Ši knyga yra įvadas į žmogaus informacinės elgsenos tyrimus, o kartu – jos autoriaus, vieno įtakingiausių pasaulyje informacinės elgsenos tyrėjų, Jungtinės Karalystės Šefildo universiteto profesoriaus emerito Thomo Wilsono asmeniškas pasakojimas apie savo teorinius svarstymus, atliktus tyrimus bei diskusijas su kolegomis iš viso pasaulio. Autorius yra ne kartą lankęsis Lietuvoje, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete atliko bendrus tyrimus ir skaitė paskaitas studentams. Knyga skiriama jauniems tyrėjams, taip pat visiems, kuriuos domina žmogaus elgsena skaitmenizuotame informacijos pasaulyje.

https://www.knygynas.vu.lt/informacines-elgsenos-tyrimas-ivadas

Penkiasdešimt žymiausių Ukrainos intelektualų – rašytojų, vertėjų, žurnalistų, filosofų – dalijasi pirmųjų karo metų išgyvenimais ir patirtimis. Autorių tikslas – viską pasakoti, kad neiškristų iš atminties tas laikas, „beveik pamirštas pavasaris“, „skausmo abėcėlė“, „iškankintas optimizmas“, „dviejų pasaulių riba“, „laiko apgręžimas“, „taikos iliuzija“, „gyvenimas tarp būties ir nebūties“, tylos ilgesys.
„Ar gali naikinimo beprotybė nužudyti gyvenimo prasmes?“ – klausia žurnalistė Myroslava Barčuk. Jai tarsi atsako poetas, rašytojas Andrijus Liubka: „Tada atsiveria dar vienas karas – už teisę būti savimi, turėti savo skonį ir neįtikėtina kaina nulaikyti savo kasdienį įprotį… rytais išgerti mėgstamos kavos, atsidurti namie, pabūti su šeima. Pabūti savimi. Bent tris minutes per dieną…“ Pasak literatūros kritikės, žurnalistės Irynos Slavinskos, „šis tekstas ir jo kūrimo laikas yra tarsi asmeninė slėptuvė. Paaiškėjo, kad daugybė veiksmų ir dalykų gali tapti prieglobsčiu… šiltas švarkas su didelėmis kišenėmis, patogūs sportbačiai, didelė kuprinė, įkrautas nešiojamasis kompiuteris, interneto ryšys, karštas vanduo…“ Juk karo antonimas – pats gyvenimas. Svarbiausia – nemirti. Rytojaus rytą pabusti. Matyti daiktus ir žmones, kurie buvo vakar.

http://leidyklagelmes.lt/lt/tarp-buties-ir-nebuties-karo-padetis-ese/

Artemas Čechas (g. 1985 m.) – garsus ukrainiečių rašytojas. Jo kūriniai išversti į vokiečių, anglų, lenkų, čekų, lietuvių kalbas, publikuoti užsienio periodikoje ir antologijose.

Kūrybai būdingas siurrealizmas, groteskas, filosofiniai svarstymai, literatūriniai eksperimentai ir autobiografiškumas. Nuo 2015 m. gegužės iki 2016 m. liepos kovojo Ukrainos ginkluotosiose pajėgose. 2022 m. vasarį vėl įstojo į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretas.

„Kas tu toks?“ – kartkartėmis klausia jaunasis Tymofijus savo priešo ir draugo, kankintojo ir globėjo Felikso, traumuoto tolimo karo. „Kas aš toks?“ – romano pabaigoje savęs klausia beveik suaugęs autobiografinis Tymofijus. Pagrindinis veikėjas atsiduria atstumiančios svetimo karo patirties šešėlyje, šis karas netikėtai pasirodo esąs moralinis ir fizinis pasiruošimas savajam, nors jo šiame romane ir nerasime. Bet rasime visas tas vaikystės ir jaunystės iniciacijas, per kurias teko prasiskinti kelią į suaugusiųjų gyvenimą, kuris buvo visai ne toks, kokio tikėtasi.

https://www.slinktys.lt/kas-tu-toks.htmlb

„Kažkas su manimi ne taip“ - tai esė rinktinė, tikrų istorijų ir autobiografinių pramanų knyga. Kartais ji absurdiška, bet informatyvi, sykiais elancholiška, bet juokinga. Autorius mąsto apie kultūrinį ir istorinį žmonijos paveldą, nemalonius netobulumo pasireiškimus. Jis siekia kažko pamokyti ir parodyti kai ką naujo, kitokio. Rašytojas Andrijus Liubka veda skaitytoją į žinomas ir nežinomas erdves, vietas, „kurios gali be tavęs gyventi, o tu be jų – ne.“ Niekuo neypatingos, net, rodos, menkos detalės užpildo mūsų gyvenimus. Viskas apie mus visus. Kiekviename tekste galime atpažinti, rasti save, kaip savęs jame ieško pats autorius. „Kas su manimi ne taip? – klausia Andrijus Liubka ir atsako: – Galbūt tik tai, kad gebu laisvai jausti gyvenimą ir pastebėti gyvenimo dalykus.“ Knyga parašyta dar prieš karą, dar „be svorio ant pečių“. Joje gali pasislėpti, įsivaizduoti, kad esi 2022-ųjų saugume. Po vasario 24-osios viskas pasikeitė. Ramybė trunka 192 knygos puslapius, tada išnyksta. „Tenka iš naujo išmokti girdėti, matyti, jausti kiekvieną smulkmeną, nes iš jų susideda mūsų buvimas.“

Andrijus Liubka (g. 1987) – poetas, rašytojas, eseistas, vertėjas, Ukrainos PEN centro narys. Užhorodo universitete baigė ukrainiečių filologijos, Varšuvos universitete – balkanistikos studijas. Jo knygos pelniusios daugybę literatūros premijų, verčiamos į užsienio kalbas. Jis yra tarptautinių poezijos festivalių kuratorius, taip pat aktyvus savanoris, padedantis Ukrainos kariuomenei.

https://www.knygos.lt/lt/knygos/kazkas-su-manimi-ne-taip/

 „Valgyti... Gyventi... Viešpatie!“

Mačuchai, Ukraina, 1933 m. Sovietinė valdžia prievarta suvarė valstiečius į kolūkius ir paliko juos be maisto, tad kaime siaučia badas, žiauriose kančiose miršta ne tik seni, bet ir jauni. Dėl duonos trupinio žmonės pasiruošę atiduoti viską – brangiausias šeimos relikvijas, paskutinius marškinius, savo kūną, orumą ir garbę. 

Šioje žiaurioje realybėje gyvena viena kitos nepažįstančios moterys – Javdocha ir Solomija. Viena kiekvieną rytą pabunda kamuojama žvėriško alkio, badas sunaikina viską, ką ji myli, kita karštligiškai maistu slopina skaudžią netektį ir vyro abejingumą, taip keldama grėsmę savo gyvybei, ir tik badas gali ją išgelbėti. Skirtingos istorijos ir skirtingi likimai, negalintys egzistuoti toje pat tikrovėje. Tačiau iš tiesų juos sieja nematoma likimo gija. Jie pamažu artėja vienas prie kito. Artėja tam, kad pagaliau apsikabintų ir nutiestų trapų tiltą per nepasotinamą raudonųjų kankintojų skruzdėlyną.

2022-aisiais pasirodęs ukrainietės Tanios Pjankovos psichologinis romanas pasakoja apie vieną sudėtingiausių Ukrainos istorijos puslapių – 1932–1933 metų holodomorą. Autorė poetinio užkalbėjimo žanro stiliumi subtiliai atskleidžia žmonių išgyvenimus protu nesuvokiamo siaubo pasaulyje, sykiu primindama, kad raudonos skruzdės neišnyko, kad jos tik pakeitė savo išvaizdą.

https://almalittera.lt/products/raudonuju-skruzdziu-amzius?srsltid=AfmBOor13KgfjmRZoMC7NPG0wftJZMNwKiUUoXFPsmQtwLAIxwyqCv0z