Nuo pat vaikystės Benas augo knygų apsuptyje. Jo tėvai ir seneliai – aistringi skaitytojai, o ir pačiam Benui didžiausias džiaugsmas būdavo šventinėmis progomis išsirinkti dovanų naują knygą. Tačiau stipriausią įtaką 28-erių leidyklos įkūrėjo literatūriniam skoniui padarė anglų filologijos studijos. Benas dėkingas anglų literatūros dėstytojoms Linarai Bartkuvienei ir Rūtai Šlapkauskaitei už įsimintinus seminarus, skirtus Viljamui Šekspyrui, vizualumui ar beprotybei literatūroje ir kitoms temoms.

Ketvirtakursis studentas pradėjo dirbti knygyne „Eureka!“, kurio vadovė Eureka Stogevičienė jam leido „daryti ką tik nori“. Tad Benas ėmėsi literatūros anglų kalba ir šiai paskyrė atskirą lentyną, sulaukusią gausaus knygyno lankytojų dėmesio. Po truputį plėsdamas užsakytų iš užsienio knygų anglų kalba asortimentą, Benas pastebėjo, kad jam pavyksta „numatyti“ būsimą knygų sėkmę. Tarkime, „Literatūroje ir mene“ jo apžvelgtos, dar į lietuvių kalbą net neišverstos knygos netrukus sulaukė tarptautinio pripažinimo. Nuojautos ugdymui pasitarnavo ne tik knygyno pasiūlos formavimas, bet ir pomėgis padėti žmonėms išsirinkti naujas knygas. Ir iki šiol leidėjas pats tokiu būdu atranda naujus literatūros vardus ir unikalius kūrinius.

Beną sužavėjusių knygų sąrašas vis ilgėjo, o noras, kad šias galėtų perskaityti jo žmona, mama arba močiutė, augo ir tarsi savaime sufleravo idėją apie naujos leidyklos įkūrimą. Be to, Benas visuomet jautė stiprų troškimą sieti savo veiklą su literatūra.

Amžinybėn iškeliavusio tėčio palikimas leido Benui 2019 m. vasarį užregistruoti leidyklą lotynišku „Vox rara“ vardu, o pirmosios knygos pasirodė jau 2020 m. lapkritį. Beno leidykla, pristatoma internete kaip dar neregėtas paukštis Lietuvos leidybos padangėje, išsiskiria keistais, eksperimentiniais, avangardiniais verstinės literatūros kūriniais iš viso pasaulio. Per pusantrų leidyklos gyvavimo metų pasirodė 15 tokių knygų.

Pirmoji „Raros“ išleista knyga – Vladimiro Nabokovo „Pninas“. Tvirtai pradžiai Benas pasirinko skaitytojams gerai žinomą V. Nabokovą, nes norėjo išsyk susilaukti atgarsio. Būtent šio autoriaus kūrybą leidėjas įvardija kaip tą, nuo kurios atsispiria dauguma šiuolaikinių jį dominančių autorių. Leidyklos klasikų linijai Benas priskiria ir XX a. viduryje rašiusius Italo Calvino bei Leonorą Carrington. Visi kiti „Rara“ pristatomi autoriai – šiuolaikinės literatūros atstovai iš įvairių pasaulio kraštų: argentinietis Cesar Aira, Jose Eduardo Agualusa iš Angolos, meksikietė Fernanda Melchor ir kt.

„Rara“ turi per šimtą prenumeratorių, išsyk užsisakančių ir susimokančių už visas per metus pasirodysiančias leidyklos knygas. Taip išlošia ne tik skaitytojas, bet ir leidykla nestokoja apyvartinių lėšų, jeigu kartais pristigtų paramos iš „Kultūros tarybos“ ar užsienio fondų. Lygiagrečiai sprendžiamas ir itin aktualus knygų sandėliavimo klausimas. Mat „Rara“ įsikūrusi Beno gyvenamajame būste, kur knygų sandėliavimui yra paskirtas vienas kambarys. Šią Lietuvoje dar nepritaikytą knygų platinimo idėją Benas pasiskolino iš britiškų ir amerikietiškų leidyklų patirties.

