Skambus leidyklos pavadinimas „Hubris“ senovės graikų kalba reiškia puikybę, maištą prieš dievus ar veiksmus, pažeidžiančius natūralią tvarką. Pirmą kartą šis žodis sutinkamas mite apie Tantalą, kuris užrūstino dievus kviesdamas juos vaišintis patiekalais iš nužudyto sūnaus mėsos ir taip norėdamas patikrinti, ar šie yra visažiniai. Iš čia kilo ir posakis Tantalo kančios, nes dievai nubaudė mitinį herojų kentėti alkį ir troškulį.
Nors ne kiekvienas skaitytojas žino pirmapradę šio pavadinimo kilmę, tačiau daugelis greitai įsimena pagaulų leidyklos vardą. Pagrįsdamas savo sprendimą taip pavadinti leidyklą, Viktoras teigia, kad siekiant asmenybės tobulėjimo, pirmiausia reikia pažinti savo ydas.
Pusiau juokais, pusiau rimtai net paprasčiausio pasitarimo metu „Hubrio“ komanda stengiasi mažinti savo puikybę. Pavyzdžiui, svarstant, kokiu – 1000 ar 2000 – tiražu išleisti Bob Dylan knygos „Kronikos“ pirmąjį tomą. Dėl besikeičiančios politinės, ekonominės situacijos leidyklos vadovei Kristinai Tamelytei pavyko įtikinti Viktorą pirmąjį tomą išleisti mažesniu tiražu.
Drąsu suteikti leidyklai vienos iš sunkiausiai atpažįstamų nuodėmių vardą, tačiau „Hubrio“ logotipas savo neįprastumu nenusileidžia jos pavadinimui. Jame pavaizduota kvadratinės dėžės viduje bananą laikanti žmogaus ranka. Anksčiau reklamos versle dirbęs Viktoras šį logotipą sukūrė su buvusiais kolegomis: „Matai dėžėje bananą, įkiši savo ranką, čiumpi jį ir nesėkmingai bandai ištraukti. Landa tinkama tik rankai, bananui iš dėžės ištraukti – per maža.“ Štai taip buvo įgyvendinta nemenka užduotis apibūdinti puikybę vizualiai.
Vis besikeičiantis „Hubrio“ kolektyvas niekad neviršijo trijų asmenų. Dabartinį leidyklos branduolį sudaro „Hubrio“ įkūrėjas Viktoras Bachmetjevas, vadovė Kristina Tamelytė ir projektų vadovė bei už komunikaciją atsakinga Emilija Švobaitė. Tarpusavyje draugiškai bendraujanti trijulė susibūrė šiais metais ir įsikūrė erdviose Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos SODAS 2123 patalpose.
Vilniaus dizaino kolegijos meno filosofijos ir medijų etikos dėstytoja Kristina su Viktoru jau seniai sukasi tame pačiame pažįstamų rate. Būsima leidyklos vadovė prisimena, kaip vakarėlio metu bandė įkalbėti Viktorą išleisti David Graeber „Šūdmalos darbus“. Šiemet, atėjusi dirbti į leidyklą, ji nudžiugo pamačiusi, kad tąkart jai pavyko – knyga jau yra leidybiniame procese.
Emilija prisijungė prie Viktoro ir Kristinos balandžio mėnesį, po smagaus bendradarbiavimo šiųmetėje Knygų mugėje. Emilija domisi socialine politika, tad jai imponuoja, kad leidykla pristato nemažai kairiosios pakraipos literatūros ir populiarina filosofiją. Tai – vienas iš motyvų, kodėl išgirdusi kvietimą, Emilija nedvejodama sutiko bendradarbiauti.
Greta dominuojančios filosofinės „Hubrio“ leidyklos knygų linijos galime atrasti ir kitų intelektualios negrožinės literatūros veikalų. Tai – leidiniai istorine, religine tematika, memuarai ir nuosekliai auganti serija „Apie“. Mažo formato, spalvingais minkštais viršeliais serijoje – įžvalgiausių pasaulio protų tekstai, kuriuos galima perskaityti vienu ypu. Pirmasis iš jų – Timothy Snyder „Apie tironiją“. Ši knyga – manifestas – pažeria praktinių patarimų, kaip žmogus gali savo valia pasipriešinti ir kovoti tironijos akivaizdoje.
Serijoje „Apie“ dar yra išleista Lev Karsavin „Apie tobulybę“, Harry G. Frankfurt „Apie šūdmalą“, Immanuel Kant „Apie pedagogiką“, Marcel Pruost „Apie skaitymą“.
