Žemaitė jau savo laiku ėjo kelis dešimtmečius į priekį pažiūromis ir suvokimu, pabrėždama, kokią reikšmę turi mokslas, ypač moterims, kurios turi išsivaduoti iš visų joms primestų priespaudų, siekti savo svajonių, ji nekentė išnaudojimo ir neteisybės, pasisakė prieš karus ir jų siaubą, suprato pabėgėlių dalią, jiems padėjo ir gelbėjo. Ji norėjo keliauti, pažinti pasaulį. Žemaitė gerbė lietuvybę, jos kūryba yra vaizdingos lietuvių kalbos pavyzdys, jos užsispyrimas net ir sunkiausiomis sąlygomis išlikti optimiste: „Tikėk, mylėk ir viltį turėk. – Visos kartybės pavirs į saldybes...“. Žemaitė iki šiol gali būti ne tik talentingos rašytojos, bet ir stiprios, tikslo siekiančios, užjaučiančios ir kitą žmogų suprantančios, norinčios keliauti, pažinti pasaulį moters pavyzdys.

Renginys skiriamas Žemaitės metams bei Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti.