Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie lietuvių autorių knygas vaikams. Atėjusi nauja kūrėjų karta ne tik nukreipė tėvų dėmesį nuo verstinių kūrinių prie originalių, išpopuliarino iki tol nepopuliarius ar visai neleistus žanrus, išplėtė mažųjų skaitytojų gretas, bet ir ėmė žvalgytis už Lietuvos ribų. Jei prieš penketą metų nedažnas autorius pasvajodavo, kad jo knyga galėtų būti išleista kitose šalyse, dabar tai jau tampa įprastu reiškiniu, o vaikams kuriantys lietuviai ne tik leidžiami užsienio kalbomis, bet ir raško tarptautinius apdovanojimus.
Tyla prieš audrą
Nors mūsų šalies suaugusiųjų literatūra tarptautines duris pravėrė jau prieš kurį laiką, vaikų literatūra pro jas dirstelėjo palyginti neseniai. 2011 metais Lietuva buvo garbės viešnia svarbiausioje pasaulyje Bolonijos vaikų knygų mugėje, kur buvo žengtas didelis žingsnis, kad lietuvių kūrėjus atrastų užsienio leidėjai. Visgi prieš 2015 m. Lietuvos leidyklos dažniau rindavosi vertimus, o originalią literatūrą vaikams nuosekliai kūrė gerokai mažiau rašytojų nei dabar. Ryškesnį pėdsaką užsienyje paliko vos du – Kęstutis Kasparavičius ir Lina Žutautė. Didelė dalis knygų vaikams buvo orientuotos tik į lietuvių rinką, o neretai ir sunkiau išverčiamos, nes vyravo žodžių žaismas ir poetinis stilius.
Kęstutį Kasparavičių (Lietuvoje leidžia leidykla „Nieko rimto“) apskritai galima laikyti malonia išimtimi. Jis pirmiausia debiutavo Vokietijoje ir tik vėliau buvo pradėtas leisti Lietuvoje, o šiuo metu autoriaus kūryba išversta net į 27 pasaulio kalbas bei vis dar sėkmingai leidžiama daugelyje šalių. Tuo tarpu 13 kalbų skaičiuojanti Linos Žutautės „Kakė Makė“ (leidžia „Alma littera“) tapo nacionaline literatūros veikėja ir išpopuliarino paveikslėlių knygos žanrą. Taigi Kęstučio Kasparavičiaus ir Linos Žutautės knygų tarptautinis įdirbis plačiąja prasme padėjo pagrindus šiuo metu užsienyje populiarioms lietuvių knygoms.
Šturmas su lape priešakyje
Nauji vėjai vaikų literatūros padangėje pradėjo pūsti nuo 2014-ųjų. Tais metais išleistos pirmosios labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ organizuoto Nacionalinio vaikų literatūros konkurso knygos. Nors ir vertinamas dviprasmiškai, fondas atvedė į vaikų literatūrą dalį naujos kūrėjų kartos bei atkreipė dėmesį į originaliąją vaikų literatūrą. Čia debiutavo dailininkės Monika Vaicenavičienė, Inga Dagilė, Elena Selena, rašytojas Marius Marcinkevičius, kurių tolimesnės knygos dabar sėkmingai verčiamos į užsienio kalbas.
Daug prisidėjo atsinaujinęs Lietuvos kultūros institutas (buvęs Tarptautinis kultūros programų centras), kurio pagrindinė funkcija yra vykdyti Lietuvos kultūros sklaidą užsienyje. Institutas atliko ir atlieka svarbų vaidmenį pristatydamas Lietuvos stendus tarptautinėse knygų mugėse, Lietuvoje rengdamas užsienio leidėjų vizitus ir seminarus vertėjams, verčiantiems iš lietuvių į skirtingas pasaulio kalbas, taip pat koordinuodamas vertimų skatinimo programą. Reikšmingas ir Lietuvos leidėjų asociacijos, kuri organizuoja stendą Frankfurto knygų mugėje bei dalyvavimą kituose tarptautiniuose renginiuose, indėlis.
Vaikų literatūros atsinaujinimui įtakos turėjo ir 2013-ųjų spalį įkurta leidykla „Tikra knyga“, kuri pasiryžo leisti tik lietuvių autorių kūrybą vaikams, daugiausiai paveikslėlių knygas. Leidykla per keletą metų nuo įkūrimo išsigrynino leidybinę kryptį, kuriai būdingos meniškos, kartais net eksperimentinės iliustracijos, drąsesnės knygų temos, bei užsiaugino pasauliniame kontekste įdomų leidybinį sąrašą.
Vaikų literatūros suklestėjimą Lietuvoje žymi 2016 m. pabaigoje būtent šioje leidykloje išleista Evelinos Daciūtės ir Aušros Kiudulaitės paveikslėlių knyga „Laimė yra lapė“. Palankiu metu išleistą knygą iškart lydėjo sėkmė. 2018 m. Lietuva kartu su Latvija ir Estija Londono knygų mugėje turėjo dalyvauti kaip „Market Focus“ šalys, todėl 2017 m. į Vilniaus knygų mugę atvyko leidėjų iš Jungtinės Karalystės delegacija. „Thames & Hudson“ redaktorių lapė iškart sužavėjo, o įtakingos leidyklos anglų kalba išleista knyga (vertė Laima Vincė) netruko atkreipti ir kitų šalių leidyklų dėmesį.
Daugiausia kalbų prašnekusios knygos
1-2. Monika Vaicenavičienė „Kas yra upė?“ (Švedijoje išleido leidykla „Opal“, 2019 m.; Lietuvoje išleido leidykla „Tikra knyga“, 2020 m.)
Išleista arba bus išleista 13 kalbų: švedų (originalas), lietuvių, anglų, prancūzų, italų, arabų, ispanų, korėjiečių, rusų, bendrine kinų, tradicine kinų, turkų, somalių.
Tarptautinis pripažinimas: įtraukta į „dPictus“ 100 geriausių paveikslėlių knygų sąrašą 2020; dailininkė Pasaulio iliustracijų apdovanojimuose 2018 pripažinta naujuoju talentu bendroje ir vaikų kategorijoje; Šanchajaus knygų mugėje 2018 m. pelnė Leidėjų apdovanojimą; pateko į prestižinę Bolonijos knygų mugės 2018 iliustruotojų parodą; įtraukta tarp 100 išskirtinių paveikslėlių knygų Frankfurto knygų mugėse 2018 ir 2019 metais.
1-2. Evelina Daciūtė, Aušra Kiudulaitė „Laimė yra lapė“ („Tikra knyga“, 2016 m.)
Išleista arba bus išleista 13 kalbų: lietuvių (originalas), anglų, bendrine kinų, korėjiečių, arabų, rumunų, turkų, vakarų armėnų, rusų, ukrainiečių, slovakų, latvių, estų.
Tarptautinis pripažinimas: Mildred L. Batchelder apdovanojimas 2019 (JAV); pateko į prestižinę Bolonijos knygų mugės 2017 iliustruotojų parodą; įtraukta į prestižinį „White Ravens“ 2017 katalogą.
3. Marius Marcinkevičius, Lina Dūdaitė „Sivužas“ („Tikra knyga“, 2018 m.)
Išleista arba bus išleista 11 kalbų: lietuvių (originalas), korėjiečių, latvių, estų, rumunų, turkų, vakarų armėnų, graikų, slovėnų, rusų, ukrainiečių.
4. Jurga Vilė, Lina Itagaki „Sibiro haiku“ („Aukso žuvys“, 2017 m.)
Išleista arba bus išleista 9 kalbomis: lietuvių (originalas), anglų, vokiečių, prancūzų, italų, rusų, latvių, rumunų, lenkų.
Tarptautinis pripažinimas: nominacija tarptautinio Angulemo komiksų festivalio konkurse 2020 paauglių kategorijoje; įtraukta į prestižinį „White Ravens“ 2017 katalogą.
5. Benas Bėrantas, Vilija Kvieskaitė „Baubaimė“ („Nieko rimto“, 2018 m.)
Išleista arba bus išleista 8 kalbomis: lietuvių (originalas), vokiečių, suomių, latvių, graikų, turkų, rumunų, ukrainiečių.
Tarptautinis pripažinimas: įtraukta į prestižinį „White Ravens“ 2019 katalogą.
6-7. Benas Bėrantas, Vilija Kvieskaitė „Riešutortas“ („Nieko rimto“, 2017 m.)
Išleista arba bus išleista 7 kalbomis: lietuvių (originalas), vokiečių, prancūzų, graikų, turkų, rumunų, ukrainiečių.
