Už originalią grožinės literatūros knygą, parašytą lietuvių kalba, Dausų šeimos lietuvių literatūros premija įteikta rašytojai Nijolei Marytei Šerniūtei – už autentiškas Klaipėdos krašto patirtis, psichologiškai įtikinančius veikėjų portretus ir išskirtinę, gyvą kalbą romane „Vilkų Kampo Eliza“ („Slinktys“, 2023).

Romano veiksmas nukelia į XIX amžiaus pirmąją pusę, į du kaimus, kurių vienas, Grabupiai, yra lietuvninkų žemėse, o kitas, Oželiai, dūnininkų Žemaitijoje. Tokią laiko ir erdvės sąrangą autorė pasirinko neatsitiktinai, juk, kaip rašė knygoje „Raišas paukštis“, vienų jos protėvių šaknys Klaipėdos krašte buvo įaugusios, o kitų – tuojau už rubežiaus. Vadinasi, romanas laikytinas ne tik istoriniu, bet ir autobiografiniu.
Knyga  svarbi ir kaip Klaipėdos krašto lietuvybės liudijimas. Pasakodama apie giminių, šeimų, žmonių, lietuvninkų ir žemaičių, likimus, autorė tarsi atskleidžia Klaipėdos devizo „Esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva“ giluminę esmę, jo istorinį pamatą.

https://www.knygos.lt/lt/knygos/vilku-kampo-eliza/

Vilniaus grafikos meno centras: „Pačios sau padiktavome siauros srities plačius užmojus“

Vilniaus grafikos meno centras (VGMC), tūlam parodų lankytojui geriausiai žinomas pirmiausia kaip galerija „Kairė-dešinė“, įstabus savo veiklų spektru, kuriame sukasi dvi menotyrininkės, parodų ir projektų kuratorės, o taip pat ir leidėjos – Jurga Minčinauskienė ir Kristina Kleponytė-Šemeškienė. Ką reiškia leisti meno knygas Lietuvoje? Kalbamės apie veiklų specifiką, įvertinimus ir kitus svarbius dalykus.

„700 eilučių“ leidybinis ženklas, tai išsipildžiusi dviejų draugių svajonė leisti knygas, dovanojančias atradimų ir skaitymo džiaugsmą, tokiems vaikams, kuriais kažkada buvome pačios.

Leidykla „700 eilučių“: „Smagu, kad su kiekviena knyga vis dar yra pirmų kartų“

Kai pagalvoju apie leidyklą „700 eilučių“, išsyk prieš akis matau Davido Calì knygos „Laimės prekeivis“ iliustracijas, galbūt dėl to, kad būtent nuo jos pradėjau pirmąją pažintį su šia leidykla ir kiekvienąkart pamačiusi dar vieną jų išleistą knygą, likdavau maloniai nustebusi. Knygynuose ar bibliotekose rankos pačios tiesdavosi prie dailiųjų leidinių. Tiesa, iki tol neteko susipažinti su leidėjomis, todėl nudžiugau gavusi progą pakalbinti „700 eilučių“ įkūrėjas – Liną Mickutę ir Sandrą Kanopkaitę. Kuo gyvena ši vaikiškas knygas leidžianti leidykla?