Mezgasi literatūriniai Lietuvos ir Japonijos ryšiai

Lapkričio 14 dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo atidaryta Lietuvos Respublikos ir Japonijos draugystės 100-mečio minėjimui skirta paroda Ryšiai / Kizuna, apimanti ilgametę abiejų šalių santykių istoriją diplomatijos, kultūros ir kitose srityse.

Šio draugystės šimtmečio minėjimas prasidėjo jau spalio pabaigoje, kai Japonijoje įvyko aukščiausio lygio Lietuvos ir Japonijos Ministrų Pirmininkų susitikimas, kuriame buvo sutarta dvišalius Lietuvos ir Japonijos santykius pakelti iki strateginės partnerystės lygio. Tuo pačiu metu Tokijuje lankėsi ir Lietuvos kultūros ir kūrybinių industrijų atstovų delegacija, kurioje buvo ir Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienė bei asociacijos vykdančioji direktorė Rūta Elijošaitytė–Kaikarė.

Delegacija susitiko su Japonijos fondo (Japan Foundation), Tokijo menų tarybos (Arts Council Tokyo), EU-Japan Fest, Tošibos tarptautinio fondo (Toshiba International Foundation) vadovais bei Japonijos–Lietuvos draugystės asociacijos vadovu, lankėsi  Jokohamos kultūros įstaigose. Konferencijoje Lietuvos ambasadoje Tokijuje pasakojome apie Lietuvoje leidžiamas paveikslėlių knygas, kurios sulaukė didžiulio susidomėjimo.

Susitikome su Japonijos leidėjų ir vaikų leidėjų asociacijomis, viena didžiausių vaikų literatūros leidyklų Fukuinkan Shoten, turinčia tvirtą vertybinį stuburą ir labai atsakingai besirenkanti leidžiamą literatūrą. Šioje leidykloje kalbėjomės apie leidybos situaciją abiejose šalyse. „Knygų pasauliai Lietuvoje ir Japonijoje labai skirtingi,  o štai  skaitymo tendencijos – labai panašios. Japonų knygų rinka gerokai  uždaresnė nei Lietuvos – čia vyrauja japoniškos knygos, ne vertimai, kurie sudaro vos 10 proc leidžiamų pavadinimų. Taigi patekti kitos šalies autoriui į Japonijos   vertimų akiratį tikrai nėra paprasta“ – pasakoja Lolita Varanavičienė.

Susipažinome su vertėja į japonų kalbą Aya Kimura, kurios dėka Japonijos vaikai jau gali skaityti Mariaus Marcinkevičiaus „Mažus eilėraščius mažiems“, kuriuos iliustravo Rasa Jančiauskaitė (lietuviškai išleido leidykla „Tikra knyga“) ir Jurgos Vilės bei Linos Itagaki „Sibiro haiku“ (lietuviškai išleido leidykla „Aukso žuvys“). Pagrindiniai LLA atstovių tikslai šiuose susitikimuose buvo pasikalbėti apie vertėjų skatinimo programas, apie Vilniaus knygų mugę ir galimybę į ją pasikviesti Japonijos rašytojus.

Po vizito Tokijuje su Gabija Čepulionyte, Lietuvos Respublikos kultūros atašė Japonijoje, kalbėjome apie galimybes suorganizuoti daugiau ir dažnesnių susitikimų su Japonijos leidėjais, kuriems pristatytume naujausią Lietuvos literatūrą bei vertimų skatinimo programą. Tokius susitikimus nutarta daryti dar šiemet nuotoliu, o kitų metų pradžioje kviesti leidėjus į Lietuvos ambasadą Tokijuje.

Japonija3 min

Japonija4 min

Japonija2 min