Dalyvauja:

▸ Leidyklos „Abigailė“ vadovas Jurgis Šečkus;
▸ Žurnalo „Tapati“ redaktorė Aušrinė Šečkuvienė;
▸ „Solo“ teatro įkūrėja, aktorė ir režisierė Birutė Mar;
▸ Knygos vertėja Aušra Gudavičiūtė;
▸ Žydų dainas atlieka Etel Enenberg (Ukraina).

 Tu mane sukūrei tokią turtingą, mano Dieve, tad leisk man pilnomis rieškučiomis dalytis. Mano gyvenimas tapo vienu nepertraukiamu pokalbiu su tavimi, mano Dieve, vienu dideliu pokalbiu. Kai stoviu stovyklos kamputyje, kojomis remdamasi į tavo žemę, veidą pakėlusi į tavo dangų, kartais man veidu srūva ašaros, gimusios iš vidinio jaudulio ir dėkingumo, ieškančių būdo prasiveržti. Vakare gulint savo lovoje ir ilsintis tavyje, mano Dieve, kartais veidu man srūva dėkingumo ašaros ir tokia tad būna mano malda.

 Taip 1943 metais rašė Etty Hillesum, jauna Olandijos žydė, iš nacių koncentracijos stovyklos. Netrukus ji buvo išveržta į Aušvicą ir nužudyta. Jai buvo 29-eri. Šioje knygoje sudėti jos laiškai, rašyti iš Vesterborko lagerio Olandijoje, liudija apie jos dvasinę kelionę pas Dievą pačiame didžiosios tragedijos sūkuryje. Ji pajėgė sau atsakyti į baisųjį klausimą, sugriovusį ne vieno žmogaus tikėjimą: kodėl Dievas tyli didžiųjų žmonijos tragedijų metu?

Organizatoriai: Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, „Solo“ teatras, Leidykla „Abigailė“.