Rugsėjo 26 d. 17 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Konferencijų salėje vyksiančiame susitikime dalyvaus Lietuvos Respublikos Seimo narys, karo istorikas prof. dr. Valdas Rakutis, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, XXVII knygos mėgėjų draugijos narys, rašytojas, žurnalistas Laimonas Inis, rašytoja Renata Šerelytė, Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Valstybingumo centro vadovė dr. Ilona Strumickienė, XXVII knygos mėgėjų draugijos, Lietuvos universitetų moterų asociacijos, Kauno trečiojo amžiaus universiteto ir Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto nariai.

Informacija apie knygą „Ar paveldimas pilietiškumo genas?“

Karas Ukrainoje išplėšė jau tarsi užgijusias Lietuvos traumines žaizdas. Kaip išgyventi dūžtančių formų pasaulyje? Kokia mūsų gyvenimo dalis turi priklausyti visuomenei? Koks yra didžiosios ir asmeninės istorijos santykis? Kaip atrasti drąsos agresyvaus blogio akivaizdoje? Kaip formuojasi žmogaus pilietiškumo genas? Pasak autorės, kai kuriais istorinių lūžių laikotarpiais dokumentinės istorijos turi gydomąją galią.

Ši dokumentinės publicistikos knyga siekia papasakoti pilietinio pasipriešinimo istorijas. XXI amžiaus istorikai kalba, kad visuomenei paveikiausia yra personalizuota istorija. Dokumentiniame pasakojime persipina istoriniai faktai, archyvinė medžiaga, autentiški atsiminimai. Sujungiamos kelių kartų istorijos. „Pereiname praeitį, kad geriau suprastume dabartį. Rašydama, lygindama faktus pradėjau pastebėti, kaip per laikmečio išbandymus iš kartos į kartą keliauja vertybės, kurių laikydamasis žmogus sugeba būti istorijos dalyviu, sugeba priešintis nepalankioms istorinėms aplinkybėms. Mintyse pavadinau šias personažo savybes „pilietiškumo genu“. Atskirose istorijose ėmiau įžvelgti visų dalyvių gyvenimo ir likimo linijų bendrus ryšius, jų, tarsi šachmatų figūrų, išsidėstymą epochos likiminių žaidimų lentoje, jų pastangas būti aktyviais istorinių įvykių dalyviais ir kartu nenusikalsti savo principams, neišduoti savo vertybių sistemos“, – sako knygos autorė.

Apie knygos autorę

Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narė P. Dumšienė yra daugelio straipsnių, kelių knygų autorė. Jos kūrybos žanrai: poezija, proza, esė, publicistika, straipsniai kultūros klausimais, knygų recenzijos, straipsniai bibliofilijos klausimais. Kūryba spausdinta dienraščiuose „Kauno diena“, „Kauno laikas“, „Kauno žinios“, „Lietuvos rytas“, žurnaluose „Caritas“, „Psichologija tau“, „Kryžkelė“, „Katalikų pasaulis“, „Laiškai pasaulio lietuviams“, „Suvalkija“, kultūros leidiniuose „Dienovidis“, „Nemunas“, „Metai“, „Naujoji Romuva“, „Draugas“ (Čikaga).
Dirbdama „Šviesos“ leidykloje buvo leidinio, skirto Lietuvos mokykloms, atsakomąja redaktore, rengė kultūros laidas radijo ir televizijos programoms, visuomenę supažindindavo su naujomis knygomis. Su leidyklomis „Atmintis“, „Gardenija“, „Piko valanda“ parengė įvairių autorių poezijos knygas, ne vienai parašė įvadinį žodį.

P. Dumšienė yra išleidusi dvi autorines poezijos knygas – „Kartojuosi moteriškumo abėcėlę“ („Šviesa“, 2004), „Nemeskit rožių į jūrą“ („Šviesa“, 2007). 2012 m. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido jos monografiją „Dulkėto erškėčio ugny. Knyga apie poetą Antaną Kalanavičių“. Už šią knygą autorei 2012 m. buvo skirta Vaižganto literatūrinė premija.

P. Dumšienė yra poezijos almanacho „Atokios stotys“ dalyvė, tęstinio bibliofilinio leidinio „XXVII knygos mėgėjų metraštis“ kūrybinio kolektyvo narė, rašo leidiniui „Žaliakalnio almanachas“, interneto svetainei www.kaunozurnalistai.lt, dalyvauja kūrybiniuose Meno kūrėjų asociacijos projektuose.
Nuo 2007 m. yra Čikagoje leidžiamo „Draugo“ kultūros priedo bendradarbė, jame yra paskelbusi apie 50 kultūros, meno, istorijos publicistikos straipsnių.
Kultūros ministerija P. Dumšienei yra suteikusi Meno kūrėjo statusą.