6-7. Rasa Dmuchovskienė, Gintaras Jocius „Skruzdėliukas Nežiniukas“ („Jūsų Flintas“, 2015 m.)
Išleista arba bus išleista 7 kalbomis: lietuvių (originalas), latvių, estų, suomių, rumunų, azerbaidžaniečių, bendrine kinų.
8. Evelina Daciūtė, Inga Dagilė „Drambliai ėjo į svečius“ („Tikra knyga“, 2015 m.)
Išleista arba bus išleista 6 kalbomis: lietuvių (originalas), tradicine kinų, bendrine kinų, graikų, slovakų, rusų.
9. Lina Žutautė „Kakė Makė ir dantukų fėjos puota“ („Alma littera“, 2016 m.)
Išleista arba bus išleista 5 kalbomis: lietuvių (originalas), rusų, latvių, estų, bendrine kinų.
10-11. Marius Marcinkevičius, Aušra Kiudulaitė „Draugystė ant straublio galo“ („Tikra knyga“, 2017 m.)
Išleista arba bus išleista 4 kalbomis: lietuvių (originalas), prancūzų, tradicine kinų, rumunų.
10-11. Kęstutis Kasparavičius „Kaimynė už kampo“ („Nieko rimto“, 2016 m.)
Išleista arba bus išleista 4 kalbomis: lietuvių (originalas), latvių, bendrine kinų, lenkų.
Tarptautinis pripažinimas: pateko į „Nami Concours“ 2017 (Pietų Korėja) trumpąjį sąrašą.
Į sąrašą įtrauktos grožinės knygos, pirmą kartą išleistos nuo 2015 m. sausio 1 iki 2020 m. sausio 1 d. Siekiant objektyvumo neįtraukta 2015 m. išleista Kęstučio Kasparavičiaus knyga „Tinginių šalis“ (Lietuvoje išleido „Nieko rimto“, iš viso 11 kalbų). Nors ir pasirodė su nauju tekstu, ji pirmą kartą Vokietijoje išleista dar 1994 metais. Neįtraukta ir 2017 m. „Nieko rimto“ perleista to paties autoriaus „Meškelionė“ (8 kalbos), nes tai iš esmės atnaujinta bei papildyta 2010 m. „Baltų lankų“ leista knyga.
Jau minėtos „Kakės Makės“ knygos išverstos arba verčiamos į 13 kalbų, tačiau beveik visi teisių pardavimai – iš pirmųjų knygų, išleistų dar iki 2015 m. („Kakė Makė ir Netvarkos nykštukas“, „Kakė Makė ir didelė Tamsa“, „Kakė Makė ir svajonių gimtadienis“), todėl į dešimtuką pateko tik „Kakė Makė ir dantukų fėjos puota“.
Išskirtinai reikėtų pažymėti lietuvių kilmės JAV rašytoją Rūtą Šepetys, kuri visame pasaulyje išgarsėjo istoriniu romanu „Tarp pilkų debesų“ (angl. „Between Shades of Gray“, 2011 m. išleido „Philomel Books“). Jos romanai išversti į daugiau nei 40 kalbų ir skaitomi daugiau nei 60 šalių. 2016 m. pasirodė autorės knyga „Druska jūrai“ (anglų kalba išleido „Philomel Books“, o lietuviškai – „Alma littera“). Ji neabejotinai būtų pirmoje sąrašo vietoje, tačiau priskiriama pereinamajai literatūrai tarp paauglių ir suaugusiųjų literatūros. Tuo tarpu sąraše esančios knygos patenka į knygų vaikams kategoriją.
Priežasčių beieškant
Natūralu, kad knygų sėkmė užsienyje nenutinka savaime, tam reikalingas kryptingas leidyklos ir (arba) leidybos agento darbas. Tą rodo ir knygos „Kas yra upė?“ pavyzdys, su kuria dirba didelę tarptautinę patirtį sukaupusi švedų leidykla „Opal“. Iki maždaug 2017 m. knygas vaikams leidžiančių Lietuvos leidyklų atstovai su retomis išimtimis Bolonijos, Frankfurto ar Londono knygų mugėse lankydavosi beveik vien tik ieškodami naujų verstinių knygų, tad iš esmės visos sąraše nurodytos knygos parduotos užsienio leidykloms per pastaruosius trejus metus.
