Direktorius prisimena, kad 1995 m. supirkęs iš tuometinių leidyklos darbuotojų akcijas ir tapęs vieninteliu leidyklos savininku, kartu įgijo krūvas neišpirktų knygų ir nemažai skolų. Iššūkių nebijojo, nes turėdamas patirties kitose verslo srityse Vytas žinojo, „kaip nebereikia daryti“, bet ką ir kaip tiksliai daryti leidybos sferoje, jis tik įsivaizdavo. V. V. Petrošius netrukus optimizavo darbuotojų skaičių ir įdiegė modernius vadybos metodus. Pavykus sėkmingai subalansuoti perimtą verslą, buvo naujai suformuota projektų vadybos sąvoka. Taip redaktoriai tapo projekto vadovais, atsakingais už projektą nuo pradžios iki galo, buvo įdiegtos aktyvios rinkodaros kampanijos. Tarkim, pradėti organizuoti susitikimai su autoriais ir kt. Nuo to laiko „Vaga“ tik platėja ir gilėja, pateisindama gražią leidyklos pavadinimo simboliką – derlingos dirvos, upės arba laiko vagos, nešančios į priekį.
„Vaga“ daugeliui skaitytojų siejasi su solidžios literatūros aukso fondu. Turbūt nelengva atrasti namų biblioteką, kurioje nebūtų „Pasaulinės literatūros serijos“ knygų rudais viršeliais ir sėjėjo emblema ant nugarėlės. Joje buvo suplanuota per 120 knygų, iš kurių dabar yra išleista daugiau nei 70. Šis knygų serijos sąrašas yra vis peržvelgiamas, apsvarstant, ar anuomet plane įrašyta knyga dar tebėra aktuali skaitytojui.
Pati skaitomiausia leidyklos knyga jau daugelį metų yra Paulo Coelho „Alchemikas“. Išleista dar direktoriaujant Kornelijui Plateliui, ji iki šiol neužleidžia pozicijų perkamiausiųjų 10-uke, o šio leidinio tiražas yra kartojamas kone kasmet.
„Vagos“ leidėjai plečia šiuolaikinio žmogaus poreikius atliepiančią populiariosios psichologijos knygų seriją ir džiaugiasi augančiais jos pardavimais. Tai ne (liet. savigalbos, saviugdos) kūriniai, o knygos, parašytos rimtų ekspertų – savo srities profesionalų. Juk knyga yra pigiausia psichoterapinė priemonė, skaitytojui suteikianti žinių, kaip išmokti būti savimi, ir įkvepianti emociškai sveikesniems, pozityviems pokyčiams. Leidėjus nustebino Janet Geringer Woititz knygos „Suaugę alkoholikų vaikai“ sėkmė. Šios knygos perkamumo rodikliai atskleidė, kokia tai yra didelė problema visuomenėje, ir patvirtino, kad psichologinių knygų paklausa rodo ne tik visuomenės problemas, bet ir norą jas suprasti bei išgyvendinti.
Nutinka ir priešingų istorijų. Agnė prisimena geros psichologinės knygos „Vieniša mama“ nesėkmę. Nors pagal statistiką Lietuvoje tokių mamų yra daug, buvo sunku suprasti, kodėl jų nedomina ši tema. Tuomet Agnė pabandė įsivaizduoti save užsukusią į knygyną vienišos mamos vietoje ir teigė supratusi, kad moteris tokioje situacijoje ir šiaip gali jaustis atstumta, todėl, priešingai, dairosi to, kas praskaidrintų jos sudėtingą būtį.
Pavyzdžių, kai knygos nesėkmės ar sėkmės neįmanoma logiškai paaiškinti – ne vienas ir ne du. Tarkim, į keliolika kalbų išleista, ne vienoje šalyje bestseleriu tapusi knyga mūsų rinkoje tarsi prapuola. Matyt, vienbalsiai sutaria Vytas ir Agnė, šalia kitų faktorių knygos sėkmę lemia ir tinkamas laikas – svarbu nepavėluoti ar neišleisti jos per anksti.
Leidykla nuolat seka kintančius visuomenės poreikius ir atsiliepia į juos, derindama tradicijas su novatoriškumu bei prisitaikydama prie naujų rinkos realijų. Matydama intensyvų visuomenės domėjimąsi garsinėmis knygomis, „Vaga“ pradėjo leisti ir elektronines bei audio knygas. Šiuo metu, naudodamasis naujausių technologijų teikiamomis galimybėmis ir pasitelkdamas socialinius tinklus, knygynų tinklas „Vaga“ pristato knygų naujienoms skirtą tinklalaidę „Gero pokalbio vaga“.
Daugelio skaitytojų dėmesio sulaukė knygos, kalbančios apie politiką, valstybės valdymą, filosofiją, visuomenės raidą. Tai – viena naujesnių „Vagos“ leidybinių krypčių, žadinančių visuomenės smalsumą, kritinį mąstymą, kurią pradėjo Niccolo Machiavelli „Valdovas“ – šios knygos pavadinimu leidyklos viduje ir „pakrikštyta“ vadinamoji „Valdovo“ serija – o ją pratęsė Tommaso Campanella „Saulės miestas“, Vydūno „Sąmonė“, Thomas Moore „Utopija“ ir kt. Vytas prisimena, kaip rengiant pirmąją Niccolo Machiavelli „Valdovo“ laidą, ant faktūrinio popieriaus nepavyko kokybiškai atspausdinti viršelio teksto. Tuomet ir kilo mintis – atspausdinus pavadinimą ant kitokio popieriaus, jį įspaudus įklijuoti ant jau išleistų knygų viršelių. Taip gimė visos „Valdovo“ serijos apipavidalinimas. Kūrybiškus sprendimus dažnai padiktuoja netikėčiausios aplinkybės.
