Mezolito stovyklaviečių tyrimai pietryčių ir pietų Lietuvoje: spėjami pastatai ir stovyklų funkcija

Pranešime bus pristatomi nauji archeologiniai duomenys iš mezolito stovyklaviečių Veržuvos aukštupio mikroregione, į šiaurės rytus nuo Vilniaus miesto. Kelerių pastarųjų metų kasinėjimai Gailiūnų 2-ojoje ir Šeškučių 17-ojoje stovyklavietėse pateikė atradimų, leidžiančių rekonstruoti spėjamų paviršinių ir įgilintų mezolitinių būstų vietas. Gailiūnų 2-ojoje stovyklavietėje aptikti trumpo apgyvendinimo tarpsnio pėdsakai be tiesioginių pastatų įrodymų, tačiau per tūkstantmečius nepakitusios archeologinių radinių slūgsojimo vietos gali padėti atsekti ant žemės stovėjusį spėjamą laikiną būstą ir atskleisti stovyklos erdvės padalijimą pagal funkciją. Tuo tarpu Šeškučių 17-ojoje stovyklavietėje giliai žemėje aptikti struktūrų pėdsakai išduoda bent du keliais tūkstančiais metų atskirtus įgilintų būstų ar kitos paskirties statinių įrengimo ir naudojimo epizodus toje pačioje vietoje. Įgilintų, senesnių nei 7000 m. amžiaus antropogeninės kilmės struktūrų interpretaciją patvirtina radiometrinis datavimas ir struktūrų užpilde rastų radinių analizė. Pranešime taip pat bus paliestas Varėnės 2-ojoje stovyklavietėje (Varėnos r.) prieš daugiau nei du dešimtmečius atrastų spėjamų mezolito įgilintų pastatų klausimas. Radiometrinio datavimo metodu iš naujo datavus jų užpilde aptiktus radinius, gautos radiometrinės datos suteikia pagrindo diskusijai apie spėjamų pastatų naudojimą ir stovyklavietės apgyvendinimą mezolito laikotarpiu bei stovyklos archeologinio sluoksnio formavimosi ypatumus.

 Dalia Ostrauskienė, Renata Prielgauskienė, Rasa Nazarovaitė (Lietuvos nacionalinis muziejus), dr. Eglė Šatavičė (Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institutas)

Kaip ir kur akmens amžiaus žmogus panaudojo kiškio dantukus

Žinome, kad akmens amžiaus žmonės puošėsi, tačiau mus pasiekė tik fragmentiškai išlikę papuošalai. Neatsiejamos jų detalės – žvėrių dantys, kurie, spėjama, turėjo suteikti nešiotojui gyvūno stiprybę. Ne vieno archeologo dėmesį patraukė neįprasti, dar 1967–1972 m. archeologės Rimutės Rimantienės Šventosios 4B ir 23-iojoje radavietėse aptikti kiškio dantukais puošti artefaktai. Apie vieną iš jų mokslininkė rašė: „Aptiktas nedidelis odos gabaliukas, kurio pakraštys užlenktas į blogąją pusę, o jis visas nuklotas greičiausiai prilipdytomis kažkokio nedidelio žvėrelio dantų plokštelėmis.“ Iki šiol šie intriguojantys radiniai kelia daug klausimų, archeologams ypač rūpi, kaip jie pagaminti ir kur galėjo būti naudojami. Mėgindami atsakyti į šiuos klausimus archeologai, restauratoriai ir chemikai leidosi į tarpdisciplininius tyrimus ir eksperimentus. Rezultatai liudija, kad akmens amžiaus žmonės gebėjo perprasti medžiagų savybes bei valdyti cheminius procesus ir tikrai puikiai išmanė apie išskirtinį stilių.

Archeologijos vakarų XXII MARIJOS GIMBUTIENĖS SKAITYMŲ programa  https://lnm.lt/renginiai/xxii-marijos-gimbutienes-skaitymai/

 Kada? Balandžio 3 d. 18 val.
 Kur? Lietuvos nacionalinio muziejaus Senojo arsenalo salėje (Arsenalo g. 3, Vilnius).

Vakaro vaizdo įrašą bus galima peržiūrėti Lietuvos nacionalinio muziejaus Youtube kanale //www.youtube.com/@Lietuvosnacionalinismuziejus?fbclid=IwZXh0bgNhZW0CMTAAAR1ciYJU1JycbxF8Zb8VCsGTnD39N71N0DCxikeyRLVwDkw30OcJLufIttE_aem_P6tNW9RGn93BQ9_HYz5Q4w" rel="nofollow noreferrer" role="link" tabindex="0" target="_blank" style="color: var(--blue-link); cursor: pointer; text-decoration: underline; list-style: none; margin: 0px; text-align: inherit; border-style: none; padding: 0px; box-sizing: border-box; border-width: 0px; outline: none; -webkit-tap-highlight-color: transparent; font-weight: 600; touch-action: manipulation; background-color: transparent; display: inline; font-family: inherit;">https://www.youtube.com/@Lietuvosnacionalinismuziejus>