Apžvelgdama bibliotekos leidybinės veiklos raidą, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Leidybos skyriaus vadovė Jūratė Bičkauskienė patikslina, kad bibliotekos leidybinės veiklos užuomazgų galima įžvelgti gerokai anksčiau. Pavyzdžiui, 1949 m. pasirodė dabartinio bibliotekos žurnalo „Tarp knygų“ pirmtako – biuletenio „Bibliotekų darbas“ – pirmasis numeris, bibliotekos rotatoriumi išspausdintas 190 egz. tiražu. Leidinys buvo skirtas „metodiniams bibliotekinio darbo klausimams nušviesti“. Iš pradžių jis ėjo nereguliariai, net ne kasmet, tik nuo 1960-ųjų buvo pradėtas leisti periodiškai, o nuo 1961 m. – kiekvieną mėnesį. „Bibliotekų darbo“ leidyba buvo tęsiama ir bibliotekai 1963 m. persikėlus į Vilnių.
Nors biuletenis „Bibliotekų darbas“ ir daugybė kitų sovietmečiu pasirodžiusių bibliotekos leidinių šiandienos žvilgsniu tėra to meto ideologinių nuostatų atspindys, esama publikacijų, kurios išlaikė laiko išbandymus. Tarp tokių – „Bibliotekų darbe“ spausdinti knygotyros tematikos straipsniai, spaudos istorijos tyrinėjimai, kultūros paveldui skirtų knygų pristatymai, pirmieji Lietuvos atstovų įspūdžiai iš Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) sesijų (tuomet vykta su Sovietų Sąjungos delegacija). Paminėtini leidiniai, atskleidžiantys nežinomus spaudos, bibliografijos, literatūros, bibliotekų istorijos puslapius: pavyzdžiui, Valerijos Vilnonytės parengta bibliografija „Kazys Boruta, 1920–1976“ (1978); Vlado Žuko studija „Lietuviškieji literatūros bibliografijos šaltiniai“ (1979); Domo Kauno mokslinis darbas „Mažosios Lietuvos bibliotekos (iki 1940 metų)“ (1987).
Po 1990 m. drauge su bibliotekos funkcijų bei struktūros pokyčiais kito ir jos leidybinės veiklos turinys bei sąlygos. Nors biblioteka, kaip buvo, taip ir liko valstybine institucija, neužsiimančia komercija ir vykdančia iš esmės tik finansiškai valstybės remiamą leidybinę veiklą, jos Leidybos skyriaus techninė įranga, įstaigos spaudos bazė 1990–1992 m. nebeatitiko sparčiai technologine prasme modernėjančių leidybos Lietuvoje galimybių. Kaip leidėja, biblioteka pajuto tiesioginį laisvosios rinkos kūrimosi ir privatizacijos procesų poveikį. Steigiantis naujoms spaustuvėms, prekybos ir platinimo įmonėms, vėrėsi pasirinkimo galimybės, tačiau drauge sparčiai augo paslaugų bei prekių kainos, kurios ne visada buvo prieinamos biudžetiniam leidėjui. Didėjo įvairaus turinio profesinės literatūros paklausa, bet rinka ėmė diktuoti mažus jos tiražus, taip labai pakeldama leidinių savikainą.
Atsinaujinimas nebuvo lengvas. Akivaizdžiausiai atgimė profesinis biuletenis „Bibliotekų darbas“. Redakcija laikėsi nuostatos, kad bibliotekininkams skirtame žurnale turėtų atsirasti daugiau vietos įvairesnės kultūrinės ir literatūrinės tematikos straipsniams, taip pat nuspręsta keisti pavadinimą (beje, Nepriklausomybės pradžioje tai darė daugelis leidėjų ir redakcijų). Paskelbus žurnalo naujo pavadinimo konkursą, tinkamų pasiūlymų, deja, nesulaukta. Dabartinį pavadinimą „Tarp knygų“ vėliau pasiūlė pati redakcija. 1990 m. lapkritį redakcinė kolegija pritarė naujajam leidinio pavadinimui ir platesnei nei siaura profesinė jo tematikai. 1991 m. sausį išėjo pirmasis žurnalo „Tarp knygų“ numeris, nuo 384-ojo numerio pakeitęs „Bibliotekų darbą“ (buvo palikta tęstinė numeracija), o 1991-aisiais žurnalo redaktore tapo J. Bičkauskienė.