Dar vienas ryškus „Vagos“ projektas: verslininko Ilja Laurs knyga „Verslas naujai“ – didžiausiu tiražu parduota knyga apie verslą Lietuvos istorijoje. Po kiek laiko, skatinant leidinio prieinamumą plačiajai visuomenei, buvo pristatyta ir elektroninė jos versija.
1997 m. buvo pradėtas steigti knygynų tinklas „Vaga“, kuriam dabar priklauso net 34 knygynai ir kuris šiuo metu yra pats didžiausias knygynų tinklas Lietuvoje. Tais pačiais metais „Vaga“ pakvietė į pirmąjį savitarnos knygyną Gedimino prospekte. Vytas prisimena, kad daugeliui tai atrodė lyg išsišokimas, nes prekyba knygomis iki tol vyko už prekystalių. Tuomet dažnai sulaukdavo klausimo, ar nepadaugėjo vagysčių, tačiau šie būgštavimai nepasitvirtino. Pagarba ir pasitikėjimas skaitytoju, noras suteikti jam galimybę laisvai judėti po knygyną, vartyti kurią tik nori knygą ir kiek tik nori davė teigiamų rezultatų. O kur dar knygas rekomenduojantys reklaminiai vaizdo įrašai, besisukantys knygynuose esančiuose ekranuose. „Vagos“ tinklas pirmasis įdiegė ir „kava plius knyga“ koncepciją. Sėkmingi tokio pobūdžio projektai ir dabar tęsiami Vilniuje, adresu Gedimino 9 bei Gedimino 2. Kadaise naujiena buvo ir TOP-10 grožinės, negrožinės bei vaikiškos literatūros sąrašai, padedantys pirkėjams susiorientuoti naujų leidinių sraute. Ir šiandien nepaliaujama ieškoti naujų sprendimų, knygynuose kuriamos patrauklios kultūrinės erdvės. Naujausia jų – gegužės pradžioje Vilniaus Paupyje atidarytas knygynas, pritraukiantis jauną auditoriją.
Per Covid-19 pandemiją leidyklą išgelbėjo internetinė prekyba, kurią, beje, dar prieš 20 metų „Vaga“ taip pat išbandė pirmoji. Tačiau, pripažįsta Vytas, „tada buvo kiek per anksti, o dabar, nors aktyviai vykdoma prekyba internetu sparčiai auga, bet konkurentai šioje srityje mus aplenkė.“ Šiuo metu pastebima, kad sėkmingesni pardavimai visgi vėl vyksta knygynuose, t. y. sugrįžo 2019 m. pasiektas lygis.
Ne vieną dešimtmetį „Vaga“ buvo pagrindinė grožinės literatūros leidykla šalyje. Daugybė jos autorių tapo lietuvių literatūros klasikais, šalia kurių veikalų rikiuojasi per daugelį metų išleisti fotografijų albumai, monografijos, klasikų ir visame pasaulyje garsių šiuolaikinių užsienio autorių knygos, psichologiniai, edukaciniai leidiniai. Tačiau tokios serijos kaip „Drąsiųjų keliai“, „Zenitas“, „Siluetai“, „Horizontai“ yra nebeleidžiamos, nes nebeaktualios. Kaip ir knygos vaikams apie indėnus – patyrė fiasko. Tačiau kai kurie dalykai atgimsta – tarkim, sėkminga idėja perleisti Marcel Proust seriją „Prarasto laiko beieškant“.
Kad ir kokią literatūrą leistų, „Vaga“ visada siekia išlaikyti aukštą kokybės kartelę. Esminis klausimas – kaip „užuosti“ brandžias, labiausiai vertas spausdinti knygas, kaip atrasti įdomių autorių ir kaip su jais sutarti pirmiesiems. Juk leidybos versle – didžiulė konkurencija.
Kai skaitytojai klausia, kokias knygas rekomenduotų jiems perskaityti, leidyklos direktorius atsidūsta: „Reikia skaityti klasiką, nors viso gyvenimo neužtektų vien tik jai perskaityti.“
„Jeigu perskaitę knygą žmonės suras bent vieną labai gerą patarimą, išmintingą įžvalgą – jau gerai“, – teigia „Vagos“ direktorius. „Kiekvienas ieško savo vidinių ar mus supančių problemų paaiškinimo, o knyga yra puiki problemų sprendėja, padedanti atsipalaiduoti ar tiesiog praleisti laisvalaikį.“
Leidyklai aktyviai ruošiantis paminėti garbingą aštuoniasdešimtmetį, Vytas teigia, kad „Vagos“ tikslas išlieka ir toliau leisti tokias knygas, kurios būtų lyg auksas sielai. „Būtent sielai“, – pabrėžia „Vagos“ direktorius.
Teksto auktorė Indrė Valantinaitė
Nuotraukų autorė Olga Posaškova
