos“, iš anglų k. vertė Saulius Repečka). Šis kūrinys yra šiltas bei jautrus padykusio mažojo lapiuko ir jo mamos pokalbis apie besąlyginę tėvų meilę.
Intriguojančios Estijos ir Vilniaus istorijos
Skaitytojai, vertinantys istorijos paslaptis, tikrai susidomės leidyklos „Aukso žuvys“ išleistu romanu „Žmogus, mokėjęs gyvačių kalbą“ (iš estų k. vertė Agnė Bernotaitė). Ši Estijos rašytojo Andrus Kivirähko knyga nuo pasirodymo 2007-aisiais spėjo nuvinguriuoti per visą Europą, susižerti daugybę apdovanojimų, o kritikai ją pavadino viena įdomiausių ir kontraversiškiausių estų šiuolaikinės literatūros kūrinių.
„Žmogus, mokėjęs gyvačių kalbą“ nukelia skaitytoją į apytikriai XIII a. Estiją, Kryžiaus karų ir slibinų metus. Tai pasakojimas apie senojo pasaulio susidūrimą su naujuoju ir jo sąlygotus virsmus.
Dar viena šios leidyklos siūloma knyga – istoriko ir publicisto Aurimo Švedo kultūrologinės eseistikos „Istoriko teritorija“. Tai tarpdisciplininėje erdvėje gimę 30 tekstų, kuriuose susilydo istoriosofiniai apmąstymai, nekonvencinės istoriografijos idėjos, ironiški ir jautrūs autorefleksijos fragmentai, visuomenės kritikos eskizai. Knygoje savitu mąstymo bei kalbėjimo stiliumi pasižymintis istorikas kalba apie XXI amžiaus žmogaus santykį su praeitimi, istorija ir atmintimi.
Savo ruožtu mylintiems ne tik istoriją, bet ir Vilnių, suderinti pomėgius siūlo rašytoja Gina Viliūnė. Jos knyga „Žmogžudystė batsiuvio dirbtuvėje“, kurią išleido „Tyto alba“, nukelia į XVI a. sostinės gyvenimą. Čia skaitytojui prieš akis skleidžiasi sodri to laikmečio Vilniaus panorama, sklidina istorinių detalių ir spalvingų miestiečių gyvenimo scenų, o miesto gatvėse ir užkaboriuose plėtojasi nuotykių pilna ir vis labiau įtempta detektyvinė istorija.
Visiškai kitoks urbanistinis paveikslas atsiveria Solveigos Masteikaitės ir Skirmantos Jakaitės knygoje „Įstabusis Vilniaus miestas“. Ją išleido leidykla „Aukso žuvys“.
Tai naujai, šiuolaikiškai „susapnuota“ ir papasakota legenda apie Vilniaus miesto įkūrimą, kurioje susijungia grafinės iliustracijos ir minimalistiškai glaustas, poetiškas tekstas. Jis kelia klausimus, į kuriuos įdomu ieškoti atsakymų. Pavyzdžiui, kaip atsiranda miestai? Nuo ko jie prasideda? Nuo akmens, nuo žodžio, nuo sutarties? Iš drąsos ar iš bailumo? Ar iš žiniuonio sapno? Autorės domisi, kas yra Vilnius, ir kviečia į miesto paieškas kartu leistis skaitytoją.
Į Naujuosius – su poezija
Guillaumas Apollinairas yra vienas didžiųjų XX a. pradžios prancūzų literatūros eksperimentatorių ir reformatorių, savitai perkūręs tradicinius poezijos stilius bei įtvirtinęs naujas formas. Todėl talentingo vertėjo Lino Rybelio parengta G. Apollinairo eilėraščių vertimų rinktinė „Mirabo tiltas“, pavadinta pagal vieną iš populiariausių poeto eilėraščių, lietuvių skaitytojui leis giliau susipažinti šio novatoriško rašytojo kūryba.
Leidykla „Tyto alba“ Naujuosius kviečia pasitikti su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Antano A. Jonyno eilėraščių rinkiniu. Jį sudaro nauji, 2018–2020 metais poeto parašyti sonetai. Knygoje rašytojo klasikinė forma ir skambesys paradoksaliai dera su ironišku, bet šiltu bei neabejingu žvilgsniu į pasaulį.
Tokio linkime ir visiems knygų skaitytojams!