Bibliotekoje kuriantis naujiems padaliniams, dėl vietos stokos 1991 m. lapkritį Leidybos skyrius iš pastato Gedimino prospekte buvo iškeltas į neparengtas darbui patalpas Didžiojoje gatvėje, kur pradėjo veikti Nacionalinės bibliotekos II rūmai. Tai kuriam laikui dar labiau sutrikdė bibliotekos leidybinę veiklą. Pavyzdžiui, 1988 m. biblioteka per metus išleido 26 pavadinimų leidinius 81 150 egz. tiražu, o 1991 m. – tik 12 pavadinimų 42 520 egz. tiražu, 1992 m. – 15 pavadinimų 32 581 egz. tiražu.
Teigiami leidybos poslinkiai prasidėjo 1993 m. kartu su esminiais visos bibliotekos veiklos pokyčiais. 1989 m. bibliotekai suteikus nacionalinės statusą, atsižvelgiant į pasaulinę praktiką, jai perduoti ir nacionalinės bibliografijos rengimo bei leidybos darbai. Biblioteka tapo atsakinga ne tik už retrospektyviosios nacionalinės ir einamosios valstybinės bibliografijos rengimą, jai atiteko ir kiti su Bibliografijos bei knygotyros centro funkcijomis susiję darbai.
Profesinis žurnalas „Tarp knygų“ taip pat keitėsi – nuo 1993 m. jis pradėtas leisti didesnės apimties – nuo 40 padidėjo iki 48 puslapių, spaustuvėms pereinant nuo iškiliosios spaudos būdo prie ofsetinio, imtas rengti naujo dizaino kompiuterinis leidinio maketas. Leidybos skyriui per 1993–1994 m. suteikus reikiamą kompiuterinę techniką, pamažu pereita ir prie kitų leidinių kompiuterinio maketavimo, iš esmės pakeičiant bibliotekos leidinių veidą. 1997 m. atnaujinta bibliotekos spaudos bazė sudarė sąlygas daugumą jos leidinių spausdinti vietoje. Tik leidžiant spalvotus, didelės apimties leidinius buvo pasitelkiamos modernesnės spaudos įmonės.
Įvairesnė tapo ir bibliotekos leidinių tematika. Svarbią vietą užėmė po Nepriklausomybės atgavimo pradėti į Lietuvą sugrįžusių išeivijos knygų bei žurnalų bibliografijos rodyklių rengimo ir leidybos darbai. Išleistas „Lietuvių išeivijos knygų 1945–1992 m. bibliografinis sąrašas“ (1993), išeivijos kultūros žurnalo „Aidai“ (leistas 1944–1991 m.) ir žurnalo „Metmenys“ bibliografinės rodyklės (1996). Šis leidinys buvo skirtas prof. Vytauto Kavolio (1930–1996) atminimui.
XX a. pabaigoje biblioteka per metus vidutiniškai išleisdavo 40 pavadinimų leidinių. Daugiausia tai buvo įvairūs bibliografiniai leidiniai, bibliotekų istorijos, profesinės terminijos tyrinėjimai, metodinės paskirties, statistikos leidiniai ir bibliotekų veiklą norminančių tarptautinių dokumentų lietuviški vertimai. Ilgainiui dalies neaktualių specializuotų profesinių leidinių atsisakyta, todėl išleidžiamų leidinių pavadinimų skaičius sumažėjo beveik per pusę.
Svarbiu bibliotekos leidybinei veiklai įvykiu tapo 1999 m. Vilniuje surengta trečioji Baltijos knygų mugė (iš jos išaugo dabartinė Tarptautinė Vilniaus knygų mugė), kurioje dalyvavo daugiau kaip 100 Lietuvos ir užsienio leidyklų. Renginyje Nacionalinės bibliotekos Leidybos skyrius pirmą kartą pristatė naujausius bibliotekos leidinius, tarp jų – ir pirmą kartą bibliotekos parengtą ir išleistą „Lietuvos leidėjų katalogą“ bei „Parduodamų Lietuvos knygų katalogą“. Bibliotekos ekspozicija buvo įrengta Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) stende, nors LLA nare biblioteka tapo kiek vėliau – 2003-iaisiais. Nuo 2000-ųjų Nacionalinė biblioteka savo leidinius pristato kone kiekvienoje Vilniaus knygų mugėje, o nuo 2012 m. kviečia į atskirą savo stendą. Jame mugės lankytojai supažindinami ne tik su naujausiais Nacionalinės bibliotekos leidiniais, bet ir su įvairiapuse jos veikla bei paslaugomis.
