Tarsi žaidžiant šešėlių teatrą, tėčio ranka lyg žąsino galva pasakoja trumpas istorijas.
Kiekviena šių istorijų prasideda ta pačia pasakos formule: „Kartą skridau pas žąsį į Italiją“, „Kartą skridau pas žąsį į Kiniją“ ir t. t. Linksmas rankos-žąsies motyvas vaizduojamas ir Julijos Račiūnaitės iliustracijose.

Knyga apie tėčio ir sūnaus draugystę. Kai prakiūra vamzdis, nebėra vandens. Kai nėra vandens, nebėra gyvenimo. Kol tėtis liūdi dėl prarasto gyvenimo, sūnus rašo laiškus Nieko Nežinau gatvėje įsikūrusiai Santechnikų tarnybai. Ši  siuntinėja atvirukus atgal, o vandens kaip nėra, taip nėra. Viskas pasikeičia tuomet, kai vieną iš laiškų atranda maža mergaitė. Tai knyga-pokštas. Prakiurusio vamzdžio katastrofa arba mūsų tobulas gebėjimas iš musės padaryti dramblį  šioje knygoje tampa atspirtimi nonsenso estetikai, šviesiai tekstinei ir vizualinei ironijai. Tačiau svarbiausia tema — vaiko pastanga sutvarkyti pasaulį.

www.tikraknyga.lt/knygos/pastininkas-ir-serbentai/

Kiti įvertinimai:

Knygos meno konkursas: knygos vaikams | Diplomas
Premija už geriausią paveikslėlių knygą vaikams | Nominacija

Marija jaučiasi laimingiausia mergaitė Meksikoje. Kodėl? Nes jos gimtasis miestelis su prinokusių mangų ir vandenyno spalvos nameliais nepaprastai gražus. Nes jos močiutės, abuelitos, karštas šokoladas — pats skaniausias. Nes su  geriausiu draugu Pepe visada smagu. Nes pasakojimai apie protėvius indėnus, senoji mištekų kalba — gyvi. Nes pasitreniravusi ji gali tapti drąsiąja princese Itaelce! Jei gyveni tokiame spalvingame pasaulio krašte, apsupta gausios  šeimos ir draugų, — kaip nebūsi laiminga? Marija tau moja, kviečia į svečius ir nori daug papasakoti!

www.knyguklubas.lt/meksika-marija-indenes-mistekes-istorija