Arūnas yra pirmasis Leidybos skyriaus darbuotojas. Į muziejaus veiklą įsijungęs 1995-aisiais, jau po metų jis tapo Parodų skyriaus vedėju, atsakingu ir už pristatomų parodų plakatus, katalogus, kvietimus. LNM leidyklos veikla yra tiesiogiai susijusi su čia vykstančiomis parodomis ir muziejaus fonduose saugomais meno kūriniais. LNM išleidžiamų knygų autoriai – muziejininkai, istorikai, restauratoriai ar savo tyrinėjimus pristatantys mokslininkai. Muziejaus leidykla pristato tęstines leidinių serijas „Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka“ ir „Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo“. Leidybos skyrius taip pat padeda įgyvendinti ir kitų muziejaus padalinių projektus.
Leidybinį procesą organizuoja LNM Leidybos skyriaus vedėja Rita Janušauskienė, kuri yra atsakinga už ryšius su spaustuvėmis, redaktoriais, dailininkais. Iki 2005 metų dirbusi vienoje spaustuvėje, ji užsuko į muziejų atsisveikinti su buvusiais užsakovais ir netikėtai išgirdo kvietimą darbuotis muziejuje. Taigi, sutiko pabandyti. Ji juokauja, kad sėkmingas bandymas tebesitęsia iki šiolei...
Kartu su Arūnu ir Rita leidykloje darbuojasi dailininkės Vida Kuraitė ir Edita Gužaitė, maketuotoja Virginija Lapušauskienė, redaktorės Marytė Slušinskaitė ir Nijolė Deveikienė. Bendromis jėgomis šie profesionalai kasmet pristato nuo 10 iki 16 leidinių, kurių tiražai svyruoja tarp 500–1000 egzempliorių.
Dėl solidžių knygų apimties bei estetiškos išvaizdos leidykla sulaukia ir netikėtų užsakymų. Rita prisimena istoriją, kai viena architektų firma kelis kartus įsigijo tų pačių leidinių rinkinius privatiems interjerams papuošti. Knygos – vertinga namų puošmena, tad užsakovai išsyk paprašė architektų pasirūpinti ne vien lentynomis, bet ir jų turiniu.
Sklaidant daugelį LNM išleistų knygų persmelkia stiprėjanti meilė Lietuvai. Net penkerius metus spaudai rengti „Vilnius vaizdų atvirukai 1897–1915“ ar ypač paklausūs Stanislaw Filibert Fleury bei Jano Bulhako fotografijos albumai, kuriuose įmažintas XX amžiaus pirmosios pusės Vilnius, dažnai dovanojami svetur gyvenantiems bičiuliams. Tačiau didžiausio dėmesio sulaukė kartografijos rinkinys „Lietuva žemėlapiuose“, kurio tiražas buvo pakartotas net tris kartus. LNM išleidžiamos knygos nesensta, išlieka aktualios ir po penkerių ar dešimties metų. Netgi priešingai, kuo medžiaga senesnė, tuo ji vertingesnė.
Reprezentuojančius Lietuvą leidinius – meno kūrinių ar tiesiog pašto ženklų albumus – dažnai įsigyja įvairių pomėgių turintys kolekcininkai. Leidykla turi ką pasiūlyti ir numizmatams, kartografijos, fotografijos ar etnografijos gerbėjams. LNM leidykla pasižymi įspūdingų apimčių leidiniais, iš kurių svoriu išsiskiria didelio formato numizmatų ypač vertinamas albumas „Pinigai Lietuvoje”, kurį net sunku ilgai išlaikyti rankose.
Matydama, kaip pasirodžiusia knyga džiaugiasi jos autorius, Rita supranta, kad projektas pavyko išties sėkmingai. Nuoširdžiausių atsiliepimų ir padėkų leidėjai sulaukia iš užsienyje gyvenančių knygų užsakovų.
LNM leidyklos darbuotojus dažnai spaudžia laikas – itin svarbu pabaigti darbus laiku, kad leidiniai pasirodytų numatyta tikslia data, dažniausiai susijusia su parodos atidarymu. Dėl šios priežasties Arūnas prisipažįsta, kad skaudama širdimi tenka daryti kompromisus dėl kokybės. Rodos, „dar ruoštum ir ruoštum…“, o jau reikia atiduoti spaustuvėn, kuri taip pat įsipareigojusi tiksliu laiku pristatyti leidinį muziejui. Rita prisimena nutikimą, kai jau atspaudus ir įrišus knygą buvo pastebėta, kad vienas lapas atsidūrė ne savo vietoje. Klaidelė buvo ištaisyta rankiniu būdu, nepaisant laiko sąnaudų, kruopščiai spaustuvininkams iškerpant ir įklijuojant lapą į albumą. Arūnas ir Rita džiaugiasi draugiškais santykiais su spaustuvininkais, o šiems taip pat smagu darbuotis, leidžiant tokias solidžias knygas, kurios neretai įtraukiamos į spaustuvių reprezentacinių darbų katalogus.
Meniški albumai dažnai laimi knygų grožio konkursus. Pirmoji oficiali leidyklos sėkmė šioje srityje – 2001 m. Knygų mugėje apdovanojus dailininko Eugenijaus Karpavičiaus parengtą nuotraukų albumą „Dagerotipai, ambrotipai, ferotipai Lietuvos muziejuose“, kuriame buvo išspausdintos pirmosios fotografijos pasaulyje.
Viena iš dominuojančių temų LNM leidiniuose – šiuolaikinių liaudies meistrų kūryba. Liaudies meistrai neretai dovanoja kūrinių muziejui, kuris, savo ruožtu, atsidėkodamas, išleidžia jų darbų katalogėlius. Tokie mainai – dažni. Arūnui etnografija yra itin arti širdies. Dar besimokant Dailės mokykloje, diplominiam darbui vadovavęs dailininkas Petras Repšys savo mokinio paprašė perpiešti keletą liaudies meno objektų, esančių etnografiniame muziejuje. Ši užduotis ir atvedė Arūną į būsimą darbovietę. Muziejus jau tuomet paliko jam didelį įspūdį. Iki vėlumos užsibuvusį jaunuolį iš salių išlydėdavo budėtoja. Vėliau, studijų metais, Arūnas net septynis kartus vyko į įvairiose Lietuvos gyvenvietėse vykusias mokslines ekspedicijas, kur perpiešdavo šventorius, kapinių paminklus, trobas ir jų puošybą. Tuomet dar negalėjo žinoti, kad praėjus daugeliui metų, Dailės institute įgijus Knygų iliustratoriaus diplomą, padirbėjus „Vyturio“, o paskui – „Lietaus“ leidyklose, būtent ekspedicijos vadovas Vacys Milius jį rekomenduos muziejui, pateikdamas pavyzdinę charakteristiką: „Dideliai geras vaiks“. O prieš metus P. Repšys, rengdamas savo darbų parodą muziejuje, būtent Arūnui – buvusiam mokiniui – patikėjo savos parodos albumėlį.
Esminė užduotis pristatant įvairių laikotarpių meno vertybes knygose – pagauti konkretaus laikmečio dvelksmą. Net tinkamai parinktas išpuoselėtas šriftas – svarbi knygos įvaizdžio dalis. Albumų temos ir parodos formos pačios padiktuoja dizaino sprendimus – telieka pajusti jų dvasią ir istoriją tinkamai įamžinti bei prakalbinti albumų puslapiuose.
Teksto auktorė Indrė Valantinaitė
Nuotraukų autorė Olga Posaškova