Pasaulio puslapiai - Danų literatūros mėnuo
Ovidijus Jurevičius
Apie architektūrą visada lengviau kalbėti stebint iš šalies, iš laiko distancijos“, – viename interviu yra sakęs architektas Audrius Ambrasas. Antroji architekto monografija Architektūra kaip galvosūkis pristato studijos kūrybą, leidžia detaliau žvilgtelėti į pa–statytas ir ne–pastatytas kūrybines vizijas nuo 2014 m. iki 2024 m. – reflektuojant ne-laimėtus architektūrinius konkursus, ne-realizuotas idėjas, persipinančius, nutrūkstančius ir vėl atsinaujinančius projektus bei eskizus. Knygoje svarbia dalimi tampa ir pasakojimu virtęs 2019-2023 m. atliktas tyrimas apie tris Vilniaus mitus: Lukiškių aikštę, meridianinę ašį ir Tautos namus ant Tauro kalno.
Audrius Ambrasas (1962) – vienas reikšmingiausių Lietuvos architektų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, apdovanotas „už jautrų miesto erdvių planavimą ir profesinę atsakomybę“. Svarbiausi įgyvendinti projektai: Ventspilio mokslo ir inovacijų centras VIZIUM (2022), verslo namai „Paupys“ Vilniuje (2020), „Baltic Hearts“ biurų kompleksas Vilniuje (2014), menų inkubatorius „Rupert“ Vilniuje (2013), DNB Bank būstinė Rygoje (2011), „Swedbank“ būstinė Vilniuje (2009), administracinis-komercinis kompleksas „Europa“ Vilniuje (2004).
Mar
15
Rimvydas Laužikas, Anželika Laužikienė - Kuchmistras. Janas Szyttleris ir vilnietiška XIX a. virtuvė
Knyga pasakoja apie Vilniaus virtuvės šefą Janą Szyttlerį ir jo indėlį į Lietuvos gastronomijos istoriją. Janas Szyttleris (1778–1850) – kuchmistras, virtuvės šefas, pirmasis Abiejų Tautų Respublikoje rašęs ir leidęs kulinarines knygas, skirtas neprofesionalams. Jį galime laikyti svarbiausiu naujosios Romantizmo virtuvės Lietuvoje ir Lenkijoje kūrėju bei populiarintoju. J. Szyttlerio receptams būdingi natūralistiniai motyvai, aukštosios dvaro ir valstietiškos virtuvių derinimas. Kuchmistro kūryboje atrandamos kone visos šiuolaikinės gastronomijos kultūroje vyraujančios idėjos – nuo vegetarizmo, ekologiško, sveiko maisto, sezoniškumo, maisto tvarumo iki tautinės virtuvės.
Knyga skiriama besidomintiems Vilniaus miesto ir gastronomijos istorija, asmenybių biografijomis, taip pat mėgstantiems gaminti, ieškantiems receptų idėjų. Tai puiki galimybė pažinti Romantizmo valgius savo namų virtuvėje.
Rimvydas Laužikas – gastronomijos paveldo tyrinėtojas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius, daugybės straipsnių, kelių monografijų, istorijos vadovėlių ir knygų autorius.
Anželika Laužikienė – istorikė, pedagogė, gidė, istorijos vadovėlių, knygų apie gastronomiją, regioninę virtuvę autorė ir bendraautorė.
Šie metai skirti diplomatams Lozoraičiams, jų Lietuvai nuveiktų darbų įprasminimui. Per Lozoraičių trijų kartų gyvenimo etapą Tėvynė patyrė tris esminius gyvavimo lūžius – valstybės sukūrimą, sovietinę okupaciją ir nepriklausomybės atkūrimą – visuose šios istorijos puslapiuose atsiranda Lozoraičiai su viltimi ir darbais Lietuvos labui. Paroda „Lozoraičiai – vilties diplomatija: šimtmetis valstybės naudai“ pasakoja ne tik apie Lozoraičius, bet ir apie viltį bei vilties diplomatiją, apie kultūros galią, tautos susitelkimą ir kelią į Lietuvos nepriklausomybę.
Kuratorių parengta knyga, kuri liudija visos Lozoraičių šeimos diplomatinę veiklą bei kultūrinės diplomatijos ir ryšių su menininkais dėka surinktus meno kūrinius.
Trylika metų Kaune trukusi Valstybinės muzikos mokyklos istorija persmelkta vieno kryptingo siekio – įkurti ir turėti Lietuvos konservatoriją. Nuo pirmųjų bandymų ją įsteigti 1918 m. iki 1933 m. vasario 7 d. (Kauno konservatorijos įkūrimo) nuolatos buvo puoselėjamas lūkestis, kad jau netukus tai įvyks. Laukiant ir ruošiantis šiam virsmui, tarpukario Lietuvos kultūriniame kontekste klostėsi nuostata, kad mokykla jau yra konservatorija de facto.
Apie 1929-uosius ir ypač švenčiant mokyklos dešimtmetį1930-aisiais, aukštosios muzikos mokyklos formavimosi procesas buvo baigtas. Mokykla jau turėjo konservatorijoms būdingą sąrangą, muzikos mokymo programą ir specializacijų įvairovę, tinkamai kvalifikuotus pedagogus. Mokyklos mokytojai, mokiniai ir absolventai aktyviai dalyvavo laikinosios sostinės kultūrinėje veikloje, o pati institucija tapo neatsiejama Kauno muzikinio gyvenimo dalimi.
https://www.knygos.lt/lt/knygos/valstybine-muzikos-mokykla-kaune/
Vieną dieną vandenyno gelmėse įvyko didysis sprogimas. Jo metu gimė visas pulkas jūrų arkliukų. Tarp jų ir šios istorijos herojus, išsiskiriantis iš minios: dėl savo neįprastai aukštos karūnėlės jis panašėjo į vienaragį, buvo smalsus, mėgo bendrauti ir netruko susirasti draugų.
Didelė baisi Žuvis pakvietė jį vaidinti povandeniniame Šiuolaikiniame cirke, o paslaptingasis Ciklopas, nusileidžiantis iš oro ir spoksantis savo blizgančia akimi, suteikė jam vardą: Hipokampas Unikornas. Hipokampas Unikornas kartu su savo broliais ir seserimis bei skarmaliais iš Australijos nuskendusiame laive sukurs nuostabų spektaklį. Kviečiame jus visus į „Premjerą“!
Lašas jūroje – tai daug ar mažai? Begalybėje svarbus kiekvienas lašas. Be jo tos begalybės ir nebūtų. „Mano draugas Hipokampas Unikornas“, kaip ir kitos rašytojos Jurgos Vilės serijos „Lašas jūroje“ knygelės, pasakoja istorijas apie gyvius. Kiekvienas jų turi savo vietą įvairiaspalviame gyvūnų pasaulyje. Visi jie svarbūs. Nuo voriuko iki kašaloto. Mes, Žmonės, taip pat esame to pasaulio dalis. Saugokime jį, tausokime!