Į skaitmeninės kultūros amžių Nacionalinė biblioteka įžengė sukaupusi ilgametę leidybinės veiklos patirtį. Jos rezultatas – ne viena dešimtis lentynmetrių išliekamąją mokslinę ir kultūrinę vertę turinčių leidinių. Greta profesinės paskirties, bibliotekų specialistams skirtų leidinių, valstybinės bibliografijos rodyklės „Bibliografijos žinių“ serijų ir retrospektyviosios „Lietuvos bibliografijos“ tomų būtina paminėti monumentalią dviejų tomų „Lietuvių išeivijos spaudos bibliografiją, 1945–2000“ (t. 1, 2002; t. 2, 2005); dvitomį sąvadą „Lietuviškieji slapyvardžiai“ (2004), apimantį slapyvardžius nuo XVI a. iki 1990 m.; biobibliografinį žodyną „Lietuvių vaikų knygų iliustruotojai“ (nuo Motiejaus Valančiaus „Vaikų knygelės“ pasirodymo 1868 m. iki 2007 m., 2009); bibliografijos rodykles „Tomas Venclova“ (2012) ir „Meilė Lukšienė“ (2014); katalogą „Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos inkunabulai“ (2014); ilgamečių bibliotekos darbuotojų memuarinio pobūdžio leidinius: teisininko, vertėjo, literatūrologo Stasio Tomonio (1915–992) atsiminimus „Gyvenimo vingiais“ (2005), lietuvių ir jidiš kalbomis išleistą Esfir Bramson-Alpernienės (1924–2016) rinkinį „Prie judaikos lobio“ (2009), Silvijos Vėlavičienės (1941–2011) knygą „Draustosios spaudos pėdsakais“ (2011), atspindinčią didžiulį autorės indėlį pirmaisiais Nepriklausomybės metais grąžinant į Lietuvą išeivijoje leistas knygas.
Leidybos skyriaus vedėja didžiuojasi, kad pastarųjų metų leidybos darbai neatsiejami nuo bibliotekos mokslinės tiriamosios ir projektinės veiklos. Minint Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, biblioteka įgyvendino „Nepriklausomybės archyvų“ projektą, kuris buvo skirtas trijų istorinių asmenybių – Juozio Urbšio, Petro Klimo ir Mstislavo Dobužinskio – atminimui įamžinti. Greta parengtų parodų ekspozicijų buvo išleisti ir trys solidūs gausiai iliustruoti leidiniai: „Juozas Urbšys: gyvenimu liudiju istoriją“ (2017), „Petras Klimas: visada ieškojau Lietuvos“ (2017) ir „Mstislavo Dobužinskio heraldika: ne tik mokslas, bet ir menas“ (2018), kuriuose publikuojami su šiomis asmenybėmis susiję bibliotekos fonduose saugomi unikalūs dokumentai.
Su bibliotekoje vykdomais dokumentinio paveldo tyrimais siejamą leidybos kryptį pratęsė serija „Iš Nacionalinės bibliotekos archyvų“. Joje supažindinama su bibliotekoje saugomais egodokumentais. Išleistas bibliotekos fonduose aptiktas anksčiau niekur neskelbtas lenkų istoriko, politologo, visuomenės veikėjo Władysławo Wielhorskio (1885–1967) „Dienoraštis“ (2019). Prieš keletą metų bibliotekos rankraštiniame judaikos archyve rastas Vilniuje gyvenusios dvylikametės žydaitės Bebos Epštein (1922–2012) pasakojimas apie save. Jis išleistas žydų kultūros dokumentinių šaltinių serijoje „Žydų paveldo skaitiniai“ – „Autobiografija“ (2021). Tai jau antroji serijos knyga – biblioteka parengė ir išleido poeto Avromo Suckeverio rinktinę „Dešimt eilėraščių“ (2019).
2021 m. išleistas dar vienas autentiškas dokumentas – Alenos Landsbergytės-Žemkalnytės „Aliutės dienoraštis“. Šį 1938 m. ir 1940 m. įvykius atspindintį rankraštį šeimos archyve išsaugojo ir leidybą Nacionalinei bibliotekai patikėjo jauniausias A. Landsbergytės brolis prof. Vytautas Landsbergis. Su jo vardu susiję ir daugiau bibliotekos leidinių – autentiškų mūsų istorijos liudijimų: knygos „Vasario 16-oji. Iš signatarų balkono ir kitur“ (2018 ir 2020) ir „Lapkričio knygelė: 1989 metų pabaigos įvykių ir idėjų užrašai“.
