Šiame „Gyvosios poezijos“ serijos leidinyje pristatomas ne mums taip įprastas bendrine kalba parašytas A. Baranausko poemos variantas, o tarminis – būtent rytų aukštaičių, anykštėnų tarme užrašytas – tekstas („Anykszczũ sziłẽlys“), kurį įskaitė Šiaulių universiteto profesorius Skirmantas Valentas.
Į šį poemos perskaitymą derėtų žiūrėti kaip į labai atsargų bandymą mėginti įsiklausyti į pusantro šimto metų senumo garsus. Tarminiame variante poemos grožis atsiskleidžia ypatingai, skaitymas balsu leidžia jį kitaip suvokti.