Kiekviena knyga turi savo kelią ir atskirą istoriją, tačiau ieškant priežasčių, kodėl būtent šios knygos sulaukė daugiausiai susidomėjimo pasaulyje, į akis krinta vienas bendras bruožas – visose knygose labai svarbios iliustracijos. Vienos išsiskyrė pasaulyje madingu iliustravimo stiliumi, o kitos labiau taikėsi prie tradicinės estetikos. Užsienio leidėjams kur kas paprasčiau rinktis knygas pirmiausia pagal vaizdų kalbą, o ir išversti trumpesnį tekstą iš lietuvių kalbos paprasčiau. Tematiniu požiūriu šios knygos kalba apie bendrąsias vertybes: draugystę, emocijas, pasaulio pažinimą, kasdienius nutikimus.
Atskirai reikėtų paminėti šiame kontekste išsiskiriančią „Sibiro haiku“. Nors tai ir pirmasis lietuviškas grafinis romanas, jis labai aukšto lygio ir pasirodė itin įdomus bei aktualus tokių šalių kaip Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Italija leidėjams. Nors iš pažiūros pasakojama lietuviška tremties istorija, knyga iš tiesų perteikia universalias patirtis. Kad užsieniečiams įdomu versti lietuviškas knygas apie tam tikrus istorinius periodus, rodo ir suaugusiųjų literatūros pavyzdys (Alvydo Šlepiko „Mano vardas Marytė“, Rimanto Kmitos „Pietinia kronikas“, Kristinos Sabaliauskaitės „Silva Rerum“ ir kt.).
Šviesi ateitis
Knygų vaikams kūrėjai lietuviai, ypač dailininkai, Bolonijos, Frankfurto ir kitose svarbiose mugėse sulaukia vis daugiau susidomėjimo. Pastaraisiais metais kasmet bent po vieną dailininkę atrenkama į prestižinę Bolonijos knygų mugės iliustracijų parodą (2020 m. Lina Itagaki, 2019 m. Rasa Jančiauskaitė, 2018 m. Monika Vaicenavičienė, 2017 m. Aušra Kiudulaitė). Šanchajaus knygų mugės organizuojamame „Auksinio vėjo malūnėlio“ (angl. „Golden Pinwheel“) konkurse, kuriame apdovanojami geriausi jaunieji iliustruotojai, į trumpąjį sąrašą 2019 m. pateko Tania Rex, o 2018 m. – Monika Vaicenavičienė (ji laimėjo ir Leidėjų apdovanojimą). Iliustruotojų sėkmę vainikavo Rasa Jančiauskaitė, kuri šiemet sukūrė Bolonijos knygų mugės vizualinį identitetą ir neabejotinai įeis į istoriją jau vien dėl to, kad tai buvo pirmoji virtuali Bolonijos knygų mugė. Iš šių ir kitų lietuvių kūrėjų neabejotinai dar sulauksime naujų knygų, kurios pretenduos užkariauti pasaulį.
Net ir labai gerai knygai surinkti 10 kalbų sąrašą vidutiniškai užtrunka 2–3 metus, tad praėjus šiam laikui galima tikėtis naujų žvaigždžių, tačiau tikėtina, kad ir šiuo metu sąrašo viršūnėje esančios knygos sustiprins savo pozicijas. Leidyklos atsigręžia į vietinių autorių knygas vaikams, nes suprantama, kad šie kūrėjai savo patirtimis arčiau skaitytojų ir tuo pat metu niekuo nenusileidžia tarptautiniams autoriams. Vietinė kūrėjų bendruomenė su metais taip pat stiprėja, ją stiprina įvairūs bendradarbiavimo projektai, „Vaikų knygų salos“ festivalio metu organizuojamas knygų kūrėjų vakaras, dalyvavimas užsienio knygų mugėse.
Apie visa tai pagalvojus tampa aišku – lietuvių autorių knygų vaikams laukia labai šviesi ateitis.
Straipsnio autorius:
Benas Bėrantas (g. 1989) yra nepriklausomas vaikų literatūros agentas, rašytojas, vertėjas. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete baigė Leidybos studijas. Leidybos agentu dirba nuo 2017 metų, dalyvauja Bolonijos, Frankfurto, Londono ir kitose tarptautinėse knygų mugėse.
Šaltinis: skaitymometai.lt