Leidėjai džiaugiasi, kad lemtingoji J. Speck knyga „Vaikštomas miestas“ yra skaitoma ir už miesto plėtrą, planavimą atsakingų Vilniaus savivaldybės darbuotojų. Suvokti, koks miestas turėtų būti, kad atspindėtų besikeičiančius gyventojų poreikius, – nauja modernios visuomenės užduotis. Tai nėra vienintelė leidyklos knyga apie pėsčiojo patirtis mieste. Kuo daugiau vaikščioti kviečia ir Frederic Gros, šiai veiklai paskyręs knygą „Filosofija pėsčiomis“. Joje, remiantis įvairių filosofų, menininkų vaikščiojimo istorijomis, atskleidžiama mąstymo ir vaikščiojimo dermė, įpročiai, būdai ir tikslai. Leidėjai ketina ir toliau tęsti šią temą: „Saugus, patogus vaikščiojimas sprendžia ir ekologines problemas, vis aštrėjančias energetinės krizės fone“, – pabrėžia Kristina.
Kadangi leidykla „Hubris“ dar gana jauna, noriai leidžia įvairių žanrų kūrinius, nes siekia „savo kailiu“ patikrinti, kurios temos randa atgarsį tarp skaitytojų. Leidėjams būdingas eksperimentavimas – taip jie ieško savo identiteto: „Bandome savo pačių ribas. Neiname tiesiu ir aiškiu keliu, o žvalgomės, ieškome, mokomės ir atrandame. Taip pasiekiame skirtingas skaitytojų auditorijas ir jas supažindiname su leidyklos vardu“, – šypsosi Emilija. Pavyzdžiui, John Alec Baker „Sakalas keleivis“ yra sėkmingai perkamas ornitologų, o vaikų auditorijai skirta ir kol kas vienintelė leidykloje išleista lietuvių autoriaus Simono Kvinto knyga „Sveikas, Vilniau“.
„Hubris“ paveldėjo ir neišparduotas bankrutavusios leidyklos „Aidai“ knygas, kurioms nuolat skelbia akcijas savo Facebook paskyroje ir siūlo įsigyti perpus mažesne kaina.
Emilija prisimena, kaip paprašė savo vairavimo instruktoriaus internete bičiuliams parekomenduoti knygą „Automobilis Lietuvoje 1918–1940“, o jam paskelbus įrašą, per savaitę buvo parduota 40 knygų, iš kurių 30 nupirko „Kauno automobilininkų klubas“.
Didžiausias leidyklos galvosūkis – apyvartinės lėšos. Vidutiniškai 8 knygas per metus siekiantys pristatyti leidėjai dažniausiai renkasi 1000 egzempliorių tiražą. Leidykla jau yra išpardavusi beveik visą Jeff Speck „Vaikštomo miesto“, Blaise Pascal „Minčių“ tiražą, o Aurelijaus Augustino „Išpažinimai“ sulaukė 500 egzempliorių papildymo. „Klasikinė filosofija visada bus perkama“, – dalijasi įžvalgomis jaunosios leidėjos ir išsyk pabrėžia, kad jų „širdyse svarbiausi tikrai ne pardavimai“.
„Hubris“ jau gali pasidžiaugti pirmu savo apdovanojimu. Filosofo John Perry knygai „Prokrastinacijos menas“ Agnės Dautartaitės Krutulės sukurtas dizainas pelnė geriausio knygos apipavidalinimo apdovanojimą. Agnė šiam linksmam veikalui, patariančiam, kaip susidoroti su perfekcionizmu, pasiūlė konceptualų sprendimą, kviečiantį nuodugniau įsigilinti į turinį: dešinysis knygos kampas yra nukirstas, todėl ji kiek pasvirusi į šoną.
Viktoras yra ne tik leidyklos įkūrėjas, bet ir pats verčia filosofinius veikalus (Harry G. Frankfurt „Apie šūdmalą“, Timothy Snyder „Apie tironiją“ ir kt.). Taigi, „Hubris“ visuomet itin atsakingai renkasi vertėjus: versti specialiąją literatūrą, kuriai suprasti reikia tam tikrų žinių, leidykla dažniausiai kviečia konkrečios srities specialistą, paskui ima iš jo interviu, taip skleisdama informaciją apie pasirodžiusią knygą ir keldama vertėjo profesijos prestižą. Leidėjai pagarbiai vertina ir kalbos redaktorius bei korektorius, atliekančius labai kruopštų ir atsakingą, tačiau nematomą darbą.
Vos pasibaigus šiam pokalbiui, „Hubrio“ kolektyvas išskubėjo į vasaros skaityklą „Vilnius skaito“ pristatyti naujausio leidinio – Nobelio literatūros premijos laureato B. Dylan „Kronikų“ pirmojo tomo. Leidyklos renginyje dalyvavo knygą į lietuvių kalbą išvertęs dainų autorius ir atlikėjas Darius Žvirblis. Išleistų knygų viešinimas vyksta ir per ilgesnius pokalbius radijo laidų „Homo cultus“ serijoje bei knygas pristatančius straipsnius portaluose 15min.lt ar lrt.lt.
„Hubrio“ leidėjai stengiasi visuomet sąžiningai pateisinti komunikavimui su skaitytojais pasirinktą šūkį „Knygos smalsiems protams“.
Teksto auktorė Indrė Valantinaitė
Nuotraukų autorė Olga Posaškova
