„Rašydamas teatrui turbūt niekad nesijaučiau dramatiškai įstrigęs. Gal ir dėl jo ypatybės – nauji sezonai įtraukia į naujus sumanymus: kiti režisieriai, kitos temos, nors dramaturgijos vaidmuo tas pats – padėti papasakoti istoriją. Jau po pirmųjų poezijos knygų pajutau, kad jokio naujo sezono nebebus – kad visi mano eilėraščiai ir yra atminties pasakojimas – ir kad būtent taip suprantu poeziją. Pirmoje dramos dalyje gal pernelyg ilgai mąsčiau apie įstrigimą, prisirišimą, liguistą ilgesį. Bet antros dalies pradžioje išgirdau mūsų visų daugiabalsį rečitatyvą – iš knygos į knygą kiekvienas rašome vieną eilėraštį. Vildamiesi, kad jo dar neparašėme. Žinodami, kad neparašysime.“

Mindaugas Nastaravičius (g. 1984) – poetas ir dramaturgas, trijų eilėraščių knygų ir aštuonių pjesių autorius, rašo ir klasikinių kūrinių adaptacijas, dirba su skirtingų kartų teatro režisieriais. Ankstesnės jo knygos – „Dėmėtų akių“ (2010), „Mo“ (2014) ir „Bendratis“ (2018) – įsiminė ir skaitytojams, ir kritikams, poezija įvertinta Zigmo Gėlės, Jaunojo jotvingio, Jurgos Ivanauskaitės, Rašytojų sąjungos premijomis. Už dramaturgiją dukart (2015 ir 2023) apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi. Nuo 2006 m. dirba LRT, veda laidas apie literatūrą, rašo kultūros renginių scenarijus. „Antra dalis“ – ketvirtoji autoriaus knyga.

https://www.tytoalba.lt/antra-dalis

Jurgita Jasponytė (gim. 1981) studijavo Vilniaus pedagoginiame universitete, įgijo lietuvių filologijos bakalauro ir literatūrologijos magistro laipsnį. Išleido du eilėraščių rinkinius: „Šaltupė“ (2014) ir „Vartai Auštrieji“ (2019). Abi knygos buvo pastebėtos ir įvertintos tiek skaitytojų, tiek kritikų – pelnė premijų, pateko į akcijos „Metų knygos rinkimai“ penketukus.

Savo pirmomis knygomis J. Jasponytė stengėsi įsižeminti, „prisirišti“ prie vietos. Tą išduoda ir knygų pavadinimai. Pasak autorės, dėliodama eilėraščius ir galvodama apie trečiąjį rinkinį, pavadintą „Visata atsisėda netinkamoje vietoje“, ji suprato, kad tas įsivietinimo procesas per knygas jau įvykęs. Ir dabar laukia kažkas kita.

Viršelyje panaudotas Eglės Gineitytės tapybos darbas „Draugas“, 2006 m., aliejus, drobė, 150 × 124 cm, MO muziejaus kolekcija.

https://www.rsleidykla.lt/Knyga/knygos-vaikams/Visata-atsiseda-netinkamoje-vietoje/

Debiutinė menininkės, keliautojos Austėjos Jakas poezijos knyga.

„Gimiau 1994 m. Vilniuje, šiuo metu gyvenu ir kuriu Austrijoje.  Eilėraščiai publikuoti leidiniuose „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“, „Vilnius review“, skaityti įvairiuose literatūriniuose renginiuose. Baigiau grafinio dizaino studijas Vilniuje, užsiimu iliustracija ir tapau. Man patinka mažos vietos žemėlapyje, kalnai ir jų sraunios upės, lėti pusryčiai, bibliotekos ir pasta su pievagrybiais ir daug pipirų.  Dar patinka personažai iš Aki Kaurismäki filmų. Mėgstu keliauti, bet nemėgstu šio proceso metu išbarstyti mylimų žmonių po visą Žemės rutulį. Bijau dantų gydytojų, karkvabalių ir žiūrėti siaubo filmus.“ – Austėja Jakas

https://baziliskas.lt/produktas/melynieji-malonumai/

Tai istorija apie likimą ir gydantį laiką. Apie meilę ir kitus keistus dalykus, kurie iš tikrųjų nutinka, nes negali nenutikti.

Mergaitės vardu Ryga neatnešė gandras, kaip įprasta kaime. Tėvai ją nusipirko Rygos turguje už dalgio antgalį. Vėliau Ryga ištekėjo už Vaitiekaus, galinčio nuspėti bet kokio vaiko ateitį. Jų pirmagimė Marguolė vos gimusi žino ir moka beveik viską. Ji kartais sapnuoja būtybes, traukiančias gilyn į sapną, kviečiančias ją negrįžti. Vieną dieną Marguolė išeina, palikusi tik raštelį ir besisupančias sūpynes. Kol jos lauks ir ieškos, tėvai ir sesuo Varvara pradės geriau numanyti, kas iš tikrųjų yra tas gyvenimas.

Antrasis Ievos Dumbrytės romanas – mūsų kolektyvinės pasąmonės gelmė su protėvių kulto ir religinio sinkretizmo fragmentais. Šiame beerdviame ir belaikiame pusiau pasakiškame, grubiame ir juokingame pasaulyje galime išgirsti savo protėvius, o politinis korektiškumas čia negalioja.

https://www.kitosknygos.lt/knygos/Negriztantys

Septynioliktoji Alfonso Andriuškevičiaus (g. 1940) – poeto, eseisto, vertėjo, dailės kritiko, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato (2007) – knyga.

„Ką gi. Štai dar dvylika esė. Maniau, kad jų nebus. Bet jos atėjo, prisistatė. Pareiškė norą būti užrašytos. Teko tai padaryti.., – „Pratarmėje“ sako autorius.

Antroje knygos dalyje „A. A. biblioteka“ skelbiamos per pastaruosius metus parašytos mėgstamų knygų apžvalgos – iki šiol autoriaus nebandytas žanras.

„Kai bandau apibrėžti A. Andriuškevičiaus stiliaus išskirtinumą, sekasi sunkiai. Tačiau pakanka perskaityti bet kurios esė keletą sakinių, kad šį autorių atpažintum...“ (Giedra Radvilavičiūtė).

https://knygynas.biz/products/12-ese-ir-a-a-biblioteka