Poetės, literatūros kritikės, filosofijos daktarės Ievos Rudžianskaitės eilėraščių knyga "Tryliktasis mėnuo".
Atsispirdama nuo emocijų ir santykių istorijų poetė apmąsto esminius būties klausimus, egzistencijos vertę. Suvokiant gyvybės trapumą prieštaringame pasaulyje, abejojant ir ginčijantis (ir su savimi), tvirtinami vidinės laisvės, visa apimančio buvimo įžadai.

https://www.knygos.lt/lt/knygos/tryliktasis-menuo/

Poetas Tomas Venclova apie šį rinkinį sako, jog „Tai knyga apie negrąžinamas, bet ir neprarastas vaikystės vasaras, „peizažus, tapusius natiurmortais", apie šeimos ir namų istoriją, kurios horizonte visada iškyla kapai. Susiduria artimieji ir tolimieji, esantys ir nebesantys, šventieji ir angelai  - bet, autoriaus žodžiais tariant, be  „jokios perdėtos metafizikos".
Svarbiausia knygoje turbūt yra intymaus, nutrūkstančio pašnekesio intonacija, nuolat grįžtą leitmotyvai, tikslios detalės ir topografinės nuorodos, kurios paverčia ją atminties švente." Švari ir skaidri vaikystė čia esminis gyvenimo nuotykis, laimėtas loterijos bilietas ir, jeigu norite, rojus, kuriame nėra nei pagiežos, nei ironijos, pykčio nei įniršio, kurio sklidinas suaugusiųjų pasaulis. Tektų sutikti su poete, dramaturge Violeta Palčinskaite – tai „Labai gera, labai originali, rimta ir liūdna, ir kažkodėl man primenanti režisieriaus Rojaus Anderseno filmus, kur kiekvienas kadras prilygsta eilėraščiui, o čia man kiekvienas eilėraštis prilygsta filmo kadrui, kuris verčia giliai susimąstyti.

https://www.knygos.lt/lt/knygos/virtuvele-pilna-ukmerges/

Kiti įvertinimai:

Metų knygos rinkimai: poezijos knygos | Metų knyga 2022

Mano poezija ir gyvenimas yra susisiekiantys indai. Turbūt tekstas nėra svarbiausias dalykas. Žodžiai įnoringi, neklauso, kai nori apsakyti, kaip mes čia būname. Kur kas svarbesnės yra tylos zonos, kurios veriasi ir plevena tarp žodžių,  pauzių, nutylėjimų, nebaigtų sakinių, nuspėjamų ir nenuspėjamų siužetų, kurie vienas kitą papildo, vienas kitą sukelia, glaudžiasi ir kuria nuotaiką bei poteksčių pasakojimą. Esu laimingas, galėdamas tomis gyvenimo ir poetinėmis patirtimis su jumis pasidalyti.
— Liudvikas Jakimavičius

www.rsleidykla.lt/Knyga/grozine-literatura/poezija-pjeses/Paliktos-paletes/

Kiti įvertinimai:

Vlado Šlaito premija

Šiame rinkinyje eilėraščių subjektė pasirodo esanti tvirto tikėjimo, gebanti be gražbyliavimo susitelkti į skausmingą, nepagražintą realybę, — artimojo ligą, mirimą ir mirtį, tačiau šios temos išgyvenamos be patoso ir egzaltacijos. Autorė atlieka savo pačios vaidmenį, nesidangstydama jokiomis kaukėmis, ir tai įtikina: poetinė kalba laisva, o kasdienybės ir buitinės detalės sklandžiai  derinamos su krikščioniškomis frazėmis ir ženklais. „Šokiai Vilniaus gatvėje“ pasižymi tokia išpažinties pateikimo forma, kuri nė nekvepia sentimentalumu, o susitelkimas į skausmo fenomeną atveria naujas poetinės raiškos galimybes.

www.vaga.lt/sokiai-vilniaus-gatveje

Kiti įvertinimai:

Metų knygos rinkimai: poezijos knygos | Nominacija