„Gražiausias mano kūrinys – trys mano vaikai“ – Antanas Mončys (1921–1993)
Šioje knygoje – intymūs jos autoriaus, A. Mončio sūnaus Jean-Christophe’o, atsiminimai, sustabdytos jo tėvo gyvenimo akimirkos, mintys apie įtraukiantį kūrybos procesą, jo filosofija, įvairios istorijos, išeivijos dailininkų bei intelektualų ratas ir stiprus ilgesys Lietuvai. Kartu tai ir pasivaikščiojimas laiku – XX a. antroje pusėje – ten, kur kūrė, keliavo ir gyveno Tėvas Antas ir jo sūnus Krikas. Memuarai iliustruoti A. Mončio piešiniais, skulptūromis ir archyvinėmis nuotraukomis.

Jean-Christophe Mončys (gim. 1954) – aktorius, teatro pedagogas, oratorinio meno mokytojas. Gyvena Paryžiuje ir prancūziškai apie save sako: Je suis Lituanien – esu lietuvis.

https://www.auksozuvys.lt/search?q=Mon%C4%8Dys&type=product

Interaktyvi knygelė 5–10 metų vaikams
Lea Goldberg (1911–1970) – garsi ir skaitytojų mylima Izraelio rašytoja. Nors ji gimė ir užaugo Lietuvoje, iki šiol lietuviškai nebuvo išleista nė viena jos knyga. Eiliuota pasaka „Nuomojamas butas“, kurią meistriškai išvertė poetas Antanas A. Jonynas, tokia pirmoji. Ir ji aktuali kaip niekad! Viename daugiabutyje, kuriame įsikūrę patys įvairiausi gyventojai – višta, gegutė, katė, voverė, paršas – išnuomojamas butas. Susidomėjusiųjų daug, tačiau nė vienas nesiryžta čia apsigyventi, nes… nepatinka kaimynai. Ar atsiras tas, kuris supras, kad pasaulio įvairovėje slypi žavesys? Šmaikštus, išmintingas kūrinys pasakoja apie tai, kad ir kokie skirtingi būtume, kokių keistų įpročių turėtume, galime gyventi po vienu stogu. Tai pasakojimas apie santarvę, toleranciją ir meilę savo artimui.
Dailininkė Sigutė Chlebinskaitė sukūrė nepaprastą knygos formą. Joje – ne tik pagarba interaktyvios knygos kūrimo klasikai, bet ir atradimo džiaugsmas vaikams.

https://www.zaliaskalnas.lt/knygos/nuomojamas-butas/

Kiti įvertinimai:

Knygos apdovanojimai: Metų iliustracija 2023 | Nominacija
Eugenijos Stravinskienės premija | Nominacija
Metų verstinė knyga 2022 | Geriausia knyga vaikų ir jaunimo literatūros kategorijoje

Dovilė Dagienė, dirbdama su organiniais fotografijos procesais, vaizdui sukurti pasitelkia fitografiiją (gr. phyton – augalas, grapho – rašau):  chlorofilo atspaudus. Autorės darbuose, kurie yra fotografijų ciklo „Augalų atmintis“ dalis, augalų lapai naudojami kaip medžiaga, ant kurios perkeliamos archyvinės Vilniaus vaikų fotografijos. Fotografijose – vaikystės atspindžiai, rasti Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus archyve. Pokario metais, po Vilniaus geto likvidavimo, tokios fotografijos, lyg  nuo medžių nukritę lapai, klajojo kiemuose ir gatvėse. Iš įrėmintų lapų į mus žvelgia skaudžios praeities šešėliai, neišsipildę likimai ir svajonės. Šiame pasakojime augalai tampa savitais laiko ir atminties paminklais.

https://artvilnius.com/lt/kurinys/dovile-dagiene-doda-augalu-atmintis/

„Vis dėlto prasmingą ją prisiminti per fotografiją: tą bendruomeniškumą, paremtą dabar jau nudilusiomis vertybėmis, tą emocinį ryšį su savo žeme, kurį baigia išguiti godulio palaikomas tikėjimas vien pinigų verte. Iš 15 000 kadrų atrinktos apie 200 fotografijų veikia kaip filmas, kurį žiūrint vėl galima nusikelti į anuos laikus, kai medžiai buvo kone šventi, arkliai – žmonių pagalbininkai ir draugai, o bažnyčia visiems žadėjo nuodėmių atlaidus ir progą susitikti.“

https://shop.kaunasgallery.lt/produktas/romualdas-pozerskis-atlaidai-2/

Šis leidinys yra pirmosios rezidencijos, kuri vyko 2022 m. gegužės 4 d. - birželio 4 d. Nidoje, rezultatas. Tarptautinio fotografijos simpoziumo "NIDA. Sutikti fotografiją" rezidencija įsteigta 2022 metais.

Nidoje, kur 2022 m. gegužę dalyvavau menininkų rezidencijoje, yra Lietuvos ir Rusijos valstybių siena. Sienos sąvoka man yra abstrakti, nes esu kilusi iš salos, kur siena reiškia vandenyną. Tačiau čia esanti siena padalijo žemę ne tik į du pusiasalius, bet ir į dvi šalis. Mane patraukė sienos vaizdinys ir svarstau, ar egzistuoja pasaulis be sienų.
"Vieta be sienų #1" – tai menininko knyga, kurioje keliami būties ir nebūties klausimai. Kalbėdamasi su laukine gamta klausiu apie sienos reikšmę. Ar iškėlę daugybę sienų žemėje žmonės tapo civilizuotesni? Nuo Kuršių marių iki Taivano sąsiaurio ir Vakarų kranto – gimtosios šalies neturintys laukiniai gyvūnai yra patys laimingiausi pasaulyje; "Vieta be sienų #2" – tai serija darbų, kuriuose susitinka fotografija ir grafika, RGB ir CMYK, skaitmena ir materija. Joje vaizduojamos nematomos ribos natūralioje aplinkoje, siekiant atspindėti sutartis tarp grožio ir tikrovės.
Chia-Yun Wu yra Taivano menininkė, atrinkta į naują Lietuvos fotomenininkų sąjungos inicijuotą Nidos meno rezidencijų programą.

https://www.photography.lt/lt/leidiniai_81/lfs/chia-yun-wu.-kqc3.html