Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) organizavo tarptautinį nuotoliniu būdu vykusį seminarą su kviestiniais svečiais iš užsienio „Ką reikia žinoti apie Europos prieinamumo aktą?“. Pranešimus skaitė Anne Bergman, Europos leidėjų federacijos direktorė, Cristina Mussinelli, Italijos prieinamų knygų asociacijos generalinė sekretorė, LR kultūros ministerijos atstovai Deividas Velkas bei Živilė Plyčiuraitytė-Plyčiūtė ir Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė Inga Davidonienė bei bibliotekos leidybos skyriaus vadovė Alisa Žarkova.
2025 metais įsigalios 2019 metais priimtas Europos prieinamumo aktas (Europos parlamento ir tarybos direktyva (ES) 2019/882), kuris palies daugelį sričių bei įpareigos daugelį prekių ar paslaugų, tarp jų ir visus el. būdu išleistus leidinius, pritaikyti bet kokią negalią turintiems žmonėms. Nors ir atrodytų, kad laiko apstu, Europos Sąjungos narės turės įgyvendinti šios Direktyvos nuostatas savo vidaus teisėje jau iki 2022 m. birželio mėnesio. Tad laiko pasiruošimui nėra tiek daug, o leidėjams aktualių klausimų kyla tikrai nemažai.
Kaip minėjo Anne Bergman, labai svarbu pradėti ruoštis jau dabar. Leidėjai turėtų įvertinti galimybes pritaikyti rengiamo el. leidinio formatą bei turinį ir negalią turintiems asmenims. Svarbu, kad įsigaliojus minėtam Europos prieinamumo aktui, pritaikyti reikės ne tik elektronines knygas, tačiau ir kitus produktus: negalią turintiems asmenims turės būti padarytos patogios prieigos elektroninėje parduotuvėje, įvairiose kitose svetainėse, net ir platformose, skirtose mokymuisi.
Taigi pagrindinis kylantis klausimas, kam bus taikomi šie reikalavimai? Atsakymas paprastas: visiems, išskyrus tam tikras minimalias išimtis. Elektroninių leidinių pritaikomumu turės pasirūpinti leidėjai, elektronines paslaugas teikiantys asmenys (pavyzdžiui, elektroninės prekybos kanalai, užsiimantys el. knygų platinimu, elektroniniai knygynai ir pan.).
Siekiant tinkamai pasiruošti, labai svarbu išsiaiškinti esminius principus, kurie, žinoma, atsižvelgiant į kiekvienos ES valstybės narės teisinę sistemą, galės būti šiek tiek adaptuojami, tačiau jų esmė turės išlikti ta pati.
Pagrindiniai direktyvoje numatyti bendrieji reikalavimai yra šie:
- Produktų, naudojamų teikiant paslaugą, prieinamumo užtikrinimas;
- Informacijos apie paslaugos veikimą teikimas, taip pat informacijos apie jų prieinamumo charakteristikas ir sąveiką su pagalbiniais įtaisais ir įrenginiais:
- daugiau nei vienu jutimo kanalu;
- suprantamu būdu;
- būdais, kuriuos jie gali suvokti;
- teksto formatais, kurie gali būti naudojami kuriant alternatyvius pagalbinius formatus, kuriuos vartotojai gali pateikti skirtingais būdais ir daugiau nei vienu jutimo kanalu;
- tinkamo dydžio ir tinkamos formos šriftais;
- bet kokio netekstinio turinio papildymas alternatyviu to turinio pateikimu;
- elektroninės informacijos, reikalingos teikiant paslaugą, teikimas nuosekliai ir adekvačiai, padarant ją suprantamą, valdomą ir patikimą.
Atskirai reikėtų išskirti ir specialius reikalavimus el. knygų leidėjams, kurie, įsigaliojus direktyvai, privalės:
- kai e. knygoje esama ne tik teksto, bet ir garsinio turinio, turės būti numatytas teksto ir garsinio turinio sinchronizavimas;
- užtikrinti, kad e. knygų skaitmeninės rinkmenos nekliudytų pagalbinei technologijai tinkamai veikti;
- užtikrinti prieigą prie turinio, rinkmenos turinio naršymo ir formato, įskaitant dinamišką formatą, struktūros suteikimą, lankstumą ir turinio pateikimo pasirinkimo galimybę;
- turės būti sudarytos galimybės alternatyviam turinio perdavimui ir jo sąveikumui su įvairiomis pagalbinėmis technologijomis suvokiamu, suprantamu, tinkamu naudoti ir tvariu būdu;
- užtikrinti, kad jas būtų galima rasti, per metaduomenis pateikiant informaciją apie jų prieinamumo savybes;
- užtikrinti, kad skaitmeninių teisių valdymo priemonės neblokuotų prieinamumo savybių.
Kol kas tiek leidėjams, tiek ir kitiems rinkoje veikiantiems subjektams yra gana sudėtinga suprasti šių reikalavimų apimtį, todėl ES institucijos ketina pateikti valstybėms narėms gaires dėl tam tikrų punktų išaiškinimo ir praktinio taikymo. Visgi, norint tinkamai įvertinti galimybes ir pradėti ruoštis jau dabar, viena iš seminaro pranešėjų, Cristina Mussinelli, pasidalijo Italijos patirtimi, kaip leidiniai yra pritaikomi specialius poreikius turintiems asmenims jau dabar. Pasak C. Mussinelli, Italijoje susiklosčiusi praktika, kurios dėka leidėjai jau dabar adaptuoja leidžiamų knygų turinį su galimybe suteikti prieigą ir neįgaliems skaitytojams. Tačiau svarbu pastebėti, kad ši adaptacija yra daroma tuo pačiu knygos rengimo etapu, t.y. ruošiant elektroninės knygos formatą nusprendžiama, jog knygos viršelis turi būti kuriamas taip, kad galėtų būti pritaikytas ir specialiuosius poreikius turintiems skaitytojams. Tokia pati praktika taikoma ir knygos tekstui, jo adaptacijai įvairiems pritaikytiems formatams.
