Leidyklų istorijos
Ovidijus Jurevičius
Kovas
15
Rimvydas Laužikas, Anželika Laužikienė - Kuchmistras. Janas Szyttleris ir vilnietiška XIX a. virtuvė
Knyga pasakoja apie Vilniaus virtuvės šefą Janą Szyttlerį ir jo indėlį į Lietuvos gastronomijos istoriją. Janas Szyttleris (1778–1850) – kuchmistras, virtuvės šefas, pirmasis Abiejų Tautų Respublikoje rašęs ir leidęs kulinarines knygas, skirtas neprofesionalams. Jį galime laikyti svarbiausiu naujosios Romantizmo virtuvės Lietuvoje ir Lenkijoje kūrėju bei populiarintoju. J. Szyttlerio receptams būdingi natūralistiniai motyvai, aukštosios dvaro ir valstietiškos virtuvių derinimas. Kuchmistro kūryboje atrandamos kone visos šiuolaikinės gastronomijos kultūroje vyraujančios idėjos – nuo vegetarizmo, ekologiško, sveiko maisto, sezoniškumo, maisto tvarumo iki tautinės virtuvės.
Knyga skiriama besidomintiems Vilniaus miesto ir gastronomijos istorija, asmenybių biografijomis, taip pat mėgstantiems gaminti, ieškantiems receptų idėjų. Tai puiki galimybė pažinti Romantizmo valgius savo namų virtuvėje.
Rimvydas Laužikas – gastronomijos paveldo tyrinėtojas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius, daugybės straipsnių, kelių monografijų, istorijos vadovėlių ir knygų autorius.
Anželika Laužikienė – istorikė, pedagogė, gidė, istorijos vadovėlių, knygų apie gastronomiją, regioninę virtuvę autorė ir bendraautorė.
Šie metai skirti diplomatams Lozoraičiams, jų Lietuvai nuveiktų darbų įprasminimui. Per Lozoraičių trijų kartų gyvenimo etapą Tėvynė patyrė tris esminius gyvavimo lūžius – valstybės sukūrimą, sovietinę okupaciją ir nepriklausomybės atkūrimą – visuose šios istorijos puslapiuose atsiranda Lozoraičiai su viltimi ir darbais Lietuvos labui. Paroda „Lozoraičiai – vilties diplomatija: šimtmetis valstybės naudai“ pasakoja ne tik apie Lozoraičius, bet ir apie viltį bei vilties diplomatiją, apie kultūros galią, tautos susitelkimą ir kelią į Lietuvos nepriklausomybę.
Kuratorių parengta knyga, kuri liudija visos Lozoraičių šeimos diplomatinę veiklą bei kultūrinės diplomatijos ir ryšių su menininkais dėka surinktus meno kūrinius.
Trylika metų Kaune trukusi Valstybinės muzikos mokyklos istorija persmelkta vieno kryptingo siekio – įkurti ir turėti Lietuvos konservatoriją. Nuo pirmųjų bandymų ją įsteigti 1918 m. iki 1933 m. vasario 7 d. (Kauno konservatorijos įkūrimo) nuolatos buvo puoselėjamas lūkestis, kad jau netukus tai įvyks. Laukiant ir ruošiantis šiam virsmui, tarpukario Lietuvos kultūriniame kontekste klostėsi nuostata, kad mokykla jau yra konservatorija de facto.
Apie 1929-uosius ir ypač švenčiant mokyklos dešimtmetį1930-aisiais, aukštosios muzikos mokyklos formavimosi procesas buvo baigtas. Mokykla jau turėjo konservatorijoms būdingą sąrangą, muzikos mokymo programą ir specializacijų įvairovę, tinkamai kvalifikuotus pedagogus. Mokyklos mokytojai, mokiniai ir absolventai aktyviai dalyvavo laikinosios sostinės kultūrinėje veikloje, o pati institucija tapo neatsiejama Kauno muzikinio gyvenimo dalimi.
https://www.knygos.lt/lt/knygos/valstybine-muzikos-mokykla-kaune/
Vieną dieną vandenyno gelmėse įvyko didysis sprogimas. Jo metu gimė visas pulkas jūrų arkliukų. Tarp jų ir šios istorijos herojus, išsiskiriantis iš minios: dėl savo neįprastai aukštos karūnėlės jis panašėjo į vienaragį, buvo smalsus, mėgo bendrauti ir netruko susirasti draugų.
Didelė baisi Žuvis pakvietė jį vaidinti povandeniniame Šiuolaikiniame cirke, o paslaptingasis Ciklopas, nusileidžiantis iš oro ir spoksantis savo blizgančia akimi, suteikė jam vardą: Hipokampas Unikornas. Hipokampas Unikornas kartu su savo broliais ir seserimis bei skarmaliais iš Australijos nuskendusiame laive sukurs nuostabų spektaklį. Kviečiame jus visus į „Premjerą“!
Lašas jūroje – tai daug ar mažai? Begalybėje svarbus kiekvienas lašas. Be jo tos begalybės ir nebūtų. „Mano draugas Hipokampas Unikornas“, kaip ir kitos rašytojos Jurgos Vilės serijos „Lašas jūroje“ knygelės, pasakoja istorijas apie gyvius. Kiekvienas jų turi savo vietą įvairiaspalviame gyvūnų pasaulyje. Visi jie svarbūs. Nuo voriuko iki kašaloto. Mes, Žmonės, taip pat esame to pasaulio dalis. Saugokime jį, tausokime!
Bobas yra labai geras šuo. Mielas ir paklusnus. Visi šeimoje jį labai myli. Bet Bobas turi tokį nedidelį, visai mažytį trūkumą. Jis viską ryja. Tikrąja ta žodžio prasme VISKĄ. Vieną dieną dingsta mano namų darbai…
Šią paveikslėlių knygą apie rajūną Bobą parašė Italijos rašytojas , o iliustravo . Piešiant knygą reikėjo kaip reikiant pratampyti fantaziją, kad į Bobą sutilptų ir dantų gydytojas, ir ledų autobusiukas, ir net lėktuvas.
Knygos tekstas parašytas ranka, didžiosiomis raidėmis, trumpais sakiniais, tad tinka ir skaityti besimokantiems vaikams. Taip pat šią knygą rekomenduoja 1-os klasės moksleivių mokytojai – ji puikiai tinka mokyti vaikus galininko linksnio, nes visa knygos istorija yra apie tai, KĄ prarijo Bobas.
