Per ekonominę 1998 m. krizę, kurios metu labai sumenko kultūrinių leidinių finansavimas, buvo nuspręsta intensyvinti mokomosios literatūros leidybą. Saulius pradėjo nuo srities, kurią išmanė geriausiai – nuo literatūros. Šioje veikloje svarbi buvo ir jo patirtis Vilniaus universitete (1990–2005 m.) dėstant literatūrą būsimiems mokytojams. Todėl Saulius ne tik leido, bet ir pats buvo vadovėlių bendraautoriu.
Teksto suvokimas, semiotinės literatūros kūrinių interpretacijos galimybės ir literatūrinės reikšmės formavimas nugulė į jo parašytas knygas – „Literatūros teorija ir kūrinių interpretacijos“ (2000 m.) bei „Literatūros teorija. Atidus skaitymas“ (2001 m.). Tai buvo literatūros vadovėlių, skirtų vidurinėms mokykloms, atnaujinimų pradžia.
„Baltų lankų vadovėlių“ atskyrimas nuo „Baltų lankų“ leido abiem leidykloms plėstis ir tikslingai siekti kuo geresnių rezultatų tiek mokymo priemonių, tiek grožinės ir kitų knygų leidyboje.
„Baltų lankų vadovėlių“ atskyrimas turėjo dar vieną priežastį. Maždaug prieš penkiolika metų leidykloje buvo pradėtas kurti ambicingas projektas – integruotų vadovėlių pradinėms klasėms komplektas, kuris reikalavo didelių investicijų, o grąža nebuvo tokia greita ir visa tai „skandino“ leidyklą. „Galiu drąsiai pasakyti, tai – unikalus projektas pasauliniu mastu. Suomiai labai panašius vadovėlius pradinėms klasėms kuria tik dabar, o mūsų vaikai jau mokosi iš integruotų „Vaivorykštės“ vadovėlių.“ Vienas tematiškai integruotas vadovėlis, kuriame pateikiama 7–8 mokomųjų dalykų medžiaga, yra skirtas vienam mėnesiui. Taigi, iš viso vieneriems mokslo metams reikėjo parengti 9 „Vaivorykštės“ vadovėlių komplektą, o kur dar 9 pratybų sąsiuviniai. Kadangi pradinis ugdymas trunka ketverius metus – vien vadovėlių reikėjo parengti 36, lygiai tiek pat ir pratybų sąsiuvinių. Šias mokymo priemones pradinukams Saulius kūrė ir išleido sutelkęs beveik dvidešimties kūrybingų skirtingų disciplinų autorių komandą. Joje nuolat būdavo 5–6 mokslų daktarai. „Dirbome lyg mokslinis institutas, nes sektinų pavyzdžių nebuvo“, – sako Saulius.
Šį ambicingą projektą pavyko įgyvendinti, leidyklai radus rėmėją – vieną Verslo rizikos fondą. Tuo pat metu (2016–2017 m.), pasikeitus mokymo programoms, leidykla sėkmingai atnaujino literatūros ir kalbos vadovėlius vyresnėms klasėms. Saulius sako, kad jis yra dėkingas šiam fondui, iš kurio vėliau kartu su pirmine „Baltų lankų“ leidykla ir pora bičiulių išpirko fondo turėtas vadovėlių leidyklos akcijas.
Kuriant vadovėlius moksleiviams, ne tik rūpinamasi jų kokybe bei vadovaujamasi Lietuvos švietimo numatytomis ugdymo turinio gairėmis, bet ir detaliai analizuojamos tarptautinės bendrosios ugdymo tendencijos. Pavyzdžiui, tarptautiniai moksleivių pasiekimų tyrimai PISA (angl. Programme for International Student Assessment) padeda suprasti, pastebėti moksleivių išsilavinimo, parengimo spragas. Tarkim, penkiolikamečių lietuvių teksto skaitymo gebėjimai dar visai neseniai buvo įvertinti kaip silpnoki, o naujausi duomenys jau rodo kiek gerėjančius rezultatus: „Šie vertinimo kriterijai mums yra kaip orientyras, bet pasirodo, dažnai jų nežino net patys mokytojai. Dar labiau trikdo tai, kad esamų programų kūrėjai taip pat neatkreipė dėmesio į šiuos vertinimo kriterijus“, – stebisi Saulius ir deda viltis į šiuo metu atnaujinamas Bendrojo ugdymo programas.