Diskusijoje su seminaro pranešėjais kilo klausimas, kas nutiks, jeigu rinkos dalyviai nebus pasiruošę savo prekių ir paslaugų adaptacijai 2025 metais? Vadovaujantis Europos prieinamumo aktu, nacionalinės valstybės institucijos galės skirti baudas už tokius pažeidimus, kadangi direktyvos nuostatos jau bus perkeltos ir pradėtos taikyti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jeigu leidėjai nepritaikys savo el. leidinių pagal numatytus reikalavimus, tai galės padaryti nacionalinė institucija be papildomos kompensacijos ar teisių turėtojų sutikimo (Lietuvos atveju – tai Lietuvos aklųjų biblioteka). Vadinasi, leidėjai turėtų būti suinteresuoti patys tinkamai pasiruošti ir įgyvendinti reikalavimus.
Lietuvos aklųjų bibliotekos atstovės, pasakodamos apie bibliotekos veiklą ir pritaikomų tekstų rengimą vienokią ar kitokią negalią turintiems skaitytojams, pateikė netikėtus skaičius, kad net 450 000 Lietuvos gyventojų turi tam tikrų sutrikimų, dėl kurių negali pilnavertiškai naudotis ir skaityti el. leidinių. Pasak bibliotekos atstovių, tai tikrai didelis skaičius, kuriems pritaikius leidinius, šie skaitytojai mielai įsigytų jiems tinkamo formato knygas, kurios būtų įgarsintos ir kitaip pritaikytos pagal reikiamą formatą. Pasak Lietuvos aklųjų bibliotekos vadovės I. Davidonienės, šiai dienai biblioteka nepajėgi adaptuoti neįgaliems asmenims visų el. forma išleistų leidinių, todėl skaitytojai turi galimybę susipažinti tik su nedidele dalimi lietuvių kalba leidžiamos literatūros. Įsigaliojus naujiems reikalavimams, tikimasi šį skaičių gerokai padidinti ir taip suteikti didesnes galimybes įvairius sutrikimus turintiems asmenims. Visuomenėje sparčiai daugėjant autizmo spektro sutrikimus turinčių asmenų, leidinių pritaikymas jiems prisidėtų prie galimybės skaityti ir suprasti literatūrą, tačiau toks pritaikomumas reikalauja ne tik formato pakeitimo, bet ir pačio teksto adaptacijos.
Kaip bebūtų, vertinant esamą situaciją, akivaizdu, kad leidėjams teks įdėti nemažai darbo ir pastangų, siekiant atitikti numatytus reikalavimus: gali kilti nemažai iššūkių, siekiant adaptuoti leidžiamas knygas, kadangi tokiems veiksmams atlikti reikės gauti papildomus autorių (ar jų atstovų) sutikimus. Kyla pagrįstų abejonių, kas bus, jeigu autoriai nesutiks perduoti teisių adaptuoti jų kūrinius audio formatu? Ar tuomet leidėjai bus atsakingi už reikalavimų nesilaikymą? Kol kas atsakymų į šiuos klausimus nėra. Bandoma tartis ir diskutuoti su autorius atstovaujančiomis asociacijomis visoje Europoje ir rasti visoms šalims priimtiną sprendimą.
Taip pat kol kas nėra aišku, kokius finansinius kaštus patirs leidėjai, įgyvendinus minėtą direktyvą nacionalinėje teisėje. Ar bus galimybė gauti finansinę paramą iš valstybės, siekiant tinkamai įgyvendinti direktyvos reikalavimus? Atkreiptinas dėmesys, kad Europos prieinamumo aktas numato keletą išimčių, kuomet būtų galima nesilaikyti numatytų reikalavimų. Viena jų – kai siekiant proporcingumo, prieinamumo reikalavimai turėtų būti taikomi tik tiek, kiek dėl jų nekiltų neproporcinga našta atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui ir tik tiek, kiek dėl jų nebūtų reikalaujama ženkliai pakeisti gaminius ir paslaugas taip, kad jie iš esmės pasikeistų, vertinant tai pagal šią direktyvą. Vis dėlto turėtų būti įdiegti kontrolės mechanizmai siekiant patikrinti, ar yra teisė į prieinamumo reikalavimų taikymo išimtį. Tai reiškia, kad iš esmės valstybės turės nustatyti tam tikrą tvarką, kas galėtų nuspręsti dėl neproporcingos naštos kriterijaus taikymo tinkamumo vieniems ar kitiems gamintojams, produktams. Kita numatyta išimtis skirta ypač mažoms įmonėms, kurioms taip pat būtų sudėtinga laikytis direktyvoje numatytų reikalavimų, tačiau tokiu atveju reikėtų pagrįsti, kad toks subjektas turi mažiau nei 10 darbuotojų ir jo apyvarta nesiekia 2 mln. eurų per metus arba kurios bendras metinis balansas neviršija 2 mln. eurų.
Klausimų tikrai nemažai, tačiau aišku viena – Europos prieinamumo aktas priimtas, po kelerių metų turės būti įtvirtintas ir mūsų nacionalinėje teisės sistemoje, o po penkerių – pradėtas faktiškai taikyti. Vadinasi, tiek leidėjai, tiek ir kiti subjektai privalės pritaikyti savo procesus, galbūt su valstybės pagalba, ir taip dar labiau prisidėti prie socialinės atsakomybės stiprinimo šalyje.
