Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) Leidybos skyrius yra įsikūręs centriniame muziejaus pastate esančioje palėpėje, kur stovi XIX amžiaus daili įstiklinta spinta, talpinanti daugybę įspūdingų meno albumų. Leidybos skyriaus vyriausiasis dailininkas Arūnas Prelgauskas juokauja, kad sudėjus visus leidyklos parengtus sunkiasvorius leidinius, šis restauruotas baldas jų neatlaikytų…

Saugo pagrindines Lietuvos istorijos paveldo kolekcijas. Su sukauptų rinkinių tyrinėjimu ir viešinimu glaudžiai susijusi ir muziejaus leidybinė veikla. Svarbiausia leidybinio darbo dalis – tai mokslinės ir informacinės medžiagos apie kaupiamus rinkinius publikavimas, parodų katalogų ir rinkinių albumai, tyrinėjimo medžiagos skelbimas „Lietuvos nacionalinio muziejaus bibliotekos“, „Lietuvos fotografijos istorijos“ ir „Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo“ serijų leidiniuose.

Leidykla „Tyto alba“: Puslapių šiugždėjimas ir kvapas teikia poilsį nuo kompiuterio ekranų

Leidykla „Tyto alba“, savo ženklu pasirinkusi paprastąją liepsnotąją pelėdą, netrukus švęs sėkmingos veiklos trisdešimtmetį, tad jau pralenkė šio išmintį simbolizuojančio paukščio natūralią gyvenimo trukmę.

Grožinė literatūra, humanitarinių ir socialinių mokslų leidiniai, vadovėliai.

Paulius Stasiūnas: „Verčiu tik todėl, kad noriu, o ne todėl, kad reikia“

Paulius Stasiūnas – naujas vardas lietuvių literatūros vertėjų lauke. Gimė Paryžiuje, iki 9-erių gyveno Lietuvoje, o nuo 10-ies kartu su tėvais, gavusiais vertėjų darbus Europos Sąjungos institucijose, išvyko į Briuselį. Baigęs mokyklą iš pradžių pasirinko istorijos ir politikos mokslus Sorbonoje, tačiau greitai tokiu sprendimu suabejojo ir perstojo į portugalų kalbos studijas. Dabar gyvena Vilniuje, daug keliauja, verčia žodžiu laisvalaikiui pasilikdamas vertimus raštu. Ta proga kalbamės apie jo debiutinį vertimą iš portugalų kalbos – José Eduardo Agualusos romaną „Bendroji užmaršties teorija“ („Rara“, 2021).