Šiuo metu LR Seime svarstomas vienas svarbiausių dokumentų – 2019 m. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biužetų įstatymo projektas. Koks klausimas yra esminis literatūros lauko žmonėms – bibliotekininkams, rašytojams, leidėjams, bet labiausiai, turbūt, bibliotekų lankytojams? Žinoma – kokios lėšos biudžete numatytos bibliotekų fondų formavimui ir kiek leidinių kitais metais galės įsigyti Lietuvos viešosios bibliotekos.
2018 metais bibliotekų fondams formuoti buvo skirta 2054000 EUR, tokia pati suma numatyta ir kitiems metams. Atrodytų, suma nemenka. Tačiau padalijus iš gyventojų skaičiaus, vienam žmogui bibliotekoms knygoms įsigyti tenka 0.72 EUR per metus. Palyginimui: Estijoje tenka 2.32 EUR, Suomijoje – 8.13 EUR. ES šalių vidurkis – 1.22 EUR.
2017 m. atlikto tyrimo „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“ ataskaitoje rašoma: „populiariausias būdas prisidėti prie viešųjų bibliotekų veiklos – dovanoti knygas. Knygas bibliotekoms dovanoja 7% mažų vietovių gyventojų. Palyginti su 2014 metais, padaugėjo knygas bibliotekoms dovanojančių mažų miestelių ir kaimų gyventojų.“ Matyt, šis faktas rodo, jog žmonės aiškiai suvokia, kad knygų bibliotekose yra nepakankamai ir jie patys imasi užduoties suformuoti savo bibliotekų fondus.
Po 2016-ųjų – Bibliotekų metų, kai fondams formuoti buvo pridėti papildomai 300 tūkst. eurų, situacija lyg ir turėjo pagerėti, tačiau vis dar neretai prie populiariausių knygų stovi 30 žmonių eilė. Norimos perskaityti knygos laukiama ir mėnesį, ir pusę metų. Kai kurios bibliotekos teigia nė nepajutusios to padidėjimo. Verta paminėti ir tai, kad nemažai knygų yra nurašoma dėl įvairių priežasčių – bibliotekose kygos yra skaitomos, eina iš rankų į rankas, tad jos greičiau susidėvi, dalis pasensta ir morališkai.
Įvairios skaitymo skatinimo veiklos ir iniciatyvos atlieka savo darbą – tyrimo ataskaitoje rašoma: „Nė vienos knygos per metus neperskaito maždaug kas trečias Lietuvos gyventojas ir tokių gyventojų 2014-2017 m. sumažėjo, tačiau, atitinkamai, padidėjo perskaitančių 3-6 knygas gyventojų dalis, kuri 2017 metais yra 27%, o 2014 m. buvo tik 22%.“ Tačiau Estija ir Latvija mus lenkia ir šiuo kriterijumi. „2013 metų Eurobarometro duomenimis, Lietuvoje bent kartą per paskutinius 12 mėnesių knygą skaitė maždaug du trečdaliai gyventojų, ir šis rodiklis daugiau mažiau atitinka Europos Sąjungos vidurkį (bent kartą per pastaruosius 12 mėnesių skaitė knygą, LT: 66%, ES27: 68%). Latvija bei Estija pagal šį vidurkį Lietuvą lenkia (LV: 72%, EE: 78%).“
Pastaruosius dešimt metų stebima tendencija, jog lietuviai perskaito vis daugiau lietuvių autorių knygų. Tokia pati situacija yra ir Estijoje, ir Latvijoje – nacionaliniai autoriai išsikovojo savo vietą tarp skaitytojų. Matyt, ženkliai prie to prisidėjo ir įvairios akcijos (Metų knygoos rinkimai, Lietuva skaito!, Kūrybiškiausių knygų dvyliktukas), rašytojų susitikimai su skaitytojais bibliotekose, mokyklose ir bendruomenėse. „Tie, kurie skaito knygas, per metus vidutiniškai perskaito 10 knygų, iš kurių 6 – lietuvių kalba parašyti grožinės literatūros kūriniai. Palyginti su 2014 metais, lietuvių kalba parašytos grožinės literatūros populiarumas išaugo.“ – teigiama tyrimo ataskaitoje.
Pasak šio tyrimo, viešųjų bibliotekų veikla žmonės yra patenkinti. Jose per pastaruosius 12 mėnesių „apsilankė maždaug kas trečias Lietuvos gyventojas (31%). Kiek mažiau nei pusė jų – nuolatiniai bibliotekų lankytojai, bibliotekų paslaugomis pasinaudojantys bent kartą į 2 mėnesius.“ Ar tiesa, ar mitas yra tai, jog žmonės bibliotekose lankosi dėl interneto prieigos, edukacinių renginių, parodų? Pagrindinis lankymosi bibliotekoje tikslas vis dėlto – pasiskolinti knygų (25% respondentų per pastaruosius 12 mėnesių ėmė knygas iš bibliotekos, kai tuo tarpu tik 9% lankėsi renginiuose, 12% naudojosi bibliotekoje internetu), tačiau tuo pačiu net 29,5 proc. apklaustųjų viena iš priežasčių, dėl ko vengia lankytis bibliotekose, nurodė pasiūlos stoką.
Lietuvoje bibliotekų fondai atnaujinami rečiau nei Europos Sąjungoje, nuolat trūksta populiariausių knygų, o tiesiogiai bibliotekoms skiriamas finansavimas dažniausiai nukreipiamas į pastatų renovaciją, modernizavimą, bet ne į fondų atnaujinimą: net ir pasibaigus ekonominei krizei, finansavimas bibliotekų fondams formuoti nuolat svyravo, tačiau iki šiol 2008-ųjų metų lygio taip ir nepasiekė. Dabar neįtikėtinai skamba, jog 2008 metais bibliotekos pasipildė 417 687 leidinių egzemplioriais (palyginimui: 2017 metais – 245.357 egz.). Net ir skyrus tą pačią sumą kaip ir 2008 metais, tiek pat knygų nebūtų įmanoma nupirkti – juk knygos kaina per dešimt metų kito. Augo knygos parengimo, spaudos, popieriaus kainos, tad ir vidutinė vieno įsigyjamo egzemplioriaus kaina nuo 6.03 EUR 2008 metais paaugo iki 7.97 EUR 2017-taisiais.
Neturime kuo didžiuotis nelegalaus turinio sklaidoje – pagal piratavimo mastus Lietuva yra trečia pasaulyje. Neturėdami patogaus priėjimo prie įvairaus ir naujo turinio bibliotekose, daugelis skaitytojų naudojasi nelegalių šaltinių paslaugomis. Nors tyrime įvertinama, jog daugiau skaitoma elektroninių leidinių (15% respondentų 2014 m. ir 21% respondentų 2017 m.), sunku pasakyti, ar legalų, ar nelegalų turinį nurodė respondentai. Nelegalios svetainės dažniausiai yra profesionaliai parengtos, jose yra didelė knygų įvairovė, jos nėra brangios – paprastai už vieną eurą galima skaityti tiek knygų, kiek nori. Tačiau leidėjams ir autoriams padaromi nuostoliai yra milžiniški, tad kviečiame skaitytojus būti budriais ir palaikyti savo autorius, o ne sukčius, ir knygas skaityti bibliotekose, skolintis iš draugų ar įsigyti, skaityti jas legaliais būdais.
