Šiandien švenčiame Pasaulinę knygos ir autorių teisių dieną. Sveikiname ir apkabiname ne tik savo mylimiausius rašytojus, tačiau ir vertėjus, redaktorius, dailininkus, korektorius, maketuotojus ir visus visus su knyga dirbančius žmones!
Didžiausia dovana jiems – matyti skaitančius žmones. O ką skaito jie patys?
Giedrė Kadžiulytė, leidykla „Apostrofa“
Dar nuo vakar skaitau Tadeuszo Różewicziaus poeziją. Tiesiog pasiilgau, išsitraukiau iš lentynos „Vanduo puodelyje", jaučiau, kad tiks šioms dienoms. Taip ir buvo:
Iš eilėraščio „Tai kas kad sapne"
<...>
palengva viskas
grįžta į vėžes
Turistai neatsisako
nusipirktos kelionės
tai žiūrima tai kelia adrenaliną
„žiūrimumas" viršija rekordus
rašau ant vandens
rašau smėly
iš saujelės likusių žodžių
iš kelių sakinių paprastų
kaip dailidės proza
iš kelių nuogų eilėraščių
statau arką
kad nors ką išgelbėčiau
nuo tvano
kuris mus užklumpa
vidury baltos dienos
arba vidury nakties
nuplauna nuo žemės paviršiaus
statau savo arką
girtą laivą
popierinį laivelį
su raudonomis
juodomis burėmis
Tai kas kad sapne
Vroclavas, 2004–2005
Prieš kelias dienas skaičiau Philip Roth „Kiekvienas žmogus“ ir nuolat paskaitau iš F. Pessoa „Nerimo knygos“.
Audronė Macijauskienė, leidykla „Alma littera“ skaito Donnos Tart „Dagilį“.
Leidyklos „Aukso žuvys“ damos skaito:
Yoko Ogawa „Begalinė lygtis“, Māra Zālīte „Penki pirštai“, Eka Kurniawan „Grožis kaip žaizda“, Timothy Snyder „Apie tironiją“, A.A. Milne „Pūkuotuko pasaulis“, Wilhelm Hauff „Šaltoji širdis“.
Leidyklos „Baltos lankos“ žmonės skaito:
Alfonsas Nyka Niliūnas „Dienoraščio fragmentai“, Albert Camus „Maras“, John Berger „Mes susitinkame čia“, K. Milwood Hargrave „Malonės“, Yoko Ogawa „Begalinė lygtis“.
Ramunė Landsbergienė, leidykla „Dominicus Lituanus“
Vakarais skaitau tirštą ir sodrų Roberto Bolaño „2666“. O dienom pozuot vienai nepavyksta. Tas skaitymas šiuo metu ir nelabai... Vėjai išpučia galvą, tai labai greitai mintys nušoka pavėjui.
Aira Leonidovna, leidykla „Kitos knygos“:
Ką tik perskaičiau. Yanis Varoufakis „Pokalbis su dukra apie ekonomiką“. Yanis Varoufakis be jokios arogancijos pasakoja rinkos visuomenės istoriją ir kalba apie dabartį. Knyga mane pamokė, kad mūsų ekonomika - ypač takus dalykas, tai absoliuti tiksliojo mokslo priešingybė - ir kad bendra ekonominė situacija labiausiai priklauso nuo pasitikėjimo ir tikėjimo, kad BUS gerai. O tas tikėjimas perduodamas kaip virusas. Rašoma, kaip panaikinus baudžiavą Anglijoje atsirado samdomo darbo suvokimas: daug staiga laisvais tapusių baudžiauninkų turėjo tapti verslininkais arba darbininkais. Dėstoma, kuo skyrėsi 1929 ir 2008-ųjų krizės, kaip pinigai imami tiesiog iš oro - iš ateities. Ekonomistas Varoufakis, priešingai nei daugelis jo kolegų, savo darbo sritį aiškina visai be jokios pozos ir be sunkių terminų atskleidžia kapitalizmo veikimo principus. Jis mano, kad būtina demokratijos sąlyga yra geras ekonomikos supratimas. Ekonomiką suprasti turi ne vien ekonomistai ir ši knyga padeda, užveda ant kelio.
Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos žmonės
Giedrė Šorienė: „Pats metas pagaliau perskaityti Undinės Radževičiūtės „Grožio ir blogio biblioteką“!
Milda Kičaitė: „Dabar skaitau Tomo Staniulio noveles. Ilgesniems tekstams vis dar trūksta susikaupimo, o ir novelės keistokos, daug blaškymose jose. Tai lygu lygu.“
Lolija Spurgienė: Skaityklėje pradėtos kokios 6-7, prie ausies ant sofos atbrailos dar kokių 10.
Dalia Linkevičiūtė skaito Jurgos Ivanauskaitės „Pakalnučių metai“: „Vieną rytą pagalvojau, kad labai norėčiau vėl perskaityti Ivanauskaitės novelę „Kada ateis Godo?“, o dabar nebegaliu atsitraukti nuo šitos knygos. Ji nuostabi.“
Tėtis Gediminas ir sūnus Oskaras Pulokai: „Skaitau Kim Leine „Amžinybės fjordo pranašai“: be galo keistos atmosferos, tačiau siurbte įsiurbianti į save knyga apie XVIII amžiaus Grenlandiją. Tuo metu Oskaras domisi skoningai iliustruota knygele „Auksinis narvelis“.