Sklaida – mažiausiai mėgstama Beno leidybos darbo sritis. „Raros“ vadovas nėra pratęs dalytis informacija socialinėse medijose. Informaciją apie naują leidinį jis pateikia tik leidyklos interneto puslapyje ir „Facebook“ paskyroje. Benas tvirtai tiki, kad geri tekstai vienu ar kitu būdu suras savo skaitytojus.

Viena įsimintiniausių per leidyklos gyvavimo laiką nutikusių istorijų yra susijusi su „Uraganų sezono“ autorės Fernandos Melchor viešnage Lietuvoje. Benui pasitikus rašytoją oro uoste lietingą lapkričio vakarą, pirmieji atsitiktinai sutikti žmonės buvo per pėsčiųjų perėją einantys poetai Dominykas Norkūnas ir Greta Ambrazaitė, kuri yra F. Melchor knygos vertimo į lietuvių kalbą redaktorė.

Nors Beno rankose visi svarbiausi leidyklos rūpesčiai ir planai, jis turi būrį pagalbininkų. Vienas iš jų – dizaineris Linas Spurga jaunesnysis – darbuojasi drauge nuo pat leidyklos įkūrimo. Kiti komandos nariai – vertėjai, redaktoriai, maketuotojai – prisijungia priklausomai nuo projekto, o nuolatinis bendradarbiavimas vyksta su Mariumi Buroku, Emilija Ferdmanaite, Egle Naujokaityte.

Leisdamas kiekvieną knygą, Benas atidžiai apmąsto, kaip ji derės prie kitų „Raros“ išleistų knygų. Vidutinis leidyklos tiražas – 1000 egzempliorių. Kol kas didžiausio pasisekimo sulaukė debiutinis „Pninas“, kurio tiražas buvo papildytas dar 800. Naujausia leidyklos pristatyta knyga „Blyški ugnis“ – taip pat V. Nabokovo. Tačiau ji nesiveja populiariojo „Pnino“. Kadangi kūrinys prasideda ilgoka poema, Benas spėja, kad prozos skaitytojai baiminasi netyčia patekti į poezijos teritoriją.

„Raros“ leidžiamų knygų skaitytojai yra paties įvairiausio amžiaus – nuo gimnazistų iki senjorų. Daug gražių atgarsių sulaukiantis leidyklos vadovas per šiųmetę Knygų mugę net du kartus išgirdo jį nepaprastai pradžiuginusią frazę: „Po šitiek metų pagaliau atradau savo leidyklą!“

Ne vienas skaitytojas turi įsigijęs visą iki šiol išleistų knygų kolekciją, papuoštą „Raros“ logotipu. Leidyklos ženklo prototipas – paukščio profilis apskritime – Beno žmonos juvelyrės Ievos Grigienės sukurtas ekslibrisas, kurį stilizavo dizaineris L. Spurga jaunesnysis. Šiuo simboliu pažymėtos ir Beno asmeninės bibliotekos knygos. Būtent šis paukštis įkūnija tą lotynišką rara avis (liet. retas paukštis), kurį leidėjas iš pat pradžių norėjo pasirinkti leidyklos pavadinimui. Tačiau šis jau buvo vartojamas, todėl Benas apsistojo ties „Vox rara“ (liet. retas, keistas balsas).

Kad ir koks keistas ar retas šis balsas, viskas, ką daro Benas, kyla iš grynos nuojautos. „Raros“ leidėjas stengiasi pajusti skaitytoją lyg patį save. „Ir tai veikia“, – pripažįsta jis.

Teksto auktorė Indrė Valantinaitė

Nuotraukų autorė Olga Posaškova