Leidyklos veikla prasidėjo 1993 metais, netoli šv. Onos bažnyčios esančiuose senuosiuose akademijos rūmuose, mažame skliautuotame kabinete, rengiant pirmąjį periodinį mokslo leidinį „Acta Academiae Artium Vilnensis“ (liet. Vilniaus dailės akademijos darbai), spausdinantį mokslinius straipsnius, dailėtyros darbų recenzijas ir kitą dailės tyrimams aktualią medžiagą. Praėjusių metų rudenį buvo šventiškai pasitiktas jau 100-asis šio leidinio numeris.
2000-aisiais išsiplėtusi leidykla įsikūrė pačiame Vilniaus centre, buvusiuose Gardino regento Valentino Gureckio XVIII a. rūmuose, kur akį traukia atidengtos freskos. Būtent čia ir susitikome su VDA leidyklos vadovo pareigas einančiu Mariumi Iršėnu. Kiti leidyklos „varikliai“, kurių dėka rengiamos knygos išvysta dienos šviesą: redaktorė Teresė Valiuvienė, dailininkai Rasa Janulevičiūtė ir Martynas Gintalas, už knygų platinimą bei reklamą atsakingos Eglė Telyčėnienė ir Stasė Butrimienė – dirba ne visu etatu. Vilniaus dailės akademija leidyklai suteikia užuovėją, pasirūpindama baziniais dalykais ir patalpomis, o leidiniams finansavimo yra prašoma iš Kultūros ar Mokslo tarybų, kitų fondų bei privačių remėjų.
VDA knygos pasižymi gausiomis iliustracijomis, detaliai aptariamas yra kiekvienas meno albumo ar monografijos puslapis. Neskubriai tekantis darbas kartais užtrunka ir iki dešimties metų vienai knygai parengti. Būtent tiek laiko prireikė paruošti naujausią leidyklos kūrinį – didelės apimties Antano Kučo monografiją. Galima išskirti ir Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo proga išleistą prof. Juozo Galkaus „Lietuvos Vytį“ – plačiosios visuomenės susidomėjimo sulaukusią knygą, kurios kūrybinis procesas užtruko anaiptol ne vienerius metus.
M. Iršėnas pripažįsta, kad nepaisant to, jog ant kulnų nuolat mina atsiskaitymo terminai, ilgalaikių kūrybinių projektų procesas yra ne mažiau svarbus už galutinį rezultatą. Per tą laiką knygos rengimas neretai išauga į draugiškus santykius su pačiu autoriumi ar net jo šeimos nariais, o bendravimas su asmenybėmis visuomet įsimena, praturtina. Iš kitos pusės, nuolatinis perfekcionistinis maketo tobulinimas lygiagrečiai augina lyg ir baimę užbaigti. Pasitaiko, kad kūrybinius procesus pertraukia pauzės – ligos, menininkų netektys ar paties autoriaus apmąstymai. Užtrukus darbams, vis tobulinant būsimo leidinio turinį, formalūs įsipareigojimai kelia įtampą. Tačiau Marius Iršėnas teigia prie to jau baigiantis priprasti: „Neslėpsiu, kad parašome daug prašymų atidėti numatytus terminus, tačiau per tiek metų jau yra užaugusi stora oda.“
VDA leidyklos naujos knygos skaitytojo dėmesį patraukia recenzijomis arba savo išvaizda. Išskirtinio dizaino knygos dažnai pelno apdovanojimus konkursuose: kasmet yra bent jau paminimos gražiausiųjų rinkimuose Vilniaus knygų mugėje. O štai Margaritos Matulytės monografijai „Nihil obstat: Lietuvos fotografija sovietmečiu“ sukurtas Tomo Mrazausko dizainas įvertinimą pelnė net Leipcigo knygų mugėje.
Marius Iršėnas, save įvardijantis kaip tarpininką tarp menotyrininkų ir dailininkų susitikimų knygose, yra baigęs istorijos studijas su archeologine pakraipa. Kadangi domėjosi senąja, akmens amžiaus daile, tad ir disertaciją apie priešistorinį meną apsigynė VDA. VDA leidykla yra glaudžiai susijusi su Dailėtyros institutu, tad Marių kaipmat įtraukė į savo veiklą. Pirmasis jam patikėtas darbas – surinkti kompiuteriu tekstą būsimai knygai, nuvykus pas garbaus amžiaus buvusį akademijos profesorių į svečius. Ir dabar direktoriaus pareigos pačios įvairiausios – nuo pirminės idėjos išplėtojimo iki logistikos. Būna, kad norėdamas pagelbėti kolegoms, dėželę knygų pats pristato knygynui.
Šiuo metu daugiausia VDA leidyklos knygų įsigyjama internetinėje knygų platintojo patogupirkti.lt parduotuvėje, o anglų kalba išleidžiamų knygų – svetainėje amazon.com.
Nedidelis kolektyvas per metus parengia apie 20 leidinių. Nuo brošiūrėlių iki storiausių meno albumų išleidžiančios leidyklos tiražai svyruoja nuo 50-ies (akademijos vidiniam naudojimui skirtų leidinių) iki 300 ar 500 egzempliorių. Tik keliasdešimt leidinių per įmonės gyvavimo istoriją buvo išleisti tūkstantiniu tiražu. Pasitaiko, kad siauresnio profilio leidinių kasmet nuperkama vos po penkis ar dešimt vienetų. Tokiu atveju leidinys yra rengiamas ir saugojamas būtent tiems keliems konkrečios knygos ieškosiantiems žmonėms. Tokie skaitytojai suteikia prasmę nuoširdžiam ir daug jėgų reikalaujančiam darbui, nes „ne visos knygos turi būti lyg per kelias valandas išperkamos karštos bandelės“.
Teksto auktorė Indrė Valantinaitė
Nuotraukų autorė Olga Posaškova