Leidybos skyriaus vedėja J. Bičkauskienė teigia, kad šiuo metu vienas svarbiausių Nacionalinės bibliotekos leidybos barų – elektroniniai atvirosios prieigos leidiniai, reikšmingi įgyvendinant tiek mokslines, tiek metodines bibliotekos funkcijas. 2021 m. buvo atnaujinta bibliotekos mokslo žurnalų publikavimo strategija. Ją vykdant, 2022 m. vasarą išleistas elektroninis atvirosios prieigos periodinio mokslo žurnalo „Parlamento studijos“ 31-asis numeris, pakeitęs spausdintinių žurnalo numerių leidybos tradiciją (siekdama sutelkti parlamentarizmo istorijos tyrėjus ir atsižvelgdama į Nacionalinės bibliotekos atliekamas parlamentinės bibliotekos funkcijas, Seimo valdyba šio žurnalo leidybą 2004 m. patikėjo Nacionalinei bibliotekai).
Nuo 2021 m. Nacionalinė biblioteka leidžia naują deimantinės atvirosios prieigos recenzuojamą periodinį mokslo žurnalą „Aktualu rytoj“, kuriam pagrindus padėjo bibliotekoje leisti tęstiniai mokslo darbai „Bibliografija“ (1997–2013 m.) ir „Bibliotekų tyrimai Lietuvoje“ (2015–2019 m.). Jame spausdinami straipsniai, susiję su medijų ir informaciniu raštingumu, komunikacijos procesais, skaitmeninimu ir skaitmenine leidyba.
Pastaruoju metu Nacionalinė biblioteka vidutiniškai per metus išleidžia 20 pavadinimų spausdintinių ir elektroninių leidinių. Apipavidalinant Nacionalinės bibliotekos leidinius, bendradarbiaujama su knygų dailininkais, dizaineriais. Ne vieno jų estetinį vaizdą kūrė bibliotekoje dirbanti žymi knygos dailininkė Elona Marija Ložytė, bibliotekos vyriausioji dizainerė Vaida Gasiūnaitė, o pastaruoju metu – ir dar viena pripažinta menininkė Sigutė Chlebinskaitė.
Nacionalinei bibliotekai siekti leidybos rezultatų padeda profesionalūs Leidybos skyriaus specialistai: patyrę lietuvių kalbos redaktoriai ir maketuotojai. Pabrėžtina, kad, tęsiant ilgametes lietuvių kalbos puoselėjimo Nacionalinėje bibliotekoje tradicijas, skyriaus redaktorės redaguoja ne tik leidinius, bet ir visus viešai publikuojamus bibliotekos tekstus. Leidybos skyriaus darbuotojai visada buvo ir yra atviri naujovėms, pasirengę kartu su gausia bibliotekos bendruomene dalyvauti įgyvendinant šiandienės Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos veiklos tikslus, kurių ir artimiausiu metu laukia ne vienas, nes jau 2023 metų sausio 1 d. įvyksiąs Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro prijungimas prie Nacionalinės bibliotekos atvers naują leidybinės veiklos puslapį.
Teksto auktorė Indrė Valantinaitė
Nacionalinės bibliotekos Leidybos skyriaus darbuotojai 2019-aisiais, bibliotekos 100-mečio metais:
sėdi (iš kairės) redaktorės Vaiva Markevičiūtė ir Vaidenė Grybauskaitė; stovi (iš kairės): maketuotojas Tomas Rastenis, skyriaus vadovė Jūratė Bičkauskienė, redaktorė Daina Dailidonienė, dizaineris-maketuotojas Kostas Stankevičius, kultūrinės veiklos vadybininkė Violeta Kuzmaitė (skyriuje dirbo 2007–2021 m.); viršuje stovi spausdintinių dokumentų operatorius Vytautas Kondrackas ir redaktorė, žurnalo „Tarp knygų“ vyr. redaktoriaus pavaduotoja Asta Stirbytė. Vygaudo Juozaičio nuotr.
Nacionalinės bibliotekos stendas Vilniaus knygų mugėje. 2022 m. vasario 24–27 d. Vygaudo Juozaičio nuotr.
Nuotraukos autorė Olga Posaškova
Nuotraukų autorė Olga Posaškova