Saulius pateikia pavyzdį: „PISA skaitymo gebėjimų (kaip ir matematinio bei gamtamokslinio raštingumo) vertinime yra šeši lygiai. Ketvirtajam lygiui priskiriama užduotis – nežinomo literatūros teksto interpretacija, tačiau mūsų mokykloje iki šiol tebuvo mokoma nagrinėti konkrečių autorių nurodytus kūrinius, remiantis kritikų įžvalgomis, recenzijomis. Taigi, mokyta pakartoti nuomones apie kūrinį, bet nemokyta patiems interpretuoti, t. y. savarankiškai skaityti ir suvokti literatūrą.“ Saulius tikisi, kad jau minėtoje, atnaujinamoje literatūros programoje bus akcentuojamas mokymas savarankiškai dirbti su tekstu. Išmokyti atidžiai skaityti ir perteikti moksleiviams teksto suvokimo principus Sauliui, be kita ko, praverčia ir semiotikos mokslo patirtis.
Kadangi vadovėlių leidyba priklauso nuo valstybės užsakymų (vadovėliai perkami iš biudžeto lėšų), leidykla turi prisitaikyti prie švietimo organizatorių diktuojamų ritmų. Štai jau keleri metai yra laukiama Bendrojo ugdymo programų atnaujinimo, tad darbų atoslūgio metu leidyklos darbuotojų skaičius neišvengiamai mažėja iki 10–12 žmonių. Šiuo metu leidyklos darbuotojų sąrašas pildosi, nes ruošiamasi vadovėlių perrašymui pagal atnaujintas programas.
Beje, per šią kelerių metų pauzę Saulius pabandė įsigilinti į dar vieną problemą, kurią pajuto stebėdamas užsienio šalių mokyklinio ugdymo procesą, ir prieš porą metų parašė eksperimentinį skyrių lietuvių kalbos vadovėliui apie skaitmeninį bendravimą ir jo kalbą (skaitmeninio bendravimo ryšį su gyvu žodžiu, t. y. kalbėjimu ir rašto kalba). Sauliaus nuomone, čia svarbu susitarti, ar vien tik barsime vaikus už lietuvių bendrinės kalbos darkymą vadinamuose „chatuose“, ar mokysime juos moduliuoti kalbą priklausomai nuo temos ir adresato. „Su draugais elektroninėje erdvėje bendrauji vienaip, o kai rašai mokytojui ar kitam oficialiam asmeniui – tai darai jau kitu stiliumi.“ Šiuos savo siūlymus Saulius išbandė vesdamas pamokas 8–9 klasių moksleiviams ir pastebėjo galbūt svarbiausią dalyką – šis klausimas jiems įdomus, nes paliečia jų kasdienybę, verčia pagalvoti, kaip mes vartojame kalbą.
Vadovėlių kūrėjai stebi vis didėjantį skaitmeninių mokymo priemonių poreikį. Leidykla „Baltų lankų vadovėliai“ skaitmeninėje aplinkoje taip pat kuria I–XII klasėms skirtą interaktyvų turinį, plečia duomenų bazes.
Esminis vadovėlių kūrėjų ir leidėjų siekis – ugdyti sąmoningus, kritiškai mąstančius, kūrybiškus vaikus ir taip kloti pagrindus Lietuvos ateičiai. Tokie kilnūs, švietėjiški rūpesčiai nuskaidrina jų kasdienybę.
Dažnam skaitytojui „Baltos lankos“ siejasi su avytės simboliu – pažįstamu ir pamėgtu, lyg neoficialiu leidyklos logotipu. Nors šiosios atvaizdas pasitinka ir ant „Baltų lankų vadovėlių“ būstinės durų, tačiau leidyklos įkūrėjas purto galvą ir į sentimentus nesileidžia.
Juokdamasis Saulius prisimena ir vieną pirmųjų leidybos versle išmoktą pamoką, susijusią su godumu, ir padėjusią jį įveikti. „Baltoms lankoms“ kiek pavėluotai „įšokus“ į rinką, kai kurios leidyklos jau pelningai dirbo. Po penkerių metų sunkaus darbo Saulius taip pat sumąstė planą, kaip daugiau užsidirbti – nusprendė išleisti verstinę, jį patį ne itin sužavėjusią, bet atrodė tinkamą, pažintinių knygelių seriją vaikams apie įvairias žmonių veiklos sritis. Įsigijo autorines teises ir surizikavęs išleido kiekvienos po 15 000 egzempliorių. Paskui dar ne vienus metus stengėsi atsikratyti neišpirktų knygų likučių, parduodamas juos gerokai mažesne kaina. Taip filologas Saulius gavo verslumo pamoką: „Niekad negalvok, kad čia taip imsi ir praturtėsi. Svarbiausia – dirbk metodiškai ir tai, ką gerai išmanai.“ Leidyklų steigėjas teigia supratęs, kad jo veikla pirmiausia turi būti prasminga ir įdomi jam pačiam, tik tuomet sudomins kitus ir bus jiems naudinga.
Teksto auktorė Indrė Valantinaitė
Nuotraukų autorė Olga Posaškova