Saulius Repečka: „Šiuo metu skaityklėje skaitau vienuolio Yongey Mingyur Rinpoche knygą „In Love with the World“.
Rašytojų sąjungos leidyklos anūkas Danielius dažnai keliauja į „Spindintį miestą“. Jis žino, kad aš turiu tave, o tu turi mane. Neprapusim.
Nijolė Kuolienė, leidykla „Odilė“
Skaitau Fernando Pessoa „Nerimo knyga“. Ramybės kupina knyga, kad tik ilgiau nesibaigtų!
Daiva Rudytė, leidykla „Tikra knyga“:
Nuostabaus grožio, užburiantis ir jautrus Hannah Kent romanas „Paskutinės apeigos“. Lėtai, taupiai dėliojant žodžius pasakojama istorija apie mirties nuosprendžio laukiančią moterį, bet kokia kaina norėjusia išlaikyti asmeninę laisvę, ir apie įstatymus, kurie bejėgiai prieš tikrąsias žmogiškąsias patirtis.
Šiam karantino ir nežinomybės laikotarpiui šie Salmano Rusdie memuarai „Džozefas Antonas“ puikiai tinka. Vos mėnesį įkalinti savo namuose rodos bet ką atiduotume už laisvę gyventi kaip anksčiau. O kaip gyventi su žinia apie „mirties nuosprendį“ ir visišką izoliaciją, trukusią 13 metų?
Leidyklos „Tyto alba“ žmonės
Raminta: Skaitau baigiamąją išmintingosios Jane Gardam trilogijos dalį „Meilužis". Šios trilogijos rafinuotumas slypi tame, kad su kiekviena jos dalimi istorija įgauna naujų spalvų ir briaunų. Akivaizdu, ši rašytoja – daugialypės perspektyvos meistrė, parodanti, kad kiekvienas gyvenimą suvokiame kitaip ir kad gyvenime nėra nesvarbių veikėjų. Į lietuvių kalbą šią trilogiją išvertė Danguolė Žalytė-Steiblienė.
Jolita: Seniai dairiausi į Majos Lundes „Vandens istoriją“. Dabar turiu progą. Ir kad žinotumėt, kaip man patinka!
Giedrius: Kevin J. Lynch „Nediplomatiški britų diplomato memuarai“. Linksma ir įdomi knyga. Kol karantinas, po pasaulį keliauju šitaip.
Nijolė: Jordan B. Petersson „12 gyvenimo taisyklių“. Prasmingą knygą vertina ir katė.
Bronius: Garth Stein „Mano šuniškas gyvenimas arba kaip aš tapau šunimi“. Šeimininkui tik per karantiną, o man visą laiką toks...
Jūratė. Dabar skaitau knygą, kuri dovanoja Turkijos spalvų, kvapų ir skonių puokštę, supažindina su ta Stambulo puse, kurios kaip turistas nepamatysi... Keliauju kartu su jo heroje Leila po jos vaikystę, uodžiu rytietiškus aromatus, matau, ką regėjo ji, ir pažindinuosi su jos draugais bei jų istorijomis... Elif Shafak „10 minučių 38 sekundės šiame keistame pasaulyje“.
Jurgita: „Mano labai mėgstamas leidimas, 2 tomai su graviūrom. Vaikystėj daug kartų abu tomus esu perskaičius. Smagu mėgstamas knygas skaityti iš naujo.“
Brigita Paulauskienė „Nusipiešk gyvenimą, kokio nori“. Puiki knyga įtampai sumažinti. Jei nesinori užsiimti rimtomis savo fraktalų analizėmis, galima tiesiog paleisti mintis ir paišyti, kur ranka veda. Tikra terapija! Kaip tik tą mes ir veikiame namuose šiuo įtemptu metu. Itin geras būdas užimti mažuosius išdykėlius. Sudėtingas žodis fraktalai jiems tampa makaliūze – ir nuo to tik dar smagiau :)
Arūnas Gudinavičius, Vilniaus universiteto leidykla
Skaitau visas iš karto, pagal nuotaiką:
- Keith Houston. The Book: A Cover-to-Cover Exploration of the Most Powerful Object of Our Time(W. W. Norton & Company, 2016) – detali knygos popieriaus, teksto šrifto, iliustracijų bei formos istorija.
- Peter Ginna (sudarytojas). What Editors Do: The Art, Craft, and Business of Book Editing(University of Chicago Press, 2017) - knygos redaktoriaus darbas besikeičiančioje leidybos rinkoje, požiūriai ir patirtys.
- Publishing Research Quality, Vol 36 (Springer, 2020) - moksliniai tyrimai leidybos srityje.
Leidyklos „Lapas“ merginos
Aistė: Rem Koolhaas “Project Japan. Metabolism Talks”
Ūla: Marcel Proust “In Search of Lost Time”
Aurelija: Claire Bishop “Radical Museology” ir Bruno Munari “Design as Art”
Austė skaito Šventąjį raštą
Dangė: Ray Bradbury „451° Farenheito“
LLA direktorė Rūta
Šaunu du zuikius: skaitau ir lavinu anglų kalbą. Man poezija visada turi būti šalia, o Henrikas Radauskas šioms dienoms šviesus. „The Overstory“ jau galima skaityti ir lietuviškai („Medžių istorija“), bet labai tikiuosi, kad kažkam norėsis išversti ir išleisti Bernardine Evaristo knygą „Girl, women, Other“.
Rašytojas ir literatūros agentas Benas Bėrantas skaito Lauren Groff „Florida“.
