Atmintis ir vaizduotė šioje rinktinėje autoriui yra itin svarbios, galima sakyti, kad vaizduotė ir sukuria atmintį. Dar viena patraukli Alvydo Valentos poezijos ypatybė – skepsis, ironija, „apverstos“ vertybės.
Kai kuriuose eilėraščiuose netikėti intertekstų deriniai skatina filosofinio pobūdžio refleksijas apie laiką, tradiciją, vertybes. Autorius mėgina pasiekti pirmapradį visatos ritmą, vientisą laiką. Antai Persefonės mitas tampa būdu kalbėti apie pokarį, moteris (tautosakos mergeles) – partizanų ryšininkes ir tolesnį jų likimą, Sibirą, gyvenimą sugrįžus. Istorija kartoja mitą, nei dievams, nei žmonėms nėra jokios atvangos.
(Elena Baliutytė)
https://www.slinktys.lt/amerikos-atradimas-arba-vaizduotes-sokis.htmlb